Gyvenimas po vyro mirties

Uzuojauta tau Stiprybes ir sekmes.

As busiu stirpi,privalau tokia buti...juk turiu daug daug zmoniu,kurie man neleis liudeti ir uzsisklesti savyje...

Labas, Kosmeta,

uzuojauta ir laikykis Niekas geriau nesupras taves nei tos, kurios per sita pragara praejom

Dabar uzmetykit mane akmenimis... Siandien, kai nuveziau dukryte i poliklinika, ambulatorineje korteleje teko pasirasant uzrasyti data. 13... Tik tuomet suvokiau, kad po mano zmogaus isejimo praejo metai ir menuo. Zinojau, kad Rene turto dalybos vyks rugsejo 13, bet smegenys nesuvede to su mano zmogaus isejimo data. Nepamirsau jo ir nepamirsiu, bet nenoriu liudeti visa savo gyvenima. Kiekvienas is musu renkames savo kelia, kuriame savo gyvenima. As noreciau, kad jis butu laimingas, kad matyciau krykstaujancius savo vaikus. Ir bandau judeti. Sugebejau save itikinti, kad pastaciusi paminkla savo skola praeiciai jau atidaviau. Lankau kapa, gera pabuti salia, iseinant visdar pasakau, kad be galo myliu, bet jau nebe tiek skauda. Nes as neleidziu skausmui uzvaldyti mano minciu. Mano zmogus isejo, o as likau. Ir likau ne veltui - turiu grazinti skola jam, turiu padaryti, kad isejimas nebutu beprasmis, todel bandau nugyventi savo gyvenima ir uz ji, ir uz save...

O pazinciu portalai nera toks blogis. Skeptiskai as ziurejau i juos, bet nusprendziau isbandyti. Reikia moketi atsirinti, atsisijoti. Portale, kaip ir gyvenime, zmoniu ivairove. Kaip as sakau, visokiu yra, visokiu reikia... Juk ten tie patys zmones, kurie jus aptarnauja banke, parduotuveje, su kuriais susitinki teatro ar kino saleje. Galbut kazkas apsimeta geresniu, bet laikui begant kaukes krenta ir tada tu pasirenki - bendrauti ar ne. Is savo patirties... Radau ten nuostabu zmogu, kuris vel pazadino drugelius pilve ir nuspalvojo gyvenima. Galit mane teisti, kad ieskau nauju pazinciu vos po metu, bet as noriu gyventi, o ne egzistuoti ir saves gailetis. Nenoriu keikti likimo, o noriu pati ji kurti...

[quote=ragana66,2011 09 13, 11:45]
Dabar uzmetykit mane akmenimis... Siandien, kai nuveziau dukryte i poliklinika, ambulatorineje korteleje teko pasirasant uzrasyti data. 13... Tik tuomet suvokiau, kad po mano zmogaus isejimo praejo metai ir menuo. Zinojau, kad Rene turto dalybos vyks rugsejo 13, bet smegenys nesuvede to su mano zmogaus isejimo data. Nepamirsau jo ir nepamirsiu, bet nenoriu liudeti visa savo gyvenima. Kiekvienas is musu renkames savo kelia, kuriame savo gyvenima. As noreciau, kad jis butu laimingas, kad matyciau krykstaujancius savo vaikus. Ir bandau judeti. Sugebejau save itikinti, kad pastaciusi paminkla savo skola praeiciai jau atidaviau. Lankau kapa, gera pabuti salia, iseinant visdar pasakau, kad be galo myliu, bet jau nebe tiek skauda. Nes as neleidziu skausmui uzvaldyti mano minciu. Mano zmogus isejo, o as likau. Ir likau ne veltui - turiu grazinti skola jam, turiu padaryti, kad isejimas nebutu beprasmis, todel bandau nugyventi savo gyvenima ir uz ji, ir uz save...

O pazinciu portalai nera toks blogis. Skeptiskai as ziurejau i juos, bet nusprendziau isbandyti. Reikia moketi atsirinti, atsisijoti. Portale, kaip ir gyvenime, zmoniu ivairove. Kaip as sakau, visokiu yra, visokiu reikia... Juk ten tie patys zmones, kurie jus aptarnauja banke, parduotuveje, su kuriais susitinki teatro ar kino saleje. Galbut kazkas apsimeta geresniu, bet laikui begant kaukes krenta ir tada tu pasirenki - bendrauti ar ne. Is savo patirties... Radau ten nuostabu zmogu, kuris vel pazadino drugelius pilve ir nuspalvojo gyvenima. Galit mane teisti, kad ieskau nauju pazinciu vos po metu, bet as noriu gyventi, o ne egzistuoti ir saves gailetis. Nenoriu keikti likimo, o noriu pati ji kurti...
[/quote

Pažinčiu portalai, žinoma nera blogis.. butent kad reik atsirink.. bet kai iš tu drugeliu lieka pelenai.. pasidaro labai skaudu.. ir aš, nebenoriu jokiu pažinčiu..tuo labiau virtualiu, nes lieki dar labiau iskaudintas..
Žinoma, ragana 66, gal tau visai kitaip...bet kokiu atveju linkiu sekmes

O kad gyvent reik toliau, tai pritariu.. del saves, del vaiku.. del to kad Jie noretu kad mes toliau gyventumem..

Labukas Niekas neturi teises taves teisti. Parasiai tiesa, kad tu gyvas zmogus ir i zeme neilysi, reikia gyventi ir neuzsidaryti savyje. SEKMES tau RAGANA66

Bent jau ne mano reikalas akmenimis mėtytis. Jūs jauna, Jūs vaikučius auginate, Jums, labai linkiu, ilgas ilgas gyvenimas prieš akis. Jūs racionaliai kuriate ateitį, tebūnie ji tokia, kokios siekiate

Žinot, mielosios, ko man reikia? To, kuris nusimovęs kojines numestų jas į kampą. Iš vonios grįžtų nenusišluostęs ir pripėduotų visus namus. Arbatos pakelius mėtytų į šiukšliadėžę iš už stalo ir dažniausiai nepataikytų. Eidamas pro židinį nusispjautų į pelenus. O laikraštį būtinai išskaidytų po lapą ir juo nuklotų pusę svetainės. Kad padarius pastabą nusistebėtų ja ir prisiektų niekada taip nesielgęs ir elgtųsi taip ir toliau.
O prieš užmiegant galėčiau įsirausti jam į pažąstį.
Jei Adomas su Ieva būtų bendravę tik intelektualiai, tai ir mūsų čia nebūtų.
Ir mes, Ievos dukterys norim turėti kam pakišt prakąstą obuolį

http://www.youtube.c...h?v=Q_CuvXbq0Ac

Siandiena jau parveze urna su suzadetinio pelenais..urna,jo nuotrauka,zvakutes...pamacius kazkokia ramybe kunu perejo..kogero tai jis mano emocijas valdo jis niekada man neleido liudeti ir verkti...

Turėjai gerą žmogų ir gražius jausmus, mieloji. Mūsų gyvenimas, tik mirksnis visatos akivaizdoje. Gal ir nieko tokio, kad kažkuris pabus mažumėlę ilgiau. Tik nesuprantu tų kančių, kurias mūsų žmonės turėjo iškęsti, kam jų aukščiausiam reikėjo???

Rene, jau zinai atsakyma... Tas kam, kodel taip ir liks neatsakytas... Ir kuo labiau mes ieskosim atsakymo, tuo labiau save skaudinsime, gramzdinsime i liudesi ir depresija..