QUOTE(ruduo* @ 2011 08 16, 19:30)
Per vyro laidotuves jo dėdės našlė man pasakė-tik nesidairyk atgal,pražūsi. Tada atrodė keistas pasakymas, nes toje praeityje visa, ką gero gyvenime esu patyrusi. Dabar ją suprantu. Tas ištisinis žiūrėjimas atgal neleidžia gyventi, o žiūrėjimas į priekį verčia jaustis kalta, bloga...
kaip tiksliai pasakyta. aš tą patį išgyvenu ir jaučiu. Protu, ir galbūt, net širdimi, lyg ir suvoki, jog ta nuostabi, brangi praeitis niekada (kaip baisiai skamba) nebebus dabartimi, ateitimi, bet tas kažkas neleidžia eiti pirmyn, ramia sąžine. nenoriu savęs prievartauti, turbūt reikia išlaukti savo laiko. tik gaila, kad fizinio kūno laiko neįmanoma sustabdyti. norisi leliuko, bet kol širdis skauda to nebus.