Analogiskai. Nublusciau, jei tektu ne namie miegoti ilgiau nei pora savaiciu 
O ir paskui nebematau jokio grozio, atbunku tiesiog. Geriau pasilieku kiekvieniems metams kazko po truputi 
Analogiskai. Nublusciau, jei tektu ne namie miegoti ilgiau nei pora savaiciu O ir paskui nebematau jokio grozio, atbunku tiesiog. Geriau pasilieku kiekvieniems metams kazko po truputi 
As is vienos puses net pavydziu zmonems, kurie gali ilgiau keliauti ir daug visur pabuvoti per viena karta - gyvenimas juk trumpas. O is kitos puses, tai kai daug saliu vienu metu apimama ir visur tik pagrindinius objektus apziurima, tai asmeniskai man sirdi skaudetu neapsniukstinejus nuodugniau kiekvienos salies 
Jau kaip pavydziu visiems, kurie siemet atostogaus ant ratu
: Aš visada turiu vieną ar kelis pagrindinius miestus/regionus, kuriuos stengiuosi iššniukštinėti nuodugniau lyg tai būtų paskutinis kartas, na, o kas jau ten apylinkėse ar pakeliui, tai pagal norus ir galimybes. Pvz., pernykščių trijų savaičių man buvo gana tik dėl to, kad oras subjuro. Pusantros savaitės skyrėm Šveicarijai, kai pamatėm prognozes, o ir savo kailiu patyrėm, kad ateina lietūs, movėm į Žydrąją pakrantę, ten savaitės pakako irgi tik dėl to, kad nuvažiuojant pylė kaip iš kibiro (oi kiek vietų pakeliui buvo... visas Napoleono kelias ir pan. liko kitam kartui...), pajūry buvo vėjas ir po kelių saulėtų dienų vėl pradėjo niaukstytis. Tada atgal į Šveicariją pusei savaitės, nes nebuvo nė vienos dienos, kad visą dieną šviestų saulė, todėl be sąžinės graužaties, bet su skauduliu, kad dar daug nepamatyta, grįžom namo. Jeigu oras visą laiką būtų buvęs puikus, manau, kad visas tris savaites būteme likę Šveicarijoje
: Aš visada turiu vieną ar kelis pagrindinius miestus/regionus, kuriuos stengiuosi iššniukštinėti nuodugniau lyg tai būtų paskutinis kartas, na, o kas jau ten apylinkėse ar pakeliui, tai pagal norus ir galimybes. Pvz., pernykščių trijų savaičių man buvo gana tik dėl to, kad oras subjuro. Pusantros savaitės skyrėm Šveicarijai, kai pamatėm prognozes, o ir savo kailiu patyrėm, kad ateina lietūs, movėm į Žydrąją pakrantę, ten savaitės pakako irgi tik dėl to, kad nuvažiuojant pylė kaip iš kibiro (oi kiek vietų pakeliui buvo... visas Napoleono kelias ir pan. liko kitam kartui...), pajūry buvo vėjas ir po kelių saulėtų dienų vėl pradėjo niaukstytis. Tada atgal į Šveicariją pusei savaitės, nes nebuvo nė vienos dienos, kad visą dieną šviestų saulė, todėl be sąžinės graužaties, bet su skauduliu, kad dar daug nepamatyta, grįžom namo. Jeigu oras visą laiką būtų buvęs puikus, manau, kad visas tris savaites būteme likę Šveicarijoje O jei nevažiuosim kartu, tai jums geras oras garantuotas 
o kaip su Turkija? Pusė Stambulo Europoj
tai tau dar viskas pries akis juk 
siaip normaliam keliautojui sirdi skauda tik del jo neivykdytu planu, o ne del svetimu, nes jis zino, kad kiekviena kelione labai individuali ir jos planas salygotas labai ivairiu veiksniu buna kiekvienoje kelionje svarbiausia geri ispudziai, nepriklausomai nuo to, ar keliones planas igyvendintas, ar ne Nera tokiu paciu kelioniu, visos manau, kad yra individualios ir nepakartojamos. tai man belieka pasidyvyti, kad kazkas keliauja kitaip, nei mes, ir tiek. ir tai nereