Knygų skaitytojų klubas, 82 tema

labas naktis  ir labanakt
Vos tik norėjau spausti atsakyti, viskas kartu su atsiliepimu apie mano perskaitytas knygas nuejo per niek.Ryt vėl bandysiu parašyt.Čia kaip loterijoj.Jūsų bilietas nieko nelaimėjo bandykit dar kartą.
Vsio pikta einu miegot

Gaila, mačiau, kad rašei, bet man regis, čia prieš kurį laiką viskas buvo pastrigę.

Skaitau T. Gerritsen "Ledinis šaltis" - pripratusi aš prie Jos, bet vis tiek nebejauku naktį pasidarė    

Ataskaitų pasipylė,pas mane irgi yra keletas perskaitytų knygų.Viena iš paskutiniųjų
A.Reid „Leningradas“.
    Skaičiau, taip lyg būčiau žiūrėjus  siaubo filmą,  šiurpuliukai ėjo .Pradžia gal gali pasirodyti nevisai įdomi, bet vėliau knyga įtraukia ir nepaleidžia. Įdomu, tik jau prieš miegą  nerekomenduočiau jos skaityti. Vieną vakarą užsiskaičiau, tai po to nesąmones kažkokias sapnavau. Čia jau ne  žiaurų detektyvą  skaityti, kai žinai, kad ten tik romanas ,o čia viskas  tikra, išgyventa.
    Knyga apie Leningrado, dabartinio Sankt Peterburgo blokadą karo metais apsuptą vokiečių ir laikytą apsuptyje 872d be maisto, ryšio. Košmariška knyga apie badą, tuomet egzistavusią valdžios sistemą . Absoliutišką miesto ir valdžios nepasiruošimą karui, visišką  kompetencijos nebuvimą visuose reikaluose. Apie jokį tarybinės armijos pasitraukimą negalėjo būti net ir kalbos. Grėsė sušaudymas. Karininkai neretai  pamatę suformuotą savanorių būrį  beveik neapginkluotą ir suvokę padėties beviltiškumą  neretai patys nusišaudavo.
Žmonės masiškai, šimtais tūkstančių krito kaip musės papurškus dichlofoso. Niekas nebespėjo rinkti gatvėse lavonu, nes daugelis buvo išsekę distrofikais tapę. Mirdavo ištisos šeimos. Kiekvienas stengdavosi kuo ilgiau  slėpti mirusius šeimos narius siekiant  išlaikyti ir pasinaudoti mirusiojo maisto kortele. Būta ir žmogienos valgytoju, nei vieno šuns ar katės nesimatė. Išaiškėjus tokius atvejus tuo žmones tiesiog sušaudydavo Neįtikėtiniausių dalykų egzistencijai palaikyti sugalvodavo.
Vienu žodžiu šiaip istoriją žinoma, girdėta daug kas, buvo dar kartą įdomu jau ne iš mokyklinių vadovėlių  prisiminti  šią istoriją po daugelio metų .Joje yra ir neskelbtų dalykų. Nesausa , paremta atsiminimais iš žmonių dienoraščių,dokumentika, atsiminimais ir tai ne  ta istorija apie didvyriškas tarybinės armijos pagražintas kovas girdėtas kai mokėmės per istorijos pamokas kadais.

Kaip ten, bebūtų, myliu Pratchetą  Gaila, kad originalo kalba neskaitau.
Tikiuosi, ir jog tau patiks  Lauksiu atsiliepimo 

o aš panašiai gailiuosi, kad Makso Frajaus originalo kalba negaliu skaityti, nesiekia tiek rusų kalbos žinios, kad grožinės literatūros imčiausi.
Manau, kad man patiks. Kaip bus, parašysiu

o aš panašiai gailiuosi, kad Makso Frajaus originalo kalba negaliu skaityti, nesiekia tiek rusų kalbos žinios, kad grožinės literatūros imčiausi.

Tu drąsi O aš snobė Kaip čia rėkausi perskaičius romaną apie mafijozę, kai visos Ulisą skaito, bando skaityti ar apsimeta, kad skaito. Ne tas laikas buvo, ne ta vieta....

Kaip smagu rasti tokią gyvą temą
Aš irgi pasižiūriu. Knygų pristatymai ir tiek. Bet nėra ko daugiau norėti iš leidyklos darbuotojos - juk nepuls kritikuoti jų leidžiamų knygų.
Aišku, būtų gerai nepriklausomo kritiko (jei tokių būna ) nuomonė, būtų įdomiau ir naudingiau negu tiesiog tokia apžvalga.

Maždaug "Ulisą parašė studentas, kurį pykina ir kuris spaudosi spuogus"

O as skaitau Dzeine Eir 

oi, Gemma o ką po jos žadi skaityti?

Sveikos, merginos, gal parekomenduotumėt ką nors iš literatūros apie tremtį