Kelionė savaitgaliui: Bergenas

2012-06-10 – 2012-06-13


Kas paskatino keliauti? Daug kas: noras sutrumpinti laukimą rudeninio Bergamo; filosofiniai pamąstymai apie tai, kad reikia gyventi čia ir dabar, nes niekada nežinai, kokia neganda už kampo laukia; idėja pasidaryti nebrangią išvyką savaitgaliui; google užburiantys vaizdai; palankiai išsidėstęs skrydžių grafikas. Lyginant su mano kelionių porai metų į priekį planais, Bergenas buvo spontaniškai gimusi išvyka.

Wizzair bilietus pirkome prieš daugiau nei du mėnesius iki kelionės. 166 Lt žmogui į abi puses su rankiniu bagažu ir su mokesčiais pasirodė juokinga kaina. Vėliau supratome, kad siaubingai permokėjome, nes buvo bilietų už nepilną šimtą litų žmogui su mokesčiais.

Kadangi norėjome pigių atostogų, planavomės ieškotis nemokamos nakvynės pas CS svetingumo klubo narius. Bet sugebėjau išsiųsti vieną vienintelį užklausimą dėl nakvynės, į kurį, ačiū Dievui, atsakymo taip ir negavau.
Taigi, mūsų kuklios kelionės biudžetas akimirksniu šoktelėjo radus pigiausią nakvynę už 1500 NOK dviems žmonėms dviems naktims. Trečiai nakčiai kloti tokių sumų jau nedrįsome.

Dėl nakvynės, prasnaudėme. Buvo galima tam pačiam laikotarpiui ir žmonių skaičiui rasti kambariuką pas žmones už 1000 NOK. Bet kiek rašiau elektroninių laiškų, pas visus jau buvo užimta.
Į hostelius su daugybe lovų viename kambaryje ar labai toli nuo centro esančius nenorėjome.

Be kainų šoko dar gavome ir lietaus šoką. T.y. žinią, kad Bergene ištisai lyja.
Tad jei jau ieškodamos pigios, šiltos ir saulėtos kelionės pasirinkome brangiausią šalį, kasdien lietumi besitaškantį miestą, nusprendėme, kad ir nakvynės vieta tegu būna simboliška. Bergenas vadinamas vartais į fiordus. Tad booking.com užmatę galimybę apsistoti viešbutyje - laive nedvejodamos apsisprendėme.

Fjord Visjon.



Keliautojų komentarai nei kiek nebaugino. Labai rūpėjo išbandyti netradicinį būdą. Laivo kapitonas akimirksniu atrašydavo į elektroninius laiškus. Taigi, išsiaiškinę, kad laive visą laiką galėsime nemokamai naudotis virtuve, puodais, indais, nemokamai gerti kavos iki soties, dieną degintis laivo denyje, įsiregistruoti kada panorėsime, netgi palikti savo bagažą išvykimo dieną, negalėjome atsidžiaugti pasirinkę avantiūrišką variantą.

Kad kelionės biudžetas neišsipūstų iki kosminių sumų, iš namų prisidėjome maisto produktų.

Bendrasis kambarys:



Pro liuką - besiplečiantis miestas:

2012-06-10. Sekmadienis.

Neatsimenu, kada buvo taip sunku susidėti bagažą. Likus iki kelionės daugiau nei savaitei, kasdien stebėjau orus. Vieną dieną – saulė, kitą – lietus, tarsi ramunės žiedlapiais kas burtų. Taigi, kuprinė sukraunama paskutinę minutę. Tiksliau iškraunami šilti rūbai, lietaus apsiaustas.

Į oro uostą riedame kiek šviesesne nuotaika: gal ištisai nelis.

Apsiforminame Duty free skysčiais . Wizzair lėktuvas pakyla laiku. Lėktuvas pilnas.

Besileisdamos Bergeno oro uoste pasigrožim pasakiškais vaizdais į kalnus sniego viršūnėmis, į fiordus, į besidriekiančius miestelius.

Pasisekė, kad nusileidę sutikome savo kraštietį , kuris nuvežė iki pat viešbučio.
Kapitonui rašiau, kad atvyksime tarp devynių ir vienuolikos. O mes bar bar bar vos aštuntos sulaukę.

Viešbučio aplinka kraupi. Laivas švartuojasi už gamyklos, kurios teritorija tvarka nespindi.
Recepšenas - daugiau negu bardakas. Ant stalo priversta popierių, pakraščiais – kaip naudoti, taip numesti drabužiai, namų apyvokos rakandai.

Kapitoną ištraukiame susivėlusį, užsimiegojusį, nelabai susigaudantį situacijoje. Bet mūsų neišspiria, o parodo kajutę ir pasako, kad reiks laukti, kol bus paruošta.
Susimokame. Ir išeiname į miestą.

Bergene nustebino du dalykai: tai šiukšlės ir gėlės.

Dėl šiukšlių – daug girdėjau apie norvegų reikalavimus aplinkai, ekologijai. Tikėjausi išvysti tvarką kaip Vokietijoje. O čia – kur beeitum, primėtyta, palikta, nesurinkta.
Gėlės – pataikėme į rododendrų, alyvų ir daugybės kitų medžių bei krūmų žydėjimo laiką. Labai nustebome, kad rododendrai čia tokie aukšti ir vešlūs. Pasijutome lyg pietuose.

Gyvenome prie pat Nygardsparken. Tai į jį ir pasukome.
Tvenkinukai, gėlynai, žydintys krūmai.





Visur taip tylu ir gaivu. Darbuotojai tyliai rengia sceną šios dienos koncertui.

Valio, vėl įdomūs linolės patrepsėjimai

Visai kitokia kelionės pakraipa . Ai, kaip gerai.

Suintrigavote, idomu - o kas toliau?

Zavu Kazkas naujo

Ačiū, kad skaitote.
Iš tikrųjų, jaučiuosi kiek pavargusi nuo Viduržemio regiono , labai norėjosi kitokių vaizdų.



Taigi, einam toliau :

Saulutė šviečia. Beklaidžiodamos gatvelėmis bandome pataikyti į centrą.
Dar gerokai prieš kelionę oficialiame Bergeno ir jo regiono puslapyje www.visitbergen.com radau galimybę nemokamai užsisakyti paštu Bergeno gidą. Na ir ką – po savaitės gidas jau gulėjo mano pašto dėžutėje. Taigi, klaidžiojam bandydamos susigaudyti žemėlapyje.

Grožimės pastatų grožiu, tyla ir ramybe gatvėse. Atrodo, tarsi mūsų miestelyje būtume, o ne mieste su 260 tūkst. gyventojų.

Ši kelionė buvo neįprasta ir tuo, kad neturėjau sudariusi tikslaus plano. Paprastai važiuodama viską susiplanuoju iki smulkmenų. Aišku, jos koreguojasi, bet bent jau pagrindiniai rėmai visada būna. O šiai kelionei turėjau tik vieną alternatyvą – tam atvejui, jeigu nelis lietus. O jei lis, nežinau, ką reiks daryti. Planavau pirkti Bergeno kortelę ir su ja važinėti visuomeniniu transportu, eiti į visus iš eilės muziejus. Bet dabar matau, kad su tokiais planais, kad ir kaip ištemptais, būtume vis vien pritrūkę veiksmo.

Bet kol kas saulėta, šilta – gal bent viena diena bus be lietaus.

Atklystame į Festplassen – miesto parką su žalia veja, žydinčiais krūmais aplink, keista pavėsine, dideliu ežeru su fontanu. Aplinka labai maloni ir jauki.

Patraukia dėmesį Vakarų Norvegijos dekoratyviojo meno muziejaus pastatas:


Į vidų neiname. Norime pasinaudoti šviečiančia saule ir kiek galima daugiau apžiūrėti miesto, muziejus palikdamos lietui.

Našlaičių vešlumas ir spalvingumas:


Festplassen:






Lille Lungegardsvann:


Parko žiedai:

Papildyta:
Pasivaikštome Lille Lungegardsvann ežeru su dekoratyvia krantine. Šaltoka, jaučiu, kad ima skaudėti gerklę.

Praėję viena ežero puse, nusprendžiame, kad jei jau esame netoli traukinių ir autobusų stoties, tai eime pasižiūrėti, kur stoja flybussen.no autobusai i oro uostą. Randame labai paprastai. Žinome, kad turi būti kažkur tarp traukinių ir autobusų stoties. Platforma A šviečia iš tolo. Susitikrinam tvarkaraščius, jie tokie patys, kaip ir nurodyti internete.

Festplassen miesto švenčių ir poilsio vieta. Miestiečiai naudojasi ja ne tik Norvegijos šventėms švęsti, bet ir mugėms, atrakcionams, atlaidams. Mūsų viešnagės Bergene metu vyko senovinių Volkswagen automobilių suvažiavimas:

Kaip smagu vel sugrizti i Bergena Laukiu tesinio, labai idomu, kur dar nutrepsejote

Apėję ežerą, susiorientavę su autobusais ir miesto aikštėje apžiūrėję senukus automobilius, traukiame tolyn i centrą. Čia jau prasideda šurmulys.

