Ir aš vis galvoju, kodėl gyvenimas toks. Bet dabar apie viską iš pradžių.Viskas prasidėjo nuo to, kad būdama dar visai jaunutė 16-etė, sutikau JĮ. O gal tai buvo paauglystėje įsišėlę hormonai, o gal tai buvo meilė, kas dabar pasakys, bet daugiau gyvenime to nėra buvę. Mudu galėdavom valandų valandas kalbėtis apie viską ir apie nieką, sutapo mūsų hobiai, mudu net gimę vieną dieną
(kaip jis juokaudavo Dievulis mus sutvėrė vienu ypu vienas kitam ) Žodžiu, skysta taip kalbėti, bet taip buvo. Tačiau po 2 metų gražios draugystės nutiko taip, kad mano vaikinui teko išvažiuoti mokytis į užsienį. Grįždavo jis retai, o aš vos nesužinojau, ką reiškia numirti iš liūdesio 
Negalėjau valgyti, rytais vėmiau, sulįsau, susirgau mažakraujyste, pradėjau bijoti, kad jis susiras kitą, juk aš taip toli, o tuomet skype dar nebuvo, skraidyti buvo labai brangu ir aš... jį palikau. Jis man dar rašė laiškus, skambino, siūlė palaukti, bet aš jau nebegalėjau daugiau, nieko jam nerašiau, nekėliau telefono sudeginau mūsų bendras foto, išverkiau jūrą ašarų, nes labai bijojau, kad jis gali sudaužyti galutinai man širdį. Metus vaikščiojau nei gyva, nei numirus. Daug mokiausi ir universitete susipažinau su savo vyru.Jis be proto mane pamilo, skyrė man daug dėmesio ir pamažu aš pradėjau atsileisti. Vėliau pamačiau, kokia aš jam brangi ir, kad tai, kas nutiko man, gali nutikti jam su manim. Vis dėlto mūsų draugystė nebuvo tobula. Po trejų metų draugystės tarp mudviejų prasidėjo nesutarimai, daugiausia barėmės dėl to, kad mano vyras nedirbo ir visai nenorėjo to daryti ir man pabodo mokėti už jo maistą pramogas ir t.t. Kartu mudu tuomet negyvenome, tačiau jis turėjo raktus nuo mano nuomojamo buto. Vieną dieną man trūko kantrybė ir apsibarę mudu išsiskyrėm, o po savaitės sužinojau, kad laukiuosi. Nusprendžiau gimdyti. Mano vyras man pasipiršo, susituokėme. Tiesa vestuvių dieną nebuvo jokių laimės ugnelių mano širdyje. Tekėjau, nes norėjau, kad mano vaikas turėtų šeimą. Po vestuvių, problemos dar labiau išryškėjo, aš dirbau, mano vyras nesėkmingai bandė baigti studijas. Gimus dukrai, šeimoje būdavo barnių. Vėliau nusprendėme, kad vienam vaikui šeimoje labai liūdna augti, taip gimė sūnus. Mudu pradėjom dar dažniau pyktis. Nesusidarykite nuomonės, kad pas mus būdavo vien barniai. Ne. Bet barniai būdavo skaudūs, mudu, suaugę žmonės, susimušdavome. Aišku, nukentėdavau daugiau aš. Vėliau, kalbėdamiesi, problemas išsprendėme, mano vyras susirado darbą, bet... mano širdyje po viso to liko praraja.
Taigi, per vieną mano darbo vakaronę sodyboje, aš ir vienas mano kolega, gerokai padauginom ir... pasimylėjome
Nuo to laiko mudu pradėjom tai daryti laikas nuo laiko, bet... mudu vienas kitam tiesiog draugai su papildomais privalumais Tačiau jokių ugnelių tarp mudviejų nėra ir nebus, kartais mudu net vienas kitą erzinam.O neseniai pradėjau mylėtis su dar vienu vyru. Jis labai artimas mano draugas, gyvena kaimynystėje, kai buvom vaikai, mudu kartu lankėm mokyklą. Kai man būdavo blogai, jis, o ne kas kitas mane palaikydavo. Aš tiek kartų, nusprendus, kad reikia baigti su šiuo š...... dalyku gyvenimu, esu pabeldusi į jo duris. Man su juo taip smagu, net pati nežinau kodėl. Apie mane jis žino viską ir kaip pats sakė, myli mane su visais mano trūkumais ir privalumais. Per 3 metus trukusią draugystę (susipažinom, kai jis man padėjo iš mašinos iškelti vežimėlį
) mes neturėjome, jokių seksualinių kontaktų, kol prieš dvi savaites... aš nežinau kas man nutiko ir mudu pasimylėjom, taip, kaip gyvenime nesu mylėjusis su niekuo kitu Kartais pagalvoju, kad norėčiau tokio vyro kaip jis. Mano vyras tragiškas buityje, o mano draugas daro remontus, atėjęs pas mane pasisvečiuoti sutaiso kas sugedę ir dar visai juokinga - neblogai sutaria su mano vyru. Tačiau mano draugas turi problemų 
jis turi vieną bjaurią, daug kainuojančią priklausomybę (bet tai nei narkotikai, nei alkoholis), kuri nežinau ar būtų suderinama su gyvenimu šeimoje, kol kas mums visai neblogai sekasi su ja tvarkytis, bet juk aš turiu vaikų. Beje, mano vaikus jis dievina. Kita problema jo draugai. Kaip pats sako: žulikai, banditai, vagys. Ir dar: jis baigęs profkę, o aš studijuoju doktorantūroje... jis kartais daug keikiasi, rengiasi tik treningais, nu žodžiu ne prezentacinis bernas O dabar atsirado ta mano pirma meilė
Sutikau jį tiesiog gatvėje, grįžusį trumpam aplankyti draugo, tai buvo toks nerealus sutapimas, nes aš persikėliau į kitą miestą gyventi ir jis nežinojo, kur aš gyvenu. Ėjau gatve ir .... sulinko man kojos. Apsiverkėm susitikę kaip vaikai Jis ką tik išsiskyręs, turi sūnų ir...po kelių mėn sugrįš ir prašo, kad pabūčiau nors dieną su juo. Aišku, matomai nori su manim pakedent patalus... Toks jausmas, kad aš dar nepasveikau, vėl nieko nevalgau, vėl vemiu... ir atrodo, kad vėl širdy liko nepamatuojamas ilgesys. Ar man eiti su juo susitikt? Mane taip traukia, net pati nežinau kodėl.Kartais galvoju, kad tai jog esu graži, yra didžiausias prakeiksmas
Gali kilti klausimas kaip mano vyras? Jis nieko nenori nei matyt, nei žinot. Na, jis toks, mėmė jei sužinotų, kas vyksta, tikriausiai praverktų savaitę, o paskui vėl "ką gi, yra kaip yra, mano gera mergaitė suklydo..." Mudu nesiskiriam, nes jis neturi kur gyvent. O vistiek kai dirbu geriau, kai vaikus žiūri tėvas, o ne auklė...
