Kaip smagu, kad laukiat, gal sugundysiu šita Italijos dalimi, nes ji turbūt viena iš gražiausių

, turtingiausių tai tikrai.
Oddity

.
Italija labai skirtinga, tad patys ją norim panagrinėti po gabaliuką nelyginant, nedėliojant į jokią maziką, o tiesiog priimant tokią, kokią ji yra.
Palapinių mes jau seniai atsisakėm, vis tik normaliai išsidėlioti daiktus ir nestatyti jokių laikinų namų man bent jau privalumas

O kainos Italijoj bent jau butų tikrai nesikandžioja, kad galima būtų normaliai ir patogiai po dienoso žygių pailsėti.
Maniškiui dar kai kartasi nugaros problemos išlenda, tai ant čiužinių voliotis tikrai ne pats geriausias variantas.
Ką gi, šiek tiek toliau pažygiuosim
Didžiausia problema iškilo užsisakant nakvynės vietas Italijoje. Prasidėjus atostogoms vis norisi išlėkti iš karto kai tik jos prasideda, tad Italijoj planavom būti sekmadienio vakare ir išvažiuoti tik pirmadienio rytą. Čia viskas ir prasidėjo. Vietos Italijoje nuomojantis butus, dažniausiai užsakomos nuo šeštadienio iki šeštadienio. Aišku, jei yra vietų, gali atvykti ir trečiadienį, bet išvykti vis tiek turėsi šeštadienį. Tad tokių, kurie priims mums reikiamu laiku ir norimoj vietoj atsirado labai nedaug.
Gaila, bet atkrito įvairios pilaitės ir kiti nuostabiose vietose esantys apartamentai. Tačiau gailėkis nesigailėjęs, o teko rinktis iš to kas yra. Ir manau, kad gavome tikrai gerą variantą- trijų kambarių butą su dviem balkonais, miniatiūriniame kaimuke Missian- Eppan apsutame vynuogynų ir obelų sodų. Užsisakius vietas, beliko dar pasirankioti papildomos informacijos ir laukti atostogų pradžios, kuri kaip nė vienais metais sliūkino labai lėtai ir bent jau man prasidėjo irgi neįprastai- ketvirtadienį darbas, o penktadienį jau atostogos. Tačiau turėjau laiko ramiai susipakuoti kelionei.
1 diena Pirmąją dieną norisi nulėkti kaip įmanoma daugiau kilometrų, tad nakvynė - Čekijoje. Ketvirtą ryte jau sėdime automobilyje ir pakeliui susirenkam kelionės draugus. Rytas vėsokas, kaip ir visas birželis. Lekiame aplenkdami Bialystoką ( nes ten vis rodomi kelio darbai) link Lomžos. Paskui nuo Varšuvos per Lodzę iki Katovicų. Keliai šitoj pusėj superiniai. Prie Katovicų iš viso kažkoks kosmosas, tik nesusipainiok viadukuose. Mums tik pasvajoti apie tokius kelius. Kol kas dar ir nemokami. Vyciokas ten klaidžioja pievom ir ežerais be jokio garso. Nors pypteltų, kad akvalangą reik dėtis plaukiant ežeru. Baisu jam ten tikrai, nes nutyla ilgam.
Pakeliui gražioj vietelėj papusryčiaujam, saulutė maloniai šildo. Įvykdomas ir planas B kai kas Lenkijos neįsivaizduoja be pončkų, tad stojam kažkurioj cukiernioj ir jau pončkinis kvapas klajoja po saloną. Už Varšuvos lauke termometras rodo 30 laipsnių. Nusišaipom, kad sugedusių termometrų lenkai prisikabino. Kitam miestelyje jau rodo 32. Kažkodėl noras šaipytis dingsta. Ir ne veltui. Išlipus pramankštinti kojų, patenkame į neblogą karščio zoną. Nepripratus net patikėti sunku.
Čekija pasitinka dar didesniu karščiu. Nakvynei stojame pensione už Ostravos -
Vresinos miestelyje. Vartus atsidarom patys, durys pensiono atidarytos, tačiau žmonių nesimato. Skambinu, šeimininkė sako, kad atvažiuos po 5 minučių. Jos išvirsta į visas dvidešimt, tačiau mums jau tas pats. Sėdim lauko pavėsinėj ir bandom apsiprasti su šiluma.

Pensioną prižiūri jauna šeima su lėliuku. Dar parūpina mums šalto alaus, tad dienos pabaiga visi lieka patenkinti. Nedidelis pensionas pilnas žmonių, kurie čia suguža nuo ežerų.