Grindinis šildymas 3 - Statome namą nuo A iki Z

Ankstesnės temos:
Grindinis šildymas 2 2013.01 - 2014.08
Grindinis šildymas 2007.10 - 2013.01
Grindinis šildymas, Sausuoju ar šlapiuoju būdu 2007.12 - 2010.07
Plaukiojantis parketas šildomoms grindims? 2007.02 - ...

BangaS sudarytas grindinio šildymo sąvadas:

Pagrindiniai grindinio šildymo minusai:
- Daugiau šilumos nuostolių per grindis į gruntą. Paskaičiavus papildomai tai sudaro +1W/m² per 20cm polistirolą = +70Lt per sezoną nuo 100m². Skaičiavimai pateikiami vėliau. Iš kitos pusės radiatoriai po vitrinomis taip pat iššvaistys daugiau šilumos per ją.
- Temperatūros netolygumas atsirandantis dėl besileidžiančio šaltesnio oro šalia lango.
- Didelė inercija. Pašvietus saulei grindys nenustoja šildyti taip greitai ir namai prišyla per daug (vėdinant per langą išleidžiama brangi šiluma). Nustojus šviesti saulei ir laiku neįjungus šildymo temperatūra gali nukristi vienu ar dviem laipsniais tam tikram laikui.
- Šildymas sunkiau suvaldomas dėl didelės inercijos. Reikia protingesnės valdymo sistemos arba toleruoti 1-2 laipsnių temperatūros šokinėjimą papūtus vėjui ar panašiai.
- Negalima staigiai pakeisti temperatūros namuose.
- Prastai apšiltintame name sunku eksploatuoti natūralų parketą/masyvą dėl aukštesnės temperatūros. Ypač po kilimais... Medis turi būti klijuojamas prie betono.
- Turint gerai apšiltintą (R>7) namą ir oro rekuperacijos sistemą su skysčiu pašildomu įeinančiuoju oru galima būtų tik su ja viena ir vėdinti, ir šildyti/šaldyti vien padidinus, apšildžius ir tinkamai išdėsčius padavimo/ištraukimo vamzdžius. Bet čia gal nėra grindinio šildymo minusas.
- Grindys įšyla per 3-4 val.
- Natūralaus medžio grindys turi būti idealiai išdžiovintos ir kokybiškos norint jas klijuoti ant šildomų grindų.
- Sunku arba neįmanoma įrengti ant medinės perdangos.
- Kitos sistemos gali taupyti šilumą nešildydamos namų kai nėra poreikio, bet jeigu namas gerai apšiltintas ir temperatūra per parą nešildant nukrenta vos 2-3 laipsnius prie -10ºC, tai netenka prasmės toks taupymas.
- Sunku išlaikyti užsakytą temperatūrą +-1ºC ribose, bet yra žmonių, kuriems pasisekė tai padaryti rankiniu būdu.
- Reikia protingai išdėstyti šilumos daviklius, kad trumpam atidarytas langas neužkaitintų grindų iki +30ºC ar dar kokių šposų neprikrėstų automatikos sistema.

Pagrindiniai grindinio šildymo pliusai:
- Lengviausias būdas mažinti temperatūros šokinėjimą, kai katiline ne per geriausia.
- Dalinai atstoja akumuliacinę talpa.
- Pigesnis arba panašios kainos kaip radiatorinis (medžiagos) naujai statant 1a. namą.
- Galimybe jungti prie šilumos siurblio ir kitų žematemperatūrių šildymo šaltinių.
- Neturint automatikos šis būdas suteikia mažiausia galvos skausmo
- Lengvai valomas šildomas paviršius, nekaupia dulkiu, nesmirda, negadina interjero, neužima papildomos vietos.
- Kai kuriems žmonėms su šąlančiomis kojomis labai patinka šiluma grindyse.
- Nepakeičiamas vonioje ir kitose plytelėmis išklotose patalpose.
- Galimybė įrengti vien tik grindinį šildymą atsisakant radiatorių vienaaukščiame name $ taupymo sumetimais neaukojant komforto.
- Esant gerai apšiltintam namui su šiltais langais visi minusai ir sudėtingos valdymo sistemos netenka prasmes.
- Neskleidžia jokio garso
- Nesudėtinga sistema, kurią lengviau pasiskaičiuoti ir įsirengti pačiam, lyginant su oriniu šildymu.
- Jeigu namas kiauras tuomet su grindiniu šildymu yra mažiausi temperatūrų skirtumai skirtingose vietose ir tuomet žmonės sako, kad tai pasaka.
- Nėra žmonių kurie norėtų grindinį šildymą perdaryti į radiatorinį jeigu darytų viską iš naujo.
- Yra pavyzdžių kai žmonės su medžio masyvo grindimis ir vitrinomis be problemų su dideliu pasitenkinimu šildosi grindiniu šildymu.
- Šveicarijos vaikų darželiuose grindinis šildymas privalomas visose patalpose...
- Dujinis kondensacinis katilas gali išgauti savo didžiausią "108%" efektyvumą kai šilumos nešėjo temperatūra yra žemiau 35ºC (šilumokaityje vyksta intensyvi kondensacija).
- Nejuntamas šilto oro srautu judėjimas.

