Sakiau neberašysiu, bet prisišnekėjau ir nebėra kur trauktis

Taigi pradedu nuo pradžių, nuo pavadinimo. Tai ir yra pradžių pradžia,nes jau nuo senų laikų svajojau apie kelionę po Balkanus,bet taip giliai širdy,kad niekad niekam net ir nedrįsdavau prisipažinti. Žiūrėdavau filmus ir pavydėdavau tiems,kas gali sau tai leisti, ypač gyvenimą Graikijoj. Važiuočiau kad ir dabar ten


Toliau dėl pačios kelionės nusprendėme mes gal kokie trys mėnesiai prieš išvykimo dieną, daug klaustukų buvo dėl finansų,dėl automobilio,kuris paprastai labai mėgsta remontus. Guodėmės tuo,jog praeitais metais tikrai daug pamatėm už super mažai, o ir mūsų mašiniukas daug Europos matęs, keliavęs ir niekada nepavedęs (tai sugeba tik namie). Šiaip atrodo nemažai laiko, bet kai mokslai buvo stipriai užspaudę,kiti asmeniniai reikalai,tai viskas nebuvo taip tobulai pasiruošta,kaip praeitų metų kelionėje, bet mes šaunuoliai, jau su patirtimi, ir sukomės iš visų problemų kaip tik galėjome.
Išmušus birželio 15-osios rytui ir vėl kaip prieš beveik metus čirška karbonadai, kepa sumuštukai, galva sprogsta nuo minčių Ar viskas sukrauta???? Et bus kaip bus,išgyvensim, bet galva nuo to nenurimsta. Šiais metais planavome viską greitai ir iš anksto daryti,kad per pietus grįžus B iš darbo susikrauname ir keliaujame kariauti su Lenkijos keliais


deja gaunasi priešingai, kol susitvarkome, kol išsimaudome, išsikuičiame, pinigų išsikeičiame,pasidarau isic ir pusė 5 išmuša. Kaip tikri pasimetę kauniečiai sugebame pamiršti šiuo metu vyksiantį tilto remontą ir pakliūname į kamštį,kas suvalgo dar vieną brangią valandą.... Išdundėjus sieną kirtome puikiai, Varšuvą pravažiavome neįtikėtinai greitai ir be jokių klydimų. Stojome miegoti degalinės aikštelėje nuvažiavę 550km.