QUOTE(ruuda @ 2008 06 01, 15:31)
Sveikute,isiterpsiu.Jum kiek suprantu,egzema nustate?Mum dermatitas irgi.galiu pasakyt vargstam.Gydom 2men,buvo nieko,dabar atsinaujino vel pradeda bujot.O kaip jum sekes klinikose?ka sake?
Kaip jau minejau mus labai smarkiai isbere nuo ankstyvuju darzoviu,obuoliu.Nors nuo saviskiu niekada nebere.Arbuzo irgi daug valge ir pasekmes buvo baisios.Bet dabar homeopatiniu vaistu deka jau 60procentu maziau.Viskas nyksta,bet grieztai jokiu jogurtu is parduotuves,darau pati ir dedu savas uogas.Taip pat jokiu ledu,zodziu i parduotuve su vaiku neinu,nes jokiu vaisiu atveztiniu,jie mums labai labai netinka.O klinikas vaziavau,ne galvojau ,kad tyrimus darys,o ten vaistu kruva cheminiu,nu ne aciu juk dar tik 4 metai vaikui.Tai grizome pas musu gerbiama gydytoja Aiva Vaivariene homeopate.Mes gydemes pas ja nuo tu mazu paberimu ir kaip pamate mano vaika taip isberta,sako kaip klinikose gali teigti,kad tai egzema,nes aiskiai matosi,kad kazko baisiai apsivalge,tai geriamhomeopatinius vaistas ir valgom dabar tik troskinukus.renku dilgeles,garsva.Jokiu darzoviu,isskyrus kopusta ir burokelius,nu zodziu kas dar lietuvisko uzsilike.Siemet pati nemaza darza turiu visko...nes nebegaliu daugiau su tuomaistu .Negali gi kaltinti valstybes,nes pati galiu uzsiauginti.Jau agurkeliu kruva matosi.Tiesa moliugu visokiu prisisodinau,sake ziema vienas is pagrindiniu maistu ziema,taip pat cukinejos.Zodziu va tiek informacijos.O klinikose liepe tepti 3kartus visais tais paciais riebiausiais kremais ,o po to muilu plauti,o mes jo nenaudojame.Tiesa oda 3kartus drekinu alyvuogiu alieju.Va tokia situacija.Ir dabar pinigu maistui per pus maziau isleidziu,bus kokiom pramogom
Lankomes cia visa seima labai patenkinti
http://www.ngc.lt/
Va dabar ka darau.....
http://www.skaniai.l...minis-jogurtas/
gali jogurtas būti natūraliai saldus? Taip. Jei jis pagamintas namie ir, pageidautina, iš kaimiško pieno.
Pastaruoju metu tampu natūralistu. Turiu galvoje, jog gilinuosi į maisto sudedamųjų dalių esmę ir stengiuosi viską gaminti pats. Duonos dar nekepiau (bet tai tik laiko klausimas), o štai naminį jogurtą, dar žinomą, kaip graikišką, gaminu jau gerą mėnesį.
Į natūralų parduotuvėje parduodamą jogurtą dėmesį atkreipiau jau prieš kelis metus, kai pabodo siūloma jogurtų su priedais įvairovė. Nuo tada jį dažnai perku ir valgau su įvairiomis uogienėmis (mėgstamiausias miksas su vyšniomis). Gal todėl akis užkliuvo už paskutinėje pirktoje kulinarinėje knygoje Casa Moro esančio naminio jogurto recepto.
Naminis jogurtas skaniausias, kai gaminamas iš kaimiško pieno. Žinau, nemažai daliai skaitytojų tai gali būti neprieinama, todėl tiks ir pirktinis pienas. Čia verta pastebėti, jog galioja sena taisyklė riebiau skaniau, todėl pieną siūlau pirkti natūralų.
Pasigaminkite ir valgykite iki soties kiekvieną rytą, dieną ar vakare. O kai pabos, parašykite. Parašysiu, kaip pasigaminti labai skanų indišką jogurto gėrimą lasi.
