Depresija tai ne tik bloga nuotaika ar nusiminimas, tai kūno ir sielos liga,kuri diena iš dienos veikia mintis,jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną. Depresiją gali sukelti staigus stresas,nelaimės, o kartais ji ištinka tada, kai gyvenimas klostosi gerai. Depresijos apimti žmonės netenka susidomėjimo tais dalykais, kurie anksčiau buvo malonūs. Jie nebegali bet prisiversti eiti į darbą, jaučiasi kalti ir nepilnaverčiai. Kartais kenčiantieji nuo depresijos ima galvoti apie mirtį ir savižudybę.
Priežastys
Genetiniai veiksniai - paveldėjimas.
Kai kurios tam tikro organizmo ypatybės (pavyzdžiui, neuromediatorių - noradrenalino, serotonino kiekis, išsiskyrimas).
Gyvenamosios aplinkos veiksniai.
Įvairios ligos, apsinuodijimas kai kuriomis medžiagomis
Psichologinės ir socialinės problemos.
Paprastai susideda daugelis iš išvardintų priežasčių. Pavyzdžiui, vien psichologinis stresas retai sukelia depresiją. Kartu dažnai būna ir paveldėjimas, ir organizmo ypatumai, ir dar kelios priežastys.
Depresijos pagrindas - tai serotonino ir noradrenalino apykaitos sutrikimas, tiksliau, jų sumažėjimas.
Požymiai
Beveik visais atvejais pasireiškia tokie depresijos požymiai: sumažėjusi dėmesio koncentracija, kaltės jausmas, sumažėjęs pasitikėjimas savimi, pesimistinės mintys apie ateitį, savižudiškos mintys ar veiksmai, miego ir apetito sutrikimai.
Pagrindinės depresijos formos (depresijos tipai)
1. Didžioji depresija. Ji pasireiškia tokiais požymiais:
Prislėgta, liūdna nuotaika. Kartais, ypač vaikams - irzli nuotaika. Tokia nuotaika būna didžiąją dienos dalį, beveik kasdien.
Sumažėję interesai ir pasitenkinimas bet kokia veikla.
Svorio pokyčiai - sumažėjimas ar padidėjimas.
miego sutrikimai - mieguistumas arba nemiga.
Kasdieninis nuovargis.
Nepaaiškinamas arba kliedesinis kaltės jausmas, savęs nuvertinimas.
Sumažėjusi dėmesio koncentracija, kūrybiškumas.
Savižudiškos mintys ir ketinimai, kartais - mėginimas žudytis.
2. Somatinio tipo depresija. Šiai depresijos formai būdingesni organizmo pokyčiai, kurie kartais painiojami su organine patologija:
Sumažėję interesai ir pasitenkinimas.
Ankstesnis nubudimas rytais (dviem valandom ir daugiau).
Susilpnėjusi reakcija į įvairius išgyvenimus.
Požymiai sunkesni rytais.
Apetito sumažėjimas ir svorio kritimas.
Lytinio aktyvumo sutrikimas.
Širdies ritmo sutrikimai, skausmas širdies plote, nerimas, mirties baimė (vadinamoji kardialinė depresijos forma).
Galvos skausmas, baimė išprotėti, nerimas - cefalginė depresija.
Virškinamojo trakto sutrikimai, vidurių užkietėjimai, pilvo skausmai, liežuvio skausmas - abdominalinė depresijos forma.
3. Melancholinio tipo depresija. Jai būdingi šie simptomai:
Interesų ir pasitenkinimo įvairia veikla sumažėjimas (būtinas požymis).
Silpna ir nepakankama reakcija į malonius dirgiklius (būtinas požymis).
Kiti, nebūtini simptomai: liūdna nuotaika, ryškesnė rytais, ankstesnis nubudimas rytais, apetito sumažėjimas ir svorio kritimas, nepagrįstas kaltės jausmas.
Depresija skirstoma į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią. Kartais sunki depresija gali turėti psichozės simptomų - kliedesių, haliucinacijų.
KUR RASTI PAGALBĄ
PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRAI
PAGALBA TELEFONU/INTERNETU
Skambučiai 8-800 linija yra nemokami, jūsų skambučius apmoka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš Valstybės biudžeto lėšų.
"Jaunimo linija" - pagalbą teikia savanoriai konsultantai | 8-800 28888 | Kasdien | Visą parą.
"Vaikų linija" - tai pagalbos tarnyba vaikams ir paaugliams iki 18 metų, pagalbą teikia savanoriai konsultantai bei profesionalai | 116 111 | Kasdien 11.00-21.00.
Vilties linija - nemokama emocinė pagalba telefonu suaugusiems - pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai | 116 123 | Kasdien | Visą parą.
Linija Doverija - pagalba teikiama rusų kalba, pagalbą teikia savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui - 8-800 77277 | I-V 16.00-20.00.
"Pagalbos moteriai linija" - | 8 800 66366 - tai anonimiška pagalba telefonu | Darbo dienomis 10.00-21.00.
Psichologinė (emocinė) pagalba internetu:
Jei lengviau aprašyti savo savijautą nei papasakoti telefonu, tai galima padaryti užsiregistravus čia - pagalba jaunimui. Į laiškus atsako Jaunimo linijos savanoriai konsultantai. Atsako per 3 dienas. Viskas, ką parašysi, liks tarp tavęs ir Jaunimo linijos.
Vaikų linija taip reikalinga registracija - pagalba vaikams. Į laiškus atsako savanoriai konsultantai. Atsako per 2 dienas.
Vilties linija - Klausimai-atsakymai/ arba vilties.linija@gmail.com - pagalba suaugusiems. Į laiškus atsako Klaipėdos psichikos sveikatos centro specialistai. Atsako per 3 dienas.
Pagalbos moterims linija - pagalba@moteriai.lt | Tai anonimiška pagalba moterims. Atsako 3 dienas.
Kauno apskrities moterų krizių centras - konsultavimas internetu, registracijos nėra.
Psichologinė nemokama pagalba Vilniuje:
Krizių įveikimo centre - Olandų g. 19 - 2, Vilnius - www.krizesiveikimas.lt - teikiama nemokama pagalba pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 16 iki 20 val. gyvai, t.y. tuo metu galima ateiti pas budintį psichologą. Telefonas 8-640 51555 tik pasiteiravimui - telefonu ir el. paštu konsultacijos neteikiamos. Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
Psichologinė nemokama pagalba SKYPE (skambučiai):
Tokią galimybę suteikia: Krizių įveikimo centras. Pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 16 iki 20 val. budi psichologas.
Daugiau informacijos apie socialines ir psichologines paslaugas teikiančias organizacijas galima rasti:
Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos (LTPPTA) internetiniame puslapyje - www.klausau.lt
Psichologinė nemokama pagalba Kaune:
Kauno apskrities moterų krizių centras - Juozapavičiaus pr. 77 (III aukštas), Tel. nr./ fax.: 8 37 340027, Mob. tel. nr.: 8 679 31930 - www.kamkc.lt - tiekiama pagalba krizinėje situacijoje atsidūrusioms moterims ir šeimoms. Visos Kauno apskrities moterų krizių centro teikiamos paslaugos yra nemokamos. Darbo laikas I-V nuo 9-17 val.
Taip pat, nemokamos psichologinės pagalbos galima kreiptis ir į savo polikliniką arba psichikos sveikatos centrą.
Gydymas
Depresijos gydymas priklauso nuo depresijos formos, paciento amžiaus ir pageidavimų. Atsižvelgiama ir į gretutines ligas. Depresijos - tai sunkiai pagydoma liga, dažnai galimi jos atkryčiai (tai liga visam gyvenimui). Dažnai siekiama ne išgydyti depresiją (tai retai įmanoma), bet pasiekti ligos remisiją (požymių išnykimas).
Vaistai nuo depresijos
Antidepresantai (gydymas jais ilgas; juos reikia vartoti net kai depresijos požymiai praeina. Visiška ligos remisija pasireiškia nei anksčiau nei po 6 mėnesių antidepresantų vartojimo).
Psichoterapija. Dažnai tai - pagalbinis metodas. Jis reikalauja daug laiko ir paciento pasiryžimo, tačiau įdėjus pastangų - labai efektyvus.
Kiti metodai (labiau pagalbiniai): magnetiniai, elektriniai gydymo metodai, miego ribojimas, šviesos terapija.
Kodėl depresiją būtina gydyti?
Anksti pradėjus gydymą, pacientas pasveiksta, liga neprogresuoja ir nepereina į lėtinė formą.
Depresinį ligonį dažnai kamuoja mintys apie savižudybę. Negydant, ligai paūmėjus, didėja nusižudymo rizika. Būklei gerėjant, šios mintys išnyksta. Tačiau neretai pagerėjus būklei nuo antidepresantų ligoniai žudosi( sustiprėja fiziška, kai tuo tarpu mintys apie savižudybę neišnyksta).
Negydant depresijos padidėja ligos pasikartojimo tikimybė. Kas antram pacientui po pirmo depresijos epizodo būna antras. Ketvirto epizodo rizika( po trijų) apie 90%.
Negydant depresijos sumažėja gyvenimo kokybė, krenta darbingumas, kenčia šeima.
Ar Jums pažįstami šie simptomai?
-pastoviai prislėgta nuotaika, negatyvios mintys
-nėra jėgų ir motyvacijos atlikti net paprasčiausius buities darbus
-nieks negali priversti Jus nuoširdžiai nusišypsoti
-ateityje nebus nieko gero
-pastovus dirglumas, nervingumas
-nuolat jaučiamas silpnumas, greitas nuovargis
-nemiga arba miegas nesuteikia poilsio
-sunku priimti sprendimus, nėra pasitikėjimo savimi
-visiška apatija
Artimieji ir draugai nesupranta, jiems atrodo kad mes mažai stengiamės arba tiesiog nenorime kovoti. Bet jie nesuvokia kad:
-mes skaitom knygas, straipsnius -bet tai nepadeda
-vartojam įvairius vaistus, jų kombinacijas-bet tai būna neefektyvu ir kartais net pavojinga
Viso šito pasekoje galima sulaukti trumpalaikio pagerėjimo, bet dažniausiai gyvenimas vėl sugrįžta į įprastas depresijos vagas.
QUOTE(kliomba @ 2015 03 17, 21:19)
Aš labai tave suprantu. Irgi noriu to jausmo, kad kažkur dalyvauju, prisidedu, kažką nuveikiu. Ir šiaip, išeit, žmones matyt, kartais net pavargt taip sveikai. Bet ir namie pasikuist kartais patinka. Bjauriausia, kad man kaip probleminei, visi variantai savotiškai žlugdo. Tik dar nežinau kuris labiau. Ar kamuotis kur nors veikloj ir tarp žmonių nuolat nerimaujant ir graužiant save, kad ne taip padariau, nemoku, nepadarysiu, manęs nemėgsta, nesugebu, ar įsivaizduot komforto zoną užsidarius, kuri anksčiau ar vėliau priveda iki panikų ir tuštumos nuo neturėjimo kur save padėti ir ispūdžių trūkumo. Žodžiu, viskas blogai. Ir taip ir kitaip. Bet dažnai norisi to, ko tuo metu nėra.
Dar man sudėtinga atrodo, kaip šiais laikais žmonės, kurie mokosi, jaučiasi "sėdintys namie", jeigu prie to nedirba. Mano laikais mes kai mokėmės, tai tik mokėmės. Ir tikrai nesijaučiau nieko nedaranti. Gal kad paskaitų buvo daug, ir mokytis tikrai daug reikėjo. Bet man tas laikas buvo turbūt geriausias, visom prasmėm. Jaučiausi užsiėmus smarkiai, dar ir papildomai viskuo. Ir tuo pačiu dar nebuvo tos atsakomybės ir įtampos, kuri atsiranda suaugusių pasaulyje.
Dar man sudėtinga atrodo, kaip šiais laikais žmonės, kurie mokosi, jaučiasi "sėdintys namie", jeigu prie to nedirba. Mano laikais mes kai mokėmės, tai tik mokėmės. Ir tikrai nesijaučiau nieko nedaranti. Gal kad paskaitų buvo daug, ir mokytis tikrai daug reikėjo. Bet man tas laikas buvo turbūt geriausias, visom prasmėm. Jaučiausi užsiėmus smarkiai, dar ir papildomai viskuo. Ir tuo pačiu dar nebuvo tos atsakomybės ir įtampos, kuri atsiranda suaugusių pasaulyje.
Kliomba, irgi ieškai darbo? Vilniuje? Kokia ten situacija su darbais? Ir labai sutinku su tavim, kad visi variantai savotiškai žlugdantys. Deja, bet taip ir man yra, tik aš stengiuosi vyti šalin ir tiesiog negalvoti apie tai, kaip sunku ir keblu gali būti naujame darbe, tuo labiau, kad jau esu su tuo susidūrusi anksčiau. Kol kas sekasi, nes orientuojuosi į darbo gavimą, tai mano tikslas, kaip kita narė ir pasakė. Nors tikslas, mano nuomone, turėtų būti toks, kad galėtum jo siekti, jis susidėtų iš žingsnelių, kuriuos įvykdžius įgyvendintum tą siekį, o tokioj situacijoj taip nėra, tiesiog kliauniesi sėkme ir savimi, darbdaviais..
O dabartinė mano anksčiau aprašyta 'komforto zona' irgi, kaip sakai, priveda prie depresinių nuotaikų, beviltiškumo jausmo, tuštumos, nieko neveikimo.. Ko man labai trūkdavo dirbant tai buvo miegas, na tai dabar nors atsimiegu iki soties
Matai, aš bakalauro studijas jau esu užbaigus ir lygiai taip pat kaip rašai per jas ir nedirbau, ir jaučiausi laisva ir nesuvaržyta (na gal tik taupiau gyvent reikėjo), džiaugiausi, kad esu tiesiog studentė, o visi rūpesčiai suaugusių gyvenimo tik priešaky. O dabar yra visai kitaip, tai tik papildoma veikla, paskaitos vakarais, nesunkios, ne itin reiklios, jei net nepersistengdama gaunu stipendiją. Magistras, visai nesusijęs su bakalauru ir darbine sritim.. Todėl ir jaučiuosi 'sėdinti namie', juolab, kad įstojau, kai dar dirbau, dėl papildomos veiklos, tikėjausi derinti darbą ir studijas.. Ir dabar to noriu, apsidžiaugiu, kai atsiranda koks pokalbis darbovietėje, kuri dirba iki 16 ar 16:30, stebiu, kad nebūtų kitam miesto gale, nes aš be mašinos ir koks susisiekimas su universitetu, o ne namais.. Nors į cv tų studijų nerašau, kad neatbaidyčiau potencialių darbdavių, nes jie paprastai bijo, kad reikės išleisti į atsiskaitymus, negalės žmogus dirbti viršvalandžių ir panašiai. Viską aš galėčiau, tik duokit man tą darbą
