Keista busena - "kunas" kazkaip jau nori antro vaikelio, bet "protas" sako NE NE NE - nes vaiko auginimas is tiesu yra man ne taip kad darbas, bet kazkokia misija neimanoma, kurios issukius kasdien tenka priimineti ir visaip stengtis, nertis is kailio. Kazkaip net 2 m. pogimdymo negalejau atsigauti, ir taip stresuodavom su vyru del vaikelio, ir pykdavomes, va ne taip rengi, ne taip vystai, ne taip aukleji. Issunke mane ir gimdymas, ir seiminis gyvenimas, nors vaikelis tik 1, ir nesakyciau kad "sunkus", ir laiko sau pasivagiu kartais.
Galvoju antra gimdysiu gal tik kokiu 34, kai jau pirmas bus didelis ir nereikes taip daug "parintis".

Kokios skirtingos yra moterys... Kai pagimdžiau pirmąjį, nors labai sunku buvo jį auginti, nes naktimis nemiegojo ir dažnai sirgo, bet iškart galvojau apie antrą vaiką...Kai pagimdžiau antrą, iškart pradėjau galvoti apie trečią, bet su vyru nusprendėm, kad jis gims tada, kai antrasis eis į pirmąją klasę... Taip ir pavyko... Esu labai laiminga mama, turiu nuostabius vaikus.

O kodėl visuomenėje paplitęs požiūris,kad sunku augint pametinukus? Kaip įsivaizduojat,kame yra sunku juos augint?
Gal sakau vėliau bus labai sunku,nes iki šiol nepatyriau jokių sunkumų Kad buitis užknisa,tai ji ir su vienu vaiku nedžiugina.

Vaikas vaikui nelygu... Tarkim, būtų visi vaikai tokie, kaip mano dukra, galėčiau 10 užauginti be jokio vargo...

Taigi naturalu....jei vyresnysis dar tik kokiu poros metu,daug demesio reikia,o cia naujagimis,kuriam reikia VISO jusu demesio.
Tokiam mazam dar nepasakysit "palauk,dabar as migdau,maudau,maitinu,prasau netriuksmauk ir t.t.",jam taip pat reiks jusu demesio.
Taip pat gali keltis vis dar naktimis,daug sirgti....

Jei ims eit i darzeli daznai parnes visokiu viruseliu mazajam.

Taip pat pagalvoju,kaip sunku turetu but sunku issiruost i lauka su tokiais dviem maziais,aprengt,"ganyt" lauke,vaziuot atostogaut.
Zodziu,daug niuansu,bet tai laikina,vaikai greit auga

Pamenu, kaip iš lauko grįždavau be nervų, nes vienas norėdavo eiti kairėn, kitas- dešinėn

va ir man panasiai... bet cia gal del to, kad visada su vyru norejom dideles seimos, o gydytoju gasdinimai apie neimanomus stebuklus nedziugino. Tad pirma minute, kai pagimdziau dukra, sakiau vyrui- noriu DAR
Kai dukra pradejo "kazka" kalbinti virs lovos, sulaukiau pirmu mmm po gimdymo, ir netrukus pirmos ovuliacijos, o kadangi ji sutapo su Meiles diena (lietuviskaja Mildos), nusprendem pradet sauktis antra, juolab, gydytoju verdiktas: "Du kartus stebuklu nebuna". Buvo, ir is pirmo karto!

Dabar gydytojai tik guzcioja peciais, ir vel kartoja: "su treciu nelaukit", tik sikart, matyt, jau tiki, kad gali buti ir trys stebuklai gyvenime. O mes tikim, kad ju bus ir daugiau. Svarbiausia turet kantrybes ir sveikatos, ko mums jau pradeda trukti, del sunkaus dukrytes auginimo.
Bet kazkaip neissigandau. Pagalvojau, kad ne mes sprendziam, kada tiems vaikams ateiti i pasauli.... kaip as sakau- vaikai jau yra gime musu sirdyse, reikia tik jiems suteikti kuna..

p.s. is trecio auksto jau nebenusigabenu su dideliu pilvu ir 1m 3men klecku ant ranku. Ko gero, nelabai iseis ir kai naujagimis bus, nes mazoji staciais laiptais dar lipti nemoka, o ka jau kalbeti apie kombinezonu "pagalba". Bet paaugs ir bus lengviau

Paminklus jums reik statyt

Mano mama mane, pirmagime, 18-kos pagimde, sese 19...tai sako, nieko net neatsimena is tu laiku. Sako, gyvenimas prasidejo tik po 30ies. Zinot, stengiuos mokytis ne is savo, o is svetimu klaidu. Mociute moke.

Cia manau kaip kam - yra moteru kurios kazkaip laisvai su tais vaikais, kurios motiniskos. Ir yra tokiu kurioms vaikai yra issukis.

Ar cia egoizmas, ar kas, bet man kazkaip saves gaila antram o juolab treciam...gal cia del to kad dar niekad negyvenau tiesiog sau, nedirbau normaliai?

O dar tokia mintis lenda - taip myliu savo vaikeli, atrodo, antram tos meiles nebeuzteks ar kitokia ji bus. tai tiesa ar ne? ar mylit vienodai vaikucius savo? turiu omeny ne kieki meiles bet jos pavidala.

