Aš gimdžiau Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, ją rinkausi tik todėl, kad joje dirba mano teta (mamos sesuo), ji man kaip antra mama, tad paprašiau kad ji dalyvautų gimdyme, vietoj vyro. Nors ji dirba visai ne tam skyriuj ir apie gimdymą daug neišmanė, bet norėjau kad pabūtų šalia, ir tikėjausi kad gausiu kiek didesnio dėmesio, nes vis tiek kolegė jų
Rekomenduoju akušerę Eleną Skirmantienę - nepaprastai švelni ir gera moteris, turinti didžiulę patirtį. Ji moka labai gražiai morališkai nuteikti gimdyvę gimdymui, nuraminti, jei jaudiniesi ir t.t. Pas ją apsilankiau likus keletui savaičių iki gimdymo tai man ji taip gražiai poetiškai pasakojo apie vaikučio atėjimo stebuklą, kad aš išėjau išsišiepus iki ausų, ramiai laukdama to savojo stebuklo...
O gydytojos iš anksto nesirinkau (tik akušerės norėjau Elenos), man gimdant pasitaikė budėjimas jau minėtai gyd. Raguckienei. Mano teta, kaip jos kolegė labai apsidžiaugė ir pasakė, kad man labai pasisekė, kad budi būtent šita gydytoja. Tiesa, reikia pripažinti, kad ji gana savotiška, tiesmukas žmogus, bet tikrai neteko girdėt nieko blogo apie ją kaip profesionalę. Su jos keistenybėm teko susipažinti

ji juokaudavo, pasakodavo visokias istorijas apie gimdymus, o kai mano gimdymas labai užtruko, sakydavo "einu pažaisti su kompu - kortomis", arba "einu kavos pagert" - ji pabrėžė, kad visada pasako gimdyvei, kad išeina ten ir ten, kad negalvotų, jog lieka palikta likimo valiai, o tiesiog gimdymo veiksmų nėra, niekas nevyksta. Na, o kai jau praėjo apie 17 val. ir teko skubiai daryt cezarį (čia irgi visa istorija buvo aprašyta skyrelyje apie gimimus), tada gydytoja Raguckienė pasakė: šitaip ilgai stengėmės natūraliai pagimdyt, šitiek jėgų įdėta, šitiek bandyta įvairius metodus taikyt ir kai vaikas taip "padaro", man norisi jį paimti jį už kojų ir dėti į sieną. - bet manęs šita jos frazė nepakraupino ir neįžeidė, aš supratau kad ji nerimtai, jai išties buvo pikta, kai viskas užsibaigė cezariu. Na, ji tokia

Pjūvį ir siūlę labai pasistengė padaryt kuo žemiau, kad nesimatytų iš kelnaičių, viskas gražiai sugijo ir nesimato net jau. Na, aš patenkinta.
Tik va, dėl palatų manau kad jei nebūtų pažįstamų toj ligoninėj ir būčiau gavus pagulėti savaitę bendroj palatoj, nebūčiau tokia patenkinta kaip buvau, nes gulėjau "vienutėj" kaip ponia. Ji pasirodo atsilaisvino būtent tą rytą, kai mane į ją paguldė ir mes su teta net neužsiminėm jiems, kad mums reikia tokios palatos. Bet jei būčiau eilinė gimdyvė ir nieks nebūtų jos pasiūlęs, nežinau kaip būčiau ištvėrus pilnose bendrose palatose, kur buvo po 4-6 moteris. (Tą savaitę kai aš gulėjau, palatos buvo pilnut pilnutėlės).