Dange-ačiū už sveiko oro gurkšnį temoje
logiškai aiškiai paprastai. Kaip visada.
O nežindančios-nu palaukit o mus kas užaugino žindė nežindė ir visko buvo bet daugelis nežindytos normaliai esam, ne viena karta (aš jau kaip ir prie senesnių)-dabar labai prašau, pasižiūrėkit į save ir pasakykit, ar labai esat nuskriaustos? nesveikos? visos rūkot ir jums trūksta intelekto? ar gal neturit normalių šiltų santykių su mama, tėvu, kitais šeimos nariais? kiek tokių yra? tik prašau sąžiningai. Sugadintume PSO statistiką, 100 proc. Priklausomybės nuo cigarečių, narkotikų, prieraišumo nebuvimas tarp šeimos narių ir susvetimėjimas ir panašios bėdos ištinka tautas kur vaikas vos kelių savaičių metamas auklėms ir lopšeliams, atplėšiamas nuo mamos nes ta privalo eit dirbt (JAV, daugelis senosios Europos šalių suteikia atostogas nuo kelių savaičių iki 6 mėn, tėvas gauna kelias dienas arba 2 savaites), tuo tarpu bent iki metų vaikui būtina mama. Ir nesvarbu žindo ji ar ne bet tai kiek ji įdės į tą vaiką per tuos pirmus kelerius metus gali nulemti daug jo vėlesniame gyvenime, protingos mamos minėtose šalyse meta darbus gimus vaikui nes suvokia tai. Japonės augina labai ilgai. Mes lietuvės turim idealias sąlygas vaikui auginti. Ir mes turim kompleksus nes augintos buvom valdiškai, kiek pamenu mamos ir aplinkinių įvairių moterų pasakojimus tai eidavo į darbus kaip didelės vos kelių mėnesių (maksimum iki metų) pypliukai jau būdavo auginami kitų. Taip kad žindymas galbūt yra priemonė tarsi prisirišti prie vaiko-bet tai tik viena iš priemonių, yra aibė kitų svarbių veiksnių, tokių kaip kontaktas, apkabinimas, pasakėlė vakare, bendras koldūnas virtuvėj ir panašiai.
O kas atsisako žindyt, tai jų teisė, ir čia nieko nepakeisim, galim verkt rėkt ar cituot protingas knygas. Visada tokių buvo (prisiminkit dvarininkaitės NIEKADA nežindė, jokioj tautoj praktiškai, žindyvės būdavo ir auklės, žindė tik prastuomenė), ir visada tokių bus, man neatrodo labai gerai bet tikrai nėra nenormalu. Taip tiesiog yra.
Beje apie gamtą-mano katės viena vada augo nežindyta. Katė griežtai atsisakė tai daryti, priežastys nežinomos. Išmaitinau tris katukus karvės pienu per pipetę
o katei buvo dzin ant jos vaikų (ne pirma vada tai ir likom nesupratę kokio velnio būtent šituos išskyrė). Taip kad ir gamta gerokai pajuokauja kartais... jei jau mes , žindančios, lendam į šią temą, tai gerbkim save ir susilaikykim nuo perdėtų moralizavimų.
O dėl temos vietos-tai viskas kas susiję su žindymu-bėdom-džiaugsmais - vargais norais ir nenorais yra susiję ir viskas čia gerai. Po nesivystančio nėštumo į nėštukių temas tame pačiame skyriuje nelindau, nes tai buvo ne mano reikalas....