2 litrai pieno
1 mažas indukas (apie 175 gr) natūralaus jogurto. Aš naudojau Danone
Pieną supilkite į didelį indą ir užvirinkite. Šiame etape stebėkite, kad pienas neišbėgtų, nes bus kaip freken Bok iš multiplikacinio filmo apie Karlsoną. Jei norite riebesnio jogurto, galite pieną pavirinti 20-30 minučių. Priešingu atveju užvirusį pieną nukelkite nuo ugnies ir atvėsinkite. Prieš įdėdami jogurtą, patikrinkite pieno temperatūrą. Tai svarbu, nes, esant per aukštai temperatūrai, jogurto bakterijos žus, o esant per žemai, pienas nevirs jogurtu. Temperatūrą tikrinkite taip. Jei, įkišę pirštą į pieną, galite, neskubėdami suskaičiuoti iki 15 temperatūra tinkama. Supilkite ir išmaišykite jogurtą ir gautą masę perpilkite į indą, kuriame jį laikysite. Uždenkite masę folija ar plėvele ir, uždengę dangčiu, palikite 6-8 valandoms kambario temperatūroje. Vėliau laikykite šaldytuve. Taip pagamintas jogurtas bus tinkamas vartoti 7-8 dienas
Ir dar ka radau
Pagamintas jogurtas tinkamas vartoti 4-5 dienas. Reikia nepamiršti šiek tiek jo palikti raugui. Jeigu jogurto kultūra nusilpsta, reikia pirkti naują indelį natūralaus parduotuvinio jogurto. Paprastai jogurtas sutirštėja per 4-8 valandas. Sutirštėjusį jogurtą reikia atšaldyti, kad bakterijos liautųsi dauginęsi. Antraip jos ir toliau naikins saldžiąsias pieno frakcijas, ir jogurtas per dvi dienas visai surūgs.Kad jogurto bakterijos imtų daugintis, pienas turi nejudinamas keletą valandų pastovėti šiltoje vietoje. Pieno temperatūra nekis uždengtą puodą apvyniojus storu audeklu. Jogurtas nepavyks, jeigu puodas bus judinamas, stumdomas nešiojamas. Geriausia pasigaminti jogurtą iš vakaro per naktį jis sutirštės. Puode reikia užvirinti pieną ir nukelti puodą nuo ugnies. Pieną reikia ataušinti (palikti atvėsti arba atšaldyti įstačius puodą į šaltą vandenį). Ideali temperatūra jogurto bakterijoms 43 ar 45 laipsniai Celsijaus. Jeigu namuose nėra termometro, patikrinti temperatūrą galima kitaip: pienas turi būti tokio karštumo, kad jame nenusideginant galima būtų išlaikyti mažąjį pirštą 10 sekundžių. Indelyje šilto pieno reikia išmaišyti jogurtą ir supilti viską atgal į puodą. Šaltomis dienomis, kad pienas normaliai rūgtų, jogurto gali prireikti daugiau. Naminiam jogurtui gaminti reikės: 10 puodelių (apie 2,3 l) nenugriebto naminio pieno, 1/4 puodelio (50 ml) jogurto (natūralaus, kuriame nebūtų želatino. Yra parduotuvėse).Sveiką natūralų jogurtą nesunku pagaminti namuose. Indai, skirti jogurtui gaminti, turi būti laikomi itin švariai, kad neįsimestų nepageidaujamų rūšių bakterijų. Jogurtas pagaminamas per 15 minučių. Jogurtas - stiprus natūralusis antibiotikas. Jis pajėgus sunaikinti kai kurių rūšių amebas ir tokias pavojingas bakterijas, kaip stafilokokai, streptokokai ir šiltinės sukėlėjai. Jogurte yra arnyno bakterijoms tinkamiausio maisto - laktozės. Žmonėms, kurių žarnyno mikroflora nualinta antibiotikų, gydytojai dažnai pataria vartoti jogurtą, kad reikiamų bakterijų padaugėtų.Jogurte gausu baltymų, mineralinių medžiagų, fermentų bei įvairių vitaminų - tarp jų net ir tokių retų, kaip D bei B12. Jogurtą apvirškina jame esančios Lactobacillus bulgaris bakterijos, todėl organizmas jį asimiliuoja greičiau negu pieną. Jogurte esanti pieno rūgštis naikina bakterijas, sukeliančias maisto puvimą storojoje žarnoje, kuris yra viena pagrindinių ankstyvos senatvės bei ligų priežasčių.Vienas iš geriausių natūralių vaistų. Turi daug gydomųjų ypatybių ir gali būti plačiai naudojamas gaminant pačius įvairiausius valgius.