Borderline,jeigu jūs nenorit antro vaiko,tai kam save kankinat.Nenorit ir nereikia.Nesukit sau galvos.


Man asmeniškai jokio sudėtingumo augint pametinius.Ir į lauką einam,ir visa kitą darom be problemų.Nors ir vaikai neramūs,kaip ir daugumos tokio amžiaus.
Galbūt man nesunku todėl,kad aš neatiduodu savęs 100% vaikams.Kažkokią dalelę pasilieku sau.Niekada nepersistengiu.

O dėl meilės.Tai net keista tokius klausimus slaityti.Nors kitoms gal ir kiek kitaip.Asmeniškai man,jausmai vaikams visiškai vienodi.Nėra taip,jog linkčiau labiau prie kažkurios.Kaip ten yra sakoma,gimus antram meilė nesidalina,ji padvigubėja.

turbut cia reiketu lyginti meile tevui ir mamai- na kuri labiau myli, ar galima kuri labiau myleti? Gal ta meile ir kitokia- viena moteriska labiau, kita vyriska,su vienu galima vienus zaidimus zaist, su kitu kitus, bet meiles esme juk nesikeicia



as cia toki klausima, vis delto i tema ar jusu parase surasyti vaiku amziai yra jusu vaiku? kazkaip nelabai suvokiama man, kad tokie mazi skirtumai gali buti- fiziskai, biologiskai ar cia ne ketvirtas, cia trecias?

Na taip,mano O kas čia nesuvokiamo? Tarp pirmųjų skirtumas 1m ir 2mėn. Dabar bus skirtumas 1m. ir 6mėn. Čia trečias vaikutis bus,ketvirto greičiausiai nebus,nes nebeišneš finansai

viskas tada aisku, as uzmeciau aki, ziuriu keturios eilutes, galvoju, vienam 8 savaites (po gimimo taip supratau ) ir jau dar vienas beldziasi atleiskit man, nestukei

Meilės tikrai užteks, sugros ir motiniški hormonai Man po antrojo gimdymo įdomūs jausmai kilo, bet per parą viskas susistygavo.

Dėl gyvenimo sau, tai aš išvis neturėjau planuose vaikų, dirbau, karjerą kažkokią dariau, bet gimus pirmajam kaip tik kilo jausmas, kad iki tol negyvenau sau tik tada vėl po daugybės metų pamačiau metų laikus, dabar jiems augant iš naujo atrandam švenčių prasmes - kokios nerealios Kalėdos su krūva vaikiukų
Vaikams skirti laiko reikia netgi mažiau, jei jų ne vienas - tada jie kartu dūksta, žaidžia, eina į lauką, nebereikia kabintis vien į mamą.

Skaitau ir darausi vis ramesne... tarp mano vaikiuku bus tik 1,2m skirtumo. Bijau be galo, ar suspesiu, ar susitvarkysiu, ar uzteks meiles abiems ir t.t. Bet va, skaitau, kad mamos susitvarko, dziaugiasi savo mazuteliais ir taip gera pasidaro, susitvarkysiu ir as.. Na, gal pavargsim pirmus metus, bet paskui tikrai bus lengviau, kai mazieji gales kartu zaisti

Sveikutes


as irgi namie su vaikais,tik ne su trim,o su keturiais kartais irgi galvoju,kad nuprotesiu,bet vistiek vis pagalvoju apie penkta tvarkomes be jokiu aukle ar dar ten ko krtais padeda tevai,bet pas jiuos irgi sveikatos nera,tai nedaznai.del pametinuku,tai pas mane visi irgi beveik pametinukai,na taip sunkoka,bet niekaip kitaip ir nenoreciau

Nu ką, mums 8 m., kitam 5 m. ir 2 mėn. - išlėto krutam - bet esu reikli, tai pas mane kaip armijoje - tvarka turi būt... Esu griežta, kartais gal ir per daug, bet kitaip neina - juk tvarkytis reikia kažkaip...

na kiek skaitau tai cia visos tokios laimingos mamos... pas mus kitaip
aginu dvynius 8 men ir dar mergyte 3 metu... esu labai pikta ir pervargus, nes nebespeju suktis... namuose "siukslynas" maisto nespeju pagaminti... ziuriu, kad rtik suspet vaikams ka nors, o apie save ir vyra tai isviso nera ka kalbet... vyras dirba ilgai tai grizta velai, kai visi miega...
zodziu einu s proto ir nezinau ka daryti kitaip... turejau pora aukliu... bet nepasiseke man, nes mokejau pinigus, o dirbau kaip dirbus...
kaip jus tvarkotes... sunkiausia kaip reiia migdyt dvynius... patys neuzmiega tai pasupt tai paglostyt... zaisti dar irgi nemoka... vis rekia kad ant ranku paimti... o vyriausiai mergytei belieka per visa diena ijungti filmukus... kosmaras kazkoks

JUms būtinai reikalinga pagalbininkė, kitaip stogas nuvažiuos...

pas mane berniukas 2 m. ir dvynukai 1 men. kol kas susitvarkau ziuresim kaip bus....

ketinu kuo puikiausiai susitvarkyti su 3 pametinukais ir 2 šuniukais namuose

auginu tris vaikucius ir turiu tris suniukus,kuo puikiausiai susitvarkau,man gera su savo vaikais ir geru vyru