Prieiname skulptūrą, skirtą Bergene gimusiam muzikantui ir kompozitoriui Ole Bull:


Vaikams atrakcija, jie laipioja, šokinėja. Į vandenį norisi ir mums, nes užuovėjoje be proto karšta.

Nuo skulptūros atsiveria graži panorama į teatro pastatą:


Kelios minutes – ir jau visu gražumu atsiveria Vagen įlanka ir senamiestis:


Pasižvalgome po žuvų turgų. Prisiragaujame krevečių, lašišos – tikras skanumėlis. Kainos kosminės, bet vis tiek kažko paragausime. Jei ne šiandien, tai kitą dieną.
Pasigrožim didžiuliais vėžiagyviais, krevetėmis, kriauklėmis atviruose prekybininkų šaldytuvuose ir baseinėliuose.






Pirmą kartą pamačiau, kad didelės apvalios kriaukles dar ir maitinasi: didžiuliu greičiu skuodžia paskui maistą klapsėdamos savo geldelėmis. Reginys buvo wouwwww...






Papildyta:
Sukam link kitos Vagen įlankos pusės. Man patys gražiausi Bryggeno namai:






Hanzos muziejus. Seniausias ir geriausiai išsilaikęs Bergeno statinys:


Bryggen:


Patys pirmiausi pastatai buvo pastatyti būtent Bryggene. Tai judriausia ir svarbiausia ano meto miesto vieta. Bryggenas ne kartą buvo sunaikintas gaisrų. Įtrauktas į UNESCO globojamo paveldo sąrašą.

Einame krantine besidairydamos aplinkui, tai į laivus, tai į pastatus, tai į vandenį. Diena graži. Žmonės vaikšto įvairiai apsirengę: ir su šortukais bei atviromis palaidinėmis, ir su megztiniais ar striukėmis. Man jų vasara vėsoka. Kur šilta, tai prakaitas bėga, o kur vėjelis užpučia – ten šaltis per nugara eina. Šiltas oras su žvarbiu vėju.

Besidairant:




Į kitą Vagen pusę bežiūrint:


Rosenkrantztarnet ir Hakons hall ansamblis. Hakonų halė pastatyta tarp 1247 ir 1261 m. 13 a., kai Bergenas buvo valstybės centras, tai buvo didžiausia ir svarbiausia karališkoji rezidencija:




Pasivaikščiojome kiemeliais. Į muziejų nėjome.


Patrankų kolekcija:


Buvusios karališkosios rezidencijos terotorija didelė. Grįžti nusprendžiame nebe krantine, o parku.

Išėję iš parko, sukame į gatveles. Pataikome į nedidelių medinių namukų, kylančių serpantinais į kalną, labirintus. Tokia ramybė. O ir grožis: paprastumas, kuklumas, senoviniu grindiniu grįstos gatvelės, prieangiuose pristatytos puodynės su gėlėmis ir medeliais. O dar žydintys krūmai... Vaikščiočiau ir vaikščiočiau.











Galiausiai laipteliais užlipame iki apžvalgos aikštelės ties baltąja koplyčia. Miesto panorama užburianti. Kas neturite laiko ar skubate, pilnai pakanka palipti iki šios aikštelės pasigrožėti į Bergeną iš viršaus. Nuo Floyeno kalno viršūnės atsiveria platesnis vaizdas, bet šis tikrai ne prastesnis.




Papildyta:




Štai tas statinys su laikrodžiu, net nežinau, kas tai, ar koplyčia, ar šiais namukas:


Valandžiukę pasėdim, pasimėgaujam. Nusprendžiame pareiti į viešbuti, nes norime valgyti. Kojos dar nepratę prie tokių ilgų trepsėjimų, skauda. Bet ištversime, juk trepsėti čia atvažiavome.
Papildyta:
Pamiršau parašyti, kad leidžiantis kalnu žemyn užmatome traukinuko į Floyen kalną stotelę:


Ryte mus atvežęs vyrukas įspėjo, kad lipimas labai status, neuzlipsime. Bet mes užlipsime.

Jetau, kaip man gražu tie rododendrai. Osle tokių nėra... Čia turbūt Bergeno skiriamasis bruožas. Gražus miestas tas Bergenas, deja, kol kas dar neteko apsilankyti. O dėl šiukšlių tai tiesa... Pilnos gatvės, nors norvegai šiukšles ypatingai atsakingai rūšiuoja ir perdiba. Sakau, čia gal kitataučių įtaka?