Šią žinutę redagavo *GREISI*: 2008 05 27, 09:50
Papildyta:
Paprastoji garšva. /Aegopodium podagraria L./
Garšva tos pačios skėtinių šeimos augalas, kaip morka, krapas ir kt. Jos stiebas tuščiaviduris, žiedai smulkūs, susitelkę į skėčius, lapai plunksniški. Veisiasi garšva požeminėmis palaipomis ir greitai sudaro platų, tankų sąžalyną. Ji yra tipiška parkų ir daržų piktžolė (įš tikrųjų, teisingiau ją vadinti "geržole"). Auga ūksmingose vietose, patvoriuose ir pakrūmėse. Nuo senų laikų garšva buvo vienas iš pagrindinių maistinių augalų kraštuose su panašiu į mūsų kraštą klimatu (kaip kad dabar bulvės). Tai vienas iš naudingiausių maistinių augalų, turintis daug vitamino C, mineralinių medžiagų, baltymų, taip pat eterinių aliejų.
Šventasis Serafimas Sarovskij savo raštuose pažymi, kad garšva sudaro apie 80% viso žalumynų raciono vienuolyne, ji yra pagrindinis vienuolių maistas. Rinkti jaunus garšvos lapelius galima nuo ankstyvo pavasario, kai jie būna šviesūs ir garbanoti, iki birželio mėnesio, o kur žolė šienaujama ir vėliau. Visiškai suaugę lapai yra lygūs ir tamsesni, aštraus skonio ir gana kieti. Elijas Lionrotas apie paprastąją garšvą rašė: pavasarį lapai vartojami taip pat, kaip mums įprasti kopūstai ir špinatai. Šiaurinėje Vokietijos dalyje garšva priskiriama prie taip vadinamųjų pagrindinių devynių žolių ir naudojama gaminant žalias sriubas.
Norėtume pasiūlyti keletą receptukų su šiuo puikiu žalumynu:
Salotos su garšva
Garšvos lapeliai, svogūno laiškai, krapai, agurkas, virtos bulvės ir kiaušinis. Viska supjaustykite, užtaisykite grietine, pagal skonį įberkite druskos.
Garšvos salotos su agurku
Garšvos lapelius panardinkite į verdantį vandenį 1-2 min. Smulkiai supjaustykite, įdėkite supjaustytą agurką, druską, grietinę ir viską sumaišykite.
Sriuba iš garšvos su bulvėmis
Bulves nuskuskite, supjaustykite gabaliukais ir išvirkite. Garšvos lapelius nuplikykite verdančiu vandeniu. Smulkiai supjaustykite svogūną, morkas ir garšvos lapelius. Viską sumaišykite ir kepkite keptuvėje su sviestu arba aliejumi 3 minutes. Pabaigoje įberiakite šaukštą miltų ir gerai išmaišykite. Kepintą garšvą sudėkite į išvirtas bulves, pagal skonį pasūdykite (galima įberti pipirų, muskato ir kitų prieskonių) ir virkite 2 minutes. Kiaušinius išplakite šakute ir plona čiurkšle įpilkite į verdančią sriubą. Suberkite smulkiai supjaustytus krapus ir česnako skiltelę. Užgesinkite ugnį ir palaikykite sriubą po dangčiu dar 3 minutes (galima ir 30 min.).
Makaronų sriuba su garšva
Imama viena morka, viena stiklinė garšvos lapelių, 1,5 litro vandens, 0,5 stiklinės makaronų, 2 šaukštai sviesto. Morkas susmulkinkite, ir pakepkite su sviestu, sudėkite į verdantį vandenį ir virkite 3-4 minutes. Tada suberkite makaronus ir garšvą, pasūdykite (galima įdėti prieskonių). Virkite, kol išvirs makaronai.
Kotletukai iš garšvos ir rūgštynių
900 g garšvos, 200 g rūgštynių, 100 g aliejaus, 100 g grietinės, 1 svogūnas, 2 kiaušiniai, gabalėlis piene mirkytos duonos. Garšvą ir rūgštynes išvirkite pasūdytame vandenyje. Iškoškite ir susmulkinkite. Svogūną susmulkinkite ir apkepkite aliejuje, sumaišykite su garšvos ir rūgštynių mase, įdėkite du kiaušinius, piene išmirkytą duoną. Viską gerai išmaišykite ir, jeigu reikia, masę sutirštinkite: įberkite miltų arba džiūvėsėlių trupinių (kad galėtumėte formuoti kotletus). Suformuokite kotletus ir iškepkite aliejuje iki paskrudusios plutelės. Tada užpilkite juos grietine ir palaikykite šiek tiek orkaitėje ant silpnos ugnies, kad sušiltų. Tik neužvirkite!
Garšva kepta su kiaušiniais
400 g garšvos, du kiaušiniai. Smulkiai supjaustytus garšvos lapelius troškinkite aliejuje 5-10 min., užpilkite plaktais su druska kiaušiniais (galima įdėti ir kitų prieskonių), kepkite kol kiaušiniai iškeps.
Marinuota garšva
Vienam litrui marinato 1 šaukštas druskos, 1 arbatinis šaukštelis cukraus, 2 gvazdikėliai, 12 kvapnaus pipiro žirnelių, 2 lauro lapai, 0,5 l 6% acto (geriausia natūralaus), 0,5 l vandens (arba 1 l vandens, 2 šaukštai 80% acto esencijos). Marinato gaminimui naudokite emaliuotą puodą, įpilkite vandens, suberkite druską, cukrų, ir prieskonius, virkite 10-15 min. Tada įpilkite actą ir neleidžiant užvirti, šildykite dar 10-15 min. Marinavimui rekomenduojama rinkti tiktai labai jaunus, beveik permatomus garšvos lapus su storais lapkočiais. Jeigu garšva gaminama greitam panaudojimui, ji dedama į karštą marinatą ir kaitinama 10-15 min. Nuimama nuo ugnies ir taip paliekama parai. Žiemos konservavimui garšvą sudėkite į sterilizuotus stiklainius, marinatą užvirkite ir pripilkite į stiklainius iki pat krašto. Tada stiklainius uždenkite steriliais metaliniais dangteliais, užsukite ir iškarto apverskite. Stiklainius uždenkite storu vilnoniu audeklu ar antklode ir palikite 6-12 val.
Chetčin
Tešlai: 2/3 stiklines kefyro arba vandens, 1 kiaušinis, 2,5 stiklinės miltų, 0,5 arbatinio šaukštelio druskos.
Įdarui:
1-as variantas: 2 stiklinės susmulkintų žalumynų (gali būti garšva, garstukas, dilgėlė ir kt.), 250 g varškės, 1 kiaušinis, druska ir pipirai pagal skonį. Žalumynus susmulkinkite ir pašutinkite su trupučiu vandens 5-10 min., sumaišykite su varške, kiaušiniu ir prieskoniais.
2-as variantas: 2 stiklinės žalumynų (gali būti garšva, garstukas, dilgėlė ir kt.), 4 virtų be lupenų bulvių, 1 svogūno, 3 šaukštų aliejaus. Žalumynus supjaustykite ir patroškinkite, svogūną smulkiai supjaustykite ir apkepkite aliejuje. Iš bulvių pagaminkite piurė ir viską sumaišykite.
Paruošimas: Išminkykite stangrią tešlą, kaip makaronams. Jeigu naudojate vandenį, įpilkite arbatinį šaukštelį acto.
Uždenkite tešlą rankšluosčiu ir palikite apie valandą pastovėti. Supjaustykite ją kiaušinio dydžio gabaliukais (galima ir didesniais), iškočiokite apvalų blyną. Į blynelio vidurį įdėkite šiek tiek įdaro ir sulipdykite tešlos kraštus į viršų, lyg darant maišelį ar voką. Gautą rutulėlį su įdaru atsargiai iškočiokite į blyną taip, kad jis nesuplyštų ir įdaras neišbėgtų. Kepkite be riebalų ant sausos ketaus keptuvės iš dviejų pusių. Jei paplotėlis pavykęs, jį išpūs lyg burbulą. Iškepusį chetčin patepkite sviestu ir patiekite dar karštą.
Skanaus!Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo...
PRISIRINKAU SIANDIENA GARSVOS
Papildyta:
Balandos (Chenopodium) randamos jau anksti pavasarį. Tai labai skani ir vertinga piktžolė. Joje daug baltymų, kalcio, fosforo, magnio, kalio, karotinoidų, C vitamino. Maistui tinka visa antžeminė jaunų balandų dalis. Vasarą skabomi tik lapai, rudenį naudojamos ir sėklos. Balandą galima naudoti vietoj špinatų, įprastinių lapinių salotų. Lapus ir jaunus ūglius galima valgyti ir žalius, ir virtus. Ruoškite kol švieži. Galima džiovinti ir saugoti žiemai.
Dilgėlė (Urtica) vienas naudingiausių laukinių augalų, kurį pažįsta kiekvienas. Ji vertinga, gero skonio, lengvai paruošiama. Savo verte jį prilygsta ankštinėms daržovėms (žirniams, pupoms). Šviežiose dilgėlėse yra daugybė mineralinių medžiagų (geležies, kalio, kalcio) bei vitaminų, ypač C, E, K ir B, karotino, organinių rūgščių, fitoncidų ir fermentų. Dilgėlės gerina kraują (skatina hemoglobino gamybą), mažina kraujavimą, didina krešėjimą, didina gimdos raumenų tonusą, valo organizmą, pašalina nuovargį, pagerina medžiagų apykaitą ir sustiprina imuninę sistemą.
Geriausia skinti kai stiebeliai dar jauni - iki 10-15 cm aukščio. Patartina nepjauti augalo pernelyg žemai gali sunykti. Vasarą maistui skinami tik suaugusių dilgėlių lapai. Gerai nuplautas dilgėles nuplikykite verdančiu vandeniu ir susmulkinkite. Gautą žalią masę naudokite maisto gamybai.
Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale) rusų liaudies medicinoje vadinama gyvybės eliksyru. Jos lapuose daug angliavandenių, geležies, fosforo, kalcio, magnio, karotino, vitaminų B2, C, E. Žieduose - gausu lecitino. Kiaulpienės gerina medžiagų apykaitą, valo organizmą, ypač atgaivina kepenis bei kasą, nualintas civilizacijos nuodų.
Jos visos dalys yra valgomos. Iš jaunų lapų daromos salotos, garnyras prie mėsos, žuvies patiekalų. Iš jų verdamos sriubos, gaminami įdarai. Žiedpumpuriai marinuojami ir naudojami mišrainėms, šaltoms sriuboms, pikantiškiems patiekalams. Valgomi ir žiedai jie dedami į salotas, tyres, sriubas, tinka puošti patiekalus.
Kad lapai nebūtų kartūs, prieš vartodami nuplaukite juos ir pusvalandį palaikykite sūdytame šaltame vandenyje. Juos galima netgi rauginti kaip kopūstus.
Varnalėša (Arctium) - be galo vertingas vaistinis ir maistinis augalas, kai kuriose Azijos šalyse kultūrinamas ir auginamas plantacijomis. Maistui naudojami jauni lapai, ūgliai - jie renkami pavasarį iki žydėjimo, o rudenį renkamos šaknys. Šaknys - puikus ir sveikas bulvių pakaitalas. Be to, šaknų miltai, sumaišyti su ruginiais ar kvietiniais miltais, tinka duonai kepti.
Jaunuose lapuose ir ūgliuose gausu vitamino C, eterinių aliejų, skaidulinių medžiagų, fitoncidų. Jie naudojami gaminant sriubas, salotas, mišraines, troškinius.
Garšva (Aegopodium) dažna parkų ir daržų piktžolė. Neravima, nešienaujama greitai sudaro platų, tankų sąžalyną. Auga ūksmingose vietose. Nuo senų laikų garšva buvo vienas iš pagrindinių maistinių augalų mūsų kraštuose. Joje daug vitamino C, mineralinių medžiagų, baltymų, taip pat eterinių aliejų.
Šventasis Serafimas Sarovskis savo raštuose pažymi, kad garšva sudaro apie 80% viso žalumynų raciono vienuolyne, ji yra pagrindinis vienuolių maistas. Rinkti jaunus garšvos lapelius galima nuo ankstyvo pavasario, o kur šienaujama ir visą vasarą. Garšvą puikiai galima vartoti vietoj įprastųjų kopūstų, kol dar jų nėra.
Asiūklis (Equisetum). Maistui vartojami sultingi, jauni dirvinio asiūklio sporiniai ūgliai. Galima valgyti šviežius, virti, troškinti, kepti pavoliotus miltuose. Asiūkliuose daug silicio, flavonoidų ir mikroelementų - tai lemia jo gausias gydomosios savybes.
Gyslotis (Plantago). Dažnas pievų ir pakelių augalas. Jo gražūs lapai prašyte prašosi į salotas. Šiame augale daug naudingų glikozidų, fermentų, fitoncidų, vitamino C, labai daug kalio ir cinko. Gysločio šviežios sultys yra puikus vaistas kenčiantiems nuo opaligės - jos malšina skausmus, veikia kaip antibakterinis preparatas, normalizuoja virškinimo trakto motoriką. Vienas žymiausių senovės gydytojų Avicena teigė, jog gyslotis - pats geriausias vaistas senoms žaizdoms bei opoms (netgi vėžinėms) gydyti.
Receptai
Žaliosios salotos
Žliūgė, dilgelės, garšva, pienių lapai, ridikėlių lapai, pipirinė, agurklė, rūgštynės (arba kiškio kopūstai), svogūnų laiškai, grietinė arba aliejus, prieskoniai.
Supjaustyti po sauja visų minėtųjų žalumynų, užpilti aliejumi arba grietine, pridėti mėgstamų prieskonių. Galima įlašinti citrinos sulčių. Žalumynų proporcijos gali būti įvairios, pagal kiekvieno skonį.
Salotos su garšva
Morkos, garšva, aliejus.
100g morkų smulkiai sutarkuoti, įdėti saują smulkiai supjaustytų garšvų lapų, sumaišyti su aliejumi, prieskoniais.
Sriuba iš garšvos
Smulkiai supjaustykite kelis svogūnus, morkas. Pakepkite jas keptuvėje su sviestu arba aliejumi kelias minutes. Pabaigoje įberkite šaukštą miltų ir gerai išmaišykite. Užpilkite vandens ir leiskite užvirti. Sudėkite nuskustas, gabaliukais supjaustytas bulves. Kai bulvės išvirs, pridėkite smulkiai supjaustytos garšvos, pagal skonį pasūdykite (galima įberti pipirų, baziliko, muskato ir kitų prieskonių), pridėkite krapų, petražolių, nukėlus nuo ugnies palaikykite šiltai dar 10-20 min. Patiekite su grietine.
Garšva tinka prie šaltibarščių!
Kruopų ir laukinių žolių sriuba
2 valg. šaukštai miežinių ar kitokių kruopų, 2 morkos, 4 bulvės, 2 svogūnai, 2 valg. šaukštai aliejaus, po saują - garšvos, dilgėlės, pienės, varnalėšų lapų, builio, krapų, petražolės, kitų prieskonių.
Kruopas nuplaukite, išmirkykite, po to pavirkite 5 min. Svogūnus supjaustykite, pakepinkite svieste ar aliejuje, sudėkite į sriubą. Kartu dėkite smulkiai tarkuotas morkas, supjaustytas bulves. Įpilkite vandens ir pavirkite dar 10 min. Per tą laiką supjaustykite laukines žoles, po to jas visas sudėkite į puodą ir nukėlę nuo ugnies laikykite uždengtas dar 20 min. Prieš valgydamį įberkite krapų, pagardinkite grietine.
Dilgėlių troškinys
2 stiklinės supjaustytų dilgėlių, svogūnas, aliejus, džiovinti prieskoniai arba daržovės, žalumynai.
Dilgėles švariai nuplaukite, nuplikykite. Smulkiai supjaustytą svogūną pakepinkite aliejuje, sudėkite dilgėles, prieskonius ir 1-2 min. viską dar pakepinkite. Troškinys tinka koldūnų įdarui, lietiniams, pyragėliams. Galima valgyti su virtomis bulvėmis, kruopų košėmis ar duona, tinka kaip garnyras prie įvairių patiekalų.
Garšvos ir rūgštynių maltinukai
900 g garšvos, 200 g rūgštynių, 100 g aliejaus, grietinės, 1-2 svogūnai, 2 kiaušiniai, riekė mirkyto batono.
Garšvą ir rūgštynes nuplikykite ir susmulkinkite. Svogūną susmulkinkite ir apkepkite aliejuje, sumaišykite su garšvos ir rūgštynių mase, įdėkite du kiaušinius, piene ar vandenyje išmirkytą batoną. Viską gerai išmaišykite ir, jeigu reikia, įberkite šaukštą miltų, manų kruopų arba džiūvėsėlių trupinių (kad galėtumėte formuoti). Suformuokite kotletukus ir kepkite aliejuje, kol paskrus. Valgomi pagardinti grietine ar pomidorų padažu.
Dilgėlių maltinukai
100 g dilgėlių, 200 g sorų kruopų košės, 20 g riebalų, druskos, prieskonų pagal skonį.
Dilgėles nuplauti, nuplikyti ir labai smulkiai supjaustyti arba sumalti mėsmale. Dilgėlių masę sumaišyti su sorų kruopų koše, prieskoniais, suformuoti nedidelius kotletukus ir kepti įkaitintuose riebaluose. Patiekti su grietine.
Kiaušinienė su garšva
(arba - dilgėlėmis, pienėmis, sumaltais gysločių lapais)
Pora saujų garšvos, svogūnų laiškai, du kiaušiniai.
Smulkiai supjaustytus garšvos lapelius ir svogūnų laiškus troškinkite aliejuje 5 min., užpilkite plaktais kiaušiniais, kepkite kol kiaušiniai iškeps. Pabarstykite prieskoniais, druska.
Dilgėlių jachinija (iš bulgarų virtuvės)
500 g dilgėlių, 2 svogūnai, 2 valg. šaukštai aliejaus, 100 g graikiškų riešutų.
Dilgėles nuplaukite, nuplikykite ir išvirkite pasūdytame vandenyje. Gautą masę pertrinkite per sietelį. Pakepintus svogūnus sudėti į dilgėlių masę ir troškinti, kol sutirštės. Prieš patiekiant apibarstyti smulkintais riešutais.
Kepti paparčių ūgliai
Nuvalyti paparčių (stambialapio šakio) ūglius, nuplauti, blanširuoti, apvolioti miltuose ar džiūvėsėliuose ir apkepti svieste. Paduoti kaip garnyrą.
Pienių kava
Kiaulpienės šaknys taip pat naudojamos maistui. Iš jų, kaip ir iš cikorijos ar gilių, verdama kava. Šaknis galima kasti anksti pavasarį, kol dar nėra žiedų arba vėlyvą rudenį. Švariai nuplauti šepetėliu, nupjauti antžeminę dalį. Išdžiovinti, paskrudinti iki rudumo ir sumalti kavamale. Milteliai gerai tirpsta vandenyje, gaunama sveika ir skani kava
Tiesa GARSVA IR DILGELES PJAUNAME,kad ataugtu mazytes.Nu bet tuoj savos darzoves
sakė, kad dažnai nugydo vaikus, kad reik pataikyti pas tikrai gerą specialistą... ir t.t. ir t.t.
