apie viską nuo pradžių...Su Tavo Tėveliu atšventėm savo pirmąsias vestuvių metines...o aš vis dažniau pagalvodavau apie Tave
Tėvelis vis ramino ir sakė nėra kur skubėti, bet kažkodėl nesisaugojo
Liepos 12d. turėjom svečių ir vakare nusprendėm paišdykauti. Žinau, kad tas kartas buvo lemtingas. Net nesulaukus mmm dienos darausi testą ir lyg ir matau kažką labai neryškaus. Rodau tėveliui, jis irgi kažką mato. Taigi pradedu kasdien darytis testus ir su tėveliu žiūrim kad antroji juostelė darosi vis ryškesnė.
Pranešam patiems artimiausiems ir nekantriai laukiam Tavęs...
5 savaitės: labai skauda pilvelį, važiuojam į ligoninę baisiai bijau Tavęs netekti. Daktarė nuramina, patvirtina nėštumą, pamačius mažą taškelį ilgai verkiu, tėvelis ramina, juk viskas gerai. Pradedam gerti daug magnio ir toliau augam.
16 savaičių: vėl skauda pilvą
vėl į ligoninę, tik šį kartą labai išgąsdina. Gresiantis persileidimas...guldo į ligoninę. Suprantu, kad gal per daug su Tavim laksčiau ir abi pavargom, na ką guliu visą savaitę ir abi ilsimės. Ryškiai pagerėja, toliau mėgaujamės nėštumu. 20 savaičių: Su Tėveliu žygiuojam į echo, sužinoti kas Tu...Mergytė 99% kad būtum mačius Tėvelio veidą
išeinam abu pakylėti.Pilvelis vis auga...viskas atrodo super ir jaučiuosi super. Išeinu į dekretines atostogas, bimbinėjam.
30savaičių: prasideda košmaras. Gydytoja padarė echo: išvada vandenų mažai, o Tu Lėlyte per maža
Prasideda maratonas per gydytojus. Užkyla mano spaudimas...guldo mudvi į patologinį...pradeda svarstyti kad tikrai iki galo neleis nešioti, Tu visiškai nebeaugi.
37savaitės: Kovo 25d. mane išrašo iš ligoninės ir pirmadieni Kovo 31d. turi užbaigti nėštumą, nes tau visai pas mane nebepatinka.
Nuvažiuoju pas sesę: pasidžiaugu, kad pagaliau žinau kad skatins pirmadienį ir susitiksim
Sėdim renkamės sukneles sesės vestuvėms ir suprantu kad arba susioju arba kažkas čia ne taip. Nuėjus į tualetą suprantu, kad nubėgo vandenys (pakrapštė prieš išleidžiant iš ligoninės)
Kyla panika, sesuo atrodo išsigandus labiau negu aš. Liepiu skambint mb ir atnešt man rankšluostį. Pamatau, kad vandenys su krauju, kažkaip ir pati užpanikuoju.
Važiuojam atgal į santarus. Apžiuri: jokio atsidarymo, ateina Tavo Tėvelis su didelėm akim
einam į gimdyklą.Persirengiam ir praneša, jog iki 5val ryto lauksim veiklos, jeigu nieko pradėsim skatint. Veikla prasidėjo...vis labiau pradeda skaudėti, tačiau su tėveliu dar juokiamės ir pradedam kalbėt ką darysim, jeigu gims berniukas
Išrenkam vardą ir berniukui...neįsižeisk Brangioji, bet juk daktarai kartais klysta. Darosi vis saldžiau, o po 6val atsidarymas 3cm pradedu kalbėtis su Dievais, tiksliau su gimdymo lova. Taip į ją stverdavausi, kad keista jog nesulūžo
Ateina akušerė ar kas ten tokia, tipo patikrinimui mb išveja lauk ir per sąrėmį sukiša ranką ir pradeda ten drąskyti...aš pradedu klykti, nes jausmas jog pjauna pusiau ne visiems pakenčiamas. Ačiū Dievui ta moteris pasirodė dar kartą jau tik man pagimdžius. Toliau kenčiu iki 01:30...Praėjo 12val ateina gydytoja, sako darom epidūrą, nes toniukai pradeda kristi o jeigu suleisim skatinamų tu visiškai išsikankinsi ir nepajėgsi pagimdyt. Aišku sutinku. Epidūrą pataiko iš 4 karto, tipo mano stuburas kažkoks negeras, niekaip nepralenda kateteris. Pagaliau pataiko. Man palengvėja, užmiegu valandai - mb išvaro užkąsti ir taip pat numigti mašinoj.
Pabundu nuo žiaurių skausmų ir galvoju kur Tavo Tėvelis nes tuoj ką nors primušiu jeigu jis neateis. Greitai ateina ir toliau padeda man kentėti.
Tavo širdutė plaka vis prasčiau, sąrėmių tarpuos nervuojuos dėl tavęs.
Ateina gydytoja 6cm, vėl per sąrėmį sukaliojasi ten
ačiū Dievui nereikia rėkti. Padaro taip kad visi 7cm atsidaro ir palieka mus ramybėj. Dar bandau prašyti daugiau epidūro nes jau nebeveikia, aišku neduoda sako nejausi stangų. Praeina gal 15min ir mb sakau varyk pakviest ką nors kad nuimtų laidus žiauriai noriu kaku 
Atvaro gydytoja visa laiminga su akušere ir niekas net nesiruošia manęs vesti į tualetą, maunasi pirštines ir voulia 8cm. Sakau kad negaliu sulaikyt noriu stumt. MB išvytas už durų, o aš jau gimdau. Gydytoja pradeda sakyt o tai vyras kartais dalyvaut nenorėjo?
akušerė sako aj tiksliai jo einu kviest.Įėjęs mano Brangusis pamato mane visam gražume, Tavo galvytė jau matosi
Gydytoja padeda susikaupt ir paaiškina kada stumti, kažkaip labai susikaupiu ir 6 stūmimai ir pajaučiu kad nieko nebeskauda, visiškai nieko. Tyla.....
Pasižiūriu į Tėvelį - jo akys pilnos ašarų, personalas kažką daro Tau...dar vis tyla.
Aš jau nebeiškenčiau: pradedu sakyt parodykit vaiką mano. Nuramina kad jau tuoj tuoj...ir išgirstu Tavo balselį
Padeda Tave ant krūtinės ir verkiu nesustodama vis glostydama Tavo galvytę.
Ateina būrys daktarų apžiūrėti Tavęs: 2180g 47cm... visi vadina Coliuke! Tėvelis tave jau sūpuoja ant rankų!
Mane sutvarko, perrengia ir Tave sutvarkę atneša man...gulim gal valandą ir tryse džiaugiamės palaima...Tavim mano Angelėli....
Tas nerimas ir visi sunkumai išgaravo tą pačią sekundę kai Tave pamačiau. Dabar laikai isikibus į mano pirštą savo mažą rankytę ir negaliu patikėt, kad Tu mano Dukryte jau šalia
