QUOTE(ragnez @ 2010 07 23, 12:52)
jei einat i lauka tiesiog pasivaikscioti su vaiku - eikit ten, kur ji nori.
jei einat kazkur su konkreciu tikslu ir butinai reikia ten nueiti - imat vaika ant ranku ar sodinat i vezima ir gabenates. vaikas priesinsis - tai normalu. pripazinkit jos jausmus ("matau, kad pyksti"; "tu labai pyksti", 'tau liudna, kad negalime eiti /kazkur/" ir pan., taciau jums abiems teks susitaikyt su vienu faktu: mamai, kad vaikai pyksta ir savo pykti parodo, ji reikia tiesiog isgyventi. vaikui: kad kartais tenka susitaikyti su nusivylimu, kad ir kaip pikta butu. pasikartosiu, pykti, liudesi, nusivylima isgyventi vaikui lengviau, kai mama pripazista, kad vaikui liudna, pikta ir tt.
na, ir zinoma, prevencija - vengti kazkur eiti (jei galima to isvengti), kai labai karsta, kai vaikas pavarges, alkanas ar pan.
Aciu uz atsakyma. Principe viska taip ir darau kaip parasei
Tik vat su tuom pripazinimu "matau, kad pyksti"; "tu labai pyksti", 'tau liudna, kad negalime eiti /kazkur/" tai jau kai uzsicypia tai man geriau isvis patylet nei kazkatai aiskinti
Ir dar man kaip tik priesingai karts nuo karto sukirba dvejone, jog butent del to, kad mes 95proc. atveju einam butent ten, kur ji sugalvoja, jai yra sunku suvokti, kad gali buti kitaip ir ji daug arsiau reaguoja i situacijas, kurios "ne pagal jos dudele"