Patarimai projektuojant:
- Brangius kolektorius pakeisti langais su selektyviniu trigubu stiklu ir argono užpildu = mažiau šildymo, 0 kondensato, 0 kolektorių.
- Rasta informacija "Ant šildomų grindų dedant medį vietoj plytelių šildymo sąnaudos padidėja iki 6%"
- Kuo šiltesnė grindų danga, tuo daugiau reikia putplasčio po betonu ir kelti betono temperatūrą.
- Šaltas langas komplikuoja šildymą ir temperatūros vienodumą visose šildymo sistemose.
- Jeigu norisi natūralaus medžio su grindiniu būtinai reikia gerų langų ir apšiltinimo. Būtina dėti idealiai išdžiūvusį medį, nes kitaip išsikraipys.
- Grindinis šildymas miegamajame blogai, nes neatšąla naktį.
- Vonioje reikia, kad būtų atskiras kontūras su reguliavimu, nes reikia aukštesnės temperatūros.
- Pagalvoti apie atjungiamą kontūrą patalpos viduryje norint idealiai suvienodinti temperatūrą prie nedidelio šilumos poreikio.
- Atsisakyti bet kokio tipo joninio, infraraudonojo ir kitaip pavadinto elektrinio šildymo (išskyrus gyvatuką arba pasyviam name) jeigu bent kiek skaičiuojat pinigus.
- Norint kiekvieną dieną tam tikromis valandomis keisti patalpų temperatūrą daugiau nei 3 laipsniais, betonuoti kuo plonesni (bet ne mažiau 5cm) sluoksnį arba atsisakyti grindinio šildymo. Grindys prikaupia daug šilumos ir tolygiai ją skleidžia dar kelias valandas net nebešildant. Kuo storesnis betono sluoksnis tuo lėčiau sušyla ir tuo lėčiau atšąla namai.
- Tarpai tarp vamzdelių priklauso nuo namo apšiltinimo, betono storio, noro išvengti kaistančių ir šąlančių vietų grindyse, grindų dangos.
- Kloti kas 30cm yra normalu. Jeigu bendras apšiltinimas yra R>8 vamzdeliai gali būti dedami ir rečiau (kas 25-40cm). Esant didesniam šilumos poreikiui R<3 - dažniau (15-20 cm). Tada temperatūros nevienodumai tarpuose tarp vamzdelių nebus jaučiami.
- Netoli (150cm) langų ir iš dalies prie šaltų sienų kloti dvigubai tankiau nei patalpos viduryje.
- Pridėjus 5cm betono storio galima 6cm padidinti atstumą tarp vamzdelių ir gausime lygiai tokį pat temperatūros pasiskirstymo efektą.
- Jeigu plonas betonas, tada mažesni tarpai tarp vamzdelių.
- Blizganti plėvelė veikia tik kai yra bent plauko storio oro/duju tarpas.
- Putplastis perdangoje garsą izoliuoja prastai, tam yra skirta vata.
- Nėra aiškios nuomonės kaip per grindis keliauja drėgmė. Ar žemyn, ar aukštyn. Todėl sunku nuspręsti kokias ir kur membranas/plėveles geriau naudoti.
- Jeigu langai kiauri (R<1) atsiranda didesni temperatūrų skirtumai ir sėdint ant grindų prie lango bus jaučiamas "tekantis" šaltis žiemą. Šilumininkai idealistai stato papildomus šildymo prietaisus po langais, jautrūs ir mąstantys problemą sprendžia pasirinkdami šiltesnį langą, šalia kurio būtų nejuntamas šalto oro judėjimas prie -15ºC. Kiti nemato tame problemos iki tokio lygio, kol nepradeda kauptis kondensatas šalto lango apačioje.
- Jeigu vamzdžių kontūrai ilgi (>50m, geriau būtų šiltesnį vandenį leisti pirmiausia arčiau langų, o jau pravėsusį į kambario vidų, arba atskirą kontūrą į kambario vidurį, kuris būtų pareguliuotas mažesnei galiai.
- Po šaldytuvu ir po katilu nevedžioti vamzdelių.
- Rekomenduojama padaryti bent rankinį reguliavimą kiekvienam vamzdelių kontūrui.
- Norint kloti vamzdelius miegamajame kambaryje reikia gerai pagalvoti ar nesinorės ten kaitalioti temperatūros, nes visi kiti šildymo būdai gali greičiau reguliuoti temperatūrą. Jeigu nesinorės, tai drąsiai galima kloti vamzdelius ir laikyti šį kontūrą vos atsuktą arba užsuktą, kad miegamajame būtų pastoviai vėsiau.
- Jeigu norite komfortiškai gulėti ant grindų prie vitrininio lango, nepadės nei konvektoriai, nei radiatoriai, nei tankiau išvedžioti vamzdeliai. Reikia kovoti su priežastimi ir rinktis šiltesnį langą.
- Vedžiojant vamzdelius reikia stengtis, kad jie kuo mažiau kiltų aukštyn ir leistųsi žemyn. Kuo daugiau "kalniukų" ir "duobių", tuo sunkiau nuorinti sistemą ir siurbliukas gali nesukelti reikiamo slėgio prapūtimui.
- Per 16mm 50m kontūro vamzdį vanduo cirkuliuoja lengvai, todėl ir temperatūra gana vienoda. Ilginant kontūrą didėja pasipriešinimas, mažėja vandens greitis, didėja temperatūrų skirtumai pradžioje ir pabaigoje. Ilgajam kontūrui gali ir pritrūkti "galingumo" reguliuojant. Todėl, jeigu yra galimybė, geriau naudoti trumpesnius ~50m ir maždaug vienodo ilgio kontūrus, taip bus lengviau valdyti sistemą.

Patarimai įrengiant:
- Prieš užpilant betonu geriau pasikviesti nusimanantį žmogų, kad bent peržvelgtų viską ir pastebėtų grubias klaidas.
- Neklijuoti plytelių ant įkaitusių grindų, bet patikrinti sistemą būtina prieš klijuojant.
- Grindų neužbetonuoti iki sienos. Palikti 5cm EPS150 prie nešančių sienų. Mažiau šilumos nuostolių ir nesusidaro įtempimų / skilimų grindų perimetre.
- Vietoj minkštesnių ir brangesnių vamzdelių geriau sudėti pinigus į armatūros tinklą, prie kurio tvirtinami vamzdeliai, kad skylant betonui plyšiai būtų minimalūs ir nepažeistų vamzdelių.
- Kokios firmos vamzdis visiškai nesvarbu, jeigu jis nepažeidžiamas mechaniškai ir tvirtinamas prie patikimo storio armatūros tinklo.
- Vamzdelio sujungimų betone negali būti.
- Į betoną rekomenduojama įmaišyti plastifikatoriaus kietumui sumažinti.
- Plyšiams putplastyje užsandarinti tinkamiausios poliuretano putos.
- Ant sutankinto grunto būtinai patiesti geotekstilę ir tik ant jos polietileno plėvelę ir putplasti.
- Armatūros tinklą būtina bent 1cm pakelti virš putplasčio.
- Klijuoti medienos dangą ant betono reikia sąlyginai minkštais klijais pvz. poliuretaniniais.
- Nekloti vamzdelių ten, kur reiks gręžti betoną, sukti varžtus ir panašiai.
- Svarbu paruošti lygų ir sutrombuotą pagrindą putplasčiui, kitaip bus sudėtinga gerai jį sudėti, nusės grindys. Geriausia virš smėlio dar pilti ir kažkiek skaldos ar plauto žvyro + geotekstilę.
- Vedžiojant sistemą vamzdelių galus būtinai stipriai užkišti skuduru, kad ten nepakliūtų šiukšlių.
- Negalima per daug perlenkti vamzdžio, kad neužsilaužtų.
- Patogiausia vamzdį prie armavimo tinklo tvirtinti užtraukiamais plastmasiniais dirželiais
- Negalima kloti taip, kad vienas vamzdis kryžiuotųsi su kitu. Nors jeigu betonas storas (10cm) tai gal ir galima poroje vietų sukryžiuoti, norint išspręsti vedžiojimo galvosūkį. Toje vietoje bus šiltesnes grindys.
- Išvedžiojimo pavyzdžių galima rasti google paveikslėliuose įvedant raktinį žodį "underfloor heating tube".

Patarimai eksploatuojant:
- Grindinio šildymo kontūrus reguliuoti rankiniu būdu arba naudoti tikrai labai protingą valdymo sistema, nes grindinis šildymas labai inertiškas ir reikia sudėtingu PID algoritmu jam suvaldyti.
- Rasti užbetonuotus vamzdelius lengviausia naudojant termovizorių arba papurškus nedidelį kiekį vandens ant betono
- Prijungti karštą vandenį tiesiai iš katilo draudžiama. Reikia naudoti pamaišymo vožtuvą (pamaišyti vandenį iki 20-30ºC) ir papildoma siurblį grindų šildymo kontūrams.
- Geriausia vienu siurbliu sukti pirmo aukšto kontūrus ir kitu siurbliu sukti antro aukšto kontūrus.

Grindų papildomo apšiltinimo atsipirkimo skaičiavimas:
EPS100 putplasčio šiluminis laidumas 0,029 W/mK
Grindų papildomo apšiltinimo EPS100 putplasčiu kaina 250Lt/m³
Šildymo valandų per metus 24val. x 30d x 5 mėn = 3600 val.
5cm papildomo apšiltinimo kainuoja 250Lt/m³ x 0,05m = 12,5Lt/m²

Vidutinis temperatūrų skirtumas per tas 3600 šildymo valandų yra 7 laipsniai gruntas ir 27 laipsniai betonas (24-25 laipsniai grindys). Skirtumas 20ºC.
Šiluma perduodama trimis būdais: šiluminiu laidumu, konvekcija ir spinduliavimu. Konvekcija putplastyje yra nereikšmingai mažas dydis. Spinduliavimas ir šiluminis laidumas vyksta visomis kryptimis vienodai. Grindims aktuali kryptis, žemyn, bus identiška visoms kitoms. Kažkas teigė, kad išardė daug grindų ir putplastis visur buvo sausas, taigi galime teigti, kad dėl drėgmės nebus papildomų nuostoliu. Sluoksnio suspaudimo ir dėl to sumažėjusios varžos taip pat neįvertinsime.
Atsižvelgus į šias aplinkybes galime sakyti, kad liambda 0,029 W/mK yra realus dydis.

Šilumos nuostoliai per 1 m² grindis su izoliacija bus:

5cm = 20K x 0,029W/mK / 0,05m = 11,6 W (42kWh/metus vienam m²)
10cm = 20K x 0,029W/mK / 0,10m = 5,8 W (21kWh/metus vienam m²)
15cm = 20K x 0,029W/mK / 0,15m = 3,9 W (14kWh/metus vienam m²)
20cm = 20K x 0,029W/mK / 0,20m = 2,9 W (10kWh/metus vienam m²)
25cm = 20K x 0,029W/mK / 0,25m = 2,3 W ( 8kWh/metus vienam m²)
30cm = 20K x 0,029W/mK / 0,30m = 1,9 W ( 7kWh/metus vienam m²)

Sutaupymas skaičiuojamas:
nuo 5cm pašiltinus iki 10cm putplasčio 11,6-5,8= 5,8 W/m²
nuo 10cm pašiltinus iki 15cm putplasčio 5,8-3,9= 1,9 W/m²
nuo 15cm pašiltinus iki 20cm putplasčio 3,9-2,9= 1,0 W/m²
nuo 20cm pašiltinus iki 25cm putplasčio 2,9-2,3= 0,6 W/m²
nuo 25cm pašiltinus iki 30cm putplasčio 2,3-1,9= 0,4 W/m²

nuo 10cm pašiltinus iki 20cm putplasčio 5,8-2,9= 2,9 W/m²
nuo 20cm pašiltinus iki 30cm putplasčio 2,9-1,9= 1,0 W/m²

Atsiperkamumo skaičiavimas.
Šilumos kaina 0,20Lt/kWh
Šildymo valandų per metus 3600 val.
Putplasčio kaina 250Lt/m³

Per metus sutaupoma energijos iš 1kv.m.
nuo 5cm iki 10cm 0.0058kW x 0,2Lt/kWh x 3600h = 4,18 Lt/m²
nuo 10cm iki 15cm 0.0019kW x 0,2Lt/kWh x 3600h = 1,37 Lt/m²
nuo 15cm iki 20cm 0.0010kW x 0,2Lt/kWh x 3600h = 0,72 Lt/m²
nuo 20cm iki 25cm 0.0006kW x 0,2Lt/kWh x 3600h = 0,43 Lt/m²
nuo 25cm iki 30cm 0.0004kW x 0,2Lt/kWh x 3600h = 0,29 Lt/ m²

nuo 10cm iki 20cm 0.0029kW x 0,2Lt/kWh x 3600h = 2,09 Lt/m²
nuo 20cm iki 30cm 0.0010kW x 0,2Lt/kWh x 3600h = 0,72 Lt/m²

Atsiperkamumas:
5cm storio putplastis 1kv.m. kainuoja 12,5Lt

nuo 5cm iki 10cm 12,5Lt / 4,18Lt = 3 metai
nuo 10cm iki 15cm 12,5Lt / 1,37Lt = 9 metai
nuo 15cm iki 20cm 12,5Lt / 0,72Lt = 17 metų
nuo 20cm iki 25cm 12,5Lt / 0,43Lt = 29 metai
nuo 25cm iki 30cm 12,5Lt / 0,29Lt = 43 metai

nuo 10cm iki 20cm 25Lt / 2,09Lt = 12 metų
nuo 20cm iki 30cm 25Lt / 0,72Lt = 35 metai

Jeigu atsiperkamumą skaičiuoti 30 metų, tuomet reikėtų šiltinti 20cm.
Jeigu skaičiuoti kas atsipirks tik po 60 metų tai jau butu 30cm.

Kodėl per šildomas grindis išeina daugiau šilumos?
Todėl, kad padidėja temperatūrų skirtumas tarp grunto ir grindų nuo 20-7=13C iki 27-7=20C.
7 laipsniai x 0,029W/mK / 0,2m standartinio apšiltinimo = 1,02 W/m²
kaina per metus = 0,001kW/m² x 0,2Lt x 3600h= 0,72Lt/m²
100kv.m. x 0,72= 70Lt per metus

QUOTE(mintas @ 2014 08 21, 20:46)

Neteisinga taip skaičiuoti atsiperkamumą, kai apšiltinimo storis daugiau nei 20 cm, nes tuomet jau reikia skaičiuoti viso namo apšiltinimo, vėdinimo ir šildymo sistemos atsiperkamumą bendrai.

<{POST_SNAPBACK}>

Geras pastebėjimas. Ten labai suprimityvintas atsiperkamumo suvokimas ir neįvertinti visi faktoriai, todėl svarstant apie storesnį nei 20 cm sluoksnį reikėtų įvertinti daugiau faktorių ir ekonominis efektas ženkliai pasikeistų.

Turiu pastebėjimą grindų betonuotojams. Yra paplitęs reiškinys kai vietoje armatūros fiksatoriaus naudojamas grindinio šildymo vamzdelis, t.y. sudėjus putplastį ir plėvelę iškart klojamas vamzdelis ir ant jo užmetamas armatūros tinklas.
To pasekmės gali būti deformuotas aliuminio sluoksnis vamzdelyje (sugniuždytas) atsistojus ant armatūros ir prastesnis šilumos atidavimas grindų betonui, nes dalis vamzdelio paviršiaus yra prispausta prie putplasčio. Sunkiau vedžioti vamzdelius, nes nėra prie ko jų pririšti iš pat pradžių.
Kitas variantas būtų naudoti tam skirtus plastmasinius armatūros fiksatorius

ant jų dėti armatūros tinklą ir ant tinklo rišti vamzdelį.
Rizika dėl vamzdelio suplojimo užlipus išlieka, bet vamzdelis pasikels ir visas jo paviršius bus apsuptas betono. Tai nėra aktualu turintiems katilus ir kaminus, bet kas planuojate naudoti ŠS tai verta pagalvoti, nes tai sumažintų šilumnešio temperatūrą.

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis