Po aborto

Baik... Tai net nepanašu į sielos ramybės paieškas...
Aš kažkada net esu pagalvojusi "gaila, kad Dauguvietytė neturi vaikų... Šitokie genai nueina į nebūtį"... Ir tik po to, jos knygoje perskaičiau, kad tų vaikų ji atsisakė sąmonongai. Ir įdomiausia, kad man net nekilo mintis baisėtis tuo faktu, ar ten kaip nors bandyti ją smerkti (kas mūsuose baisiai populiaru). Tiesiog tai buvo Tos Moters gyvenimas ir jos pasirinkimas...Ir taškas.

Jei truputį "nukrypstant į lankas",tai visgi manyčiau, kad moters vertė - ne pagimdytų vaikų skaičius...
Prieš Kalėdas kažkur skaičiau apie Nijolę Sadūnaitę (turbūt nereik jos pristatinėti)...Ji ten pasakojo apie daug ką, bet man labiausiai užkliuvo tai, kaip ji pasakojo remianti vieną šeimą. Ta šeima, kur abu tėvai su aukštaisiais ir tikrai ne  kokie alkoholikai, augina berods 9 vaikus. Gyvendami pusantro kambarėlio bute... Aišku, nežinau aš ten visų niuansų, bet esmė ta, kad juos kažkam  reikia šelpti, nes kitaip jie neišgyventų...
Norėčiau paklausti tos šeimos užaugusių vaikų, kokią gyvenimo kokybę jie jautė gyvendami susikimšę tuose pusantro kambarėlio ir šelpiami vienuolių... Ir ar užaugę jie taip pat norėtų turėti tiek vaikų...

Ir kita medalio pusė. Pliseckaja, Vaikulė, galų gale daugelio mėgstama Dauguvietytė... Šitos moterys niekada ir neslėpė, kad sąmoningai nutraukė nėštumą... Ir ne kartą... Ar nuo to fakto jų gerbėjų ratas nors kiek sumažėjo? Ne manau...

cia kai papasakojat, tai juokinga skaityti. .

No comments

Va būtent - išvartyti galima savaip. Aš išvarčiau priešingai pirmam lozunginiam išvartymui... kuris man skambėjo šlykščiai vien dėl to, kad buvo lozunginis.. be jausmo, be nuoširdumo... Vartyti galima viską kaip nori, bet kai randi skyrelį, kuris prasideda nuoširdžiai, kaip šio skyrelio autorės postas, ir bandai tęsti į tą temą, nes tema - tau skirta, tikiesi atgal - nuoširdumo. O atgal gauni beprasmius frazeologizmus... Ką, mieloji ciocia, tu gauni iš to, kad rašai čia tai ką rašai? Bandai įrodyti sau ir kitiems kokia tu teisinga? Taigi jei širdy žinai, kad teisinga, niekam įrodinėti nebereikia.... Jeigu tavo vaikai buvo planuoti ir laukiami, tai kodėl užuot tą minutę būtent jais ir pasidžiaugus, tu stengiesi pademonstruoti beasmenei publikai - kaip tu teisingai nugyvenai, o jie (AŠ) - neteisingai... O jei tautos auklėjimo sumetimais demonstruoji, - geriau jau Paksą pakeistum, bus tvarka, ato anas įgrįso kažkaip...
jei atsakyti tiesiogiai - kadangi aš iš tų, kurios neplanavo, ir vaikas neatsirado, kada jo norima - visgi nenorėjau jo priimti kaip bausmę. Visgi nenorėjau būti ta mamyte, kuri šešiolikmetei paauglei staugia - "AŠ, AŠ dėl tavęs - jaunystę paaukojau, AŠ dėl tavęs mokslus mečiau, AŠ ... o tu ..pyp..nelaiminga...drįsti dabar norėt savo asmeninio gyvenimo? Drįsti jį kitaip įsivaizduoti, negu aš už tave įsivaizdavau?" ... Jeigu nėštumas mane, o ne tave, užgriuvo netikėtai, kaip bausmė tokioj situacijoj kokioj buvau aš, tai tau tuo nėr kuo didžiuotis, deja... tai neįrodo, kad tavo pasekmė atėjo kaip tavo teisingumo apdovanojimas. o kad bandai tai įrodyti -  tik reiškia - kad neįrodo net tau pačiai.

Gerai jau gerai, baigiu apsižodžiavimus. Nepyk, ciocia Tavo nikas simpatiškas, netiks jei pyksi.

Kaip ten bebūtų, gal ir ne vietoj šitas skyrelis atsirado. Vienintelis nuodėmingas šioj taurioj netekčių ir neįgalumų auroj, o juk taip norisi rasti kažką iš kūno ir kraujo, kuris galėtų būti kaltas dėl tavo kančios, nepastojimo, praradimo.... Atleiskite mamytės, kurių tikrai nuoširdžius žodžius ir skausmą skaičiau verkdama... ne jums šie žodžiai skirti, o tiems kurie sako - "tu šiaip tai šliužas, nu bet jeigu ką, aš tai tavęs neteisiu...tik šiaip mestelnu akmenį ir nusisuku".

...Ir netgi, jei ne vietoj. atsirado. skyrelis. ir netgi, jeigu tokios kaip aš, keliu jums, mamos, pyktį ir pagiežą - tai gerai. Tai jau savotiška tolerancijos mokykla. O to mus išmoko skausmas - tolerancijos.

Bet jos tvirtos savo pasirinkime ir neiesko uzuojautos is kitu, ir tai jeigu ir pasakoja, tai ne tam, kad ju kasnors gailetusi. Jos taip nusprende, taip padare ir su tuo gyvena. Va tada ir smergti nekyla noras, nes jos zinojo ka daro, tai ju gyvenimas.

O as nezinojau, kad Vaikule, Pliseckaja, Dauguvietyte savu laiku nutrauke nestuma    Neteko to skaityti... Bet dabar, kai perskaiciau lepOzkos poste, ne itin kokia nuomone apie jas susidariau    Ne kaip apie menininkes, o kaip apie moteris... Viena yra, kai aborta daro kokia kamo moteryte, jau auginanti 5 pametinukus ir eilini karta pastojusi nuo girto ja uzgulusio vyro, ir visai kas kita - kai samoningai nestuma nutraukia moteris, kuri yra protinga, gabi, meniska asmenybe, kuri pasauliui gali (nors ir nebutinai, aisku  ) padovanoti dar viena talentinga zmogu... Na, nesuprantu ir nepateisinu tokiu moteru. O karjera... Ja sekmingai galima padaryti ir vaikus gimdant (pvz. aktore Sophie Loren), o ne darantis abortus ir paskui televizoriaus ekrane meiliai glaustantis su 3-4 sunimis(cia as apie Vaikule  )

naudodamas kontraceptikus noredamas nelabai pastosi. nereikia cia sekti pasaku. o del uzmirsimo - galima nusistatyti priminima ir pan.

Manau,kad labai daug moteru yra tam nors karta gyvenime pasirizusios.Visu aplinkybes ivairios.Ir ne kiekviena moteris nori buti motina ir ne kiekvienos vyras nori daugiau vaiku ir t.t...Tai ka cia galima apkalbeti.Negalvokit.kad tos pacios moterys anksciau ar veliau neapverkia savo negimusiu vaikeliu.Man tiesiog gaila tu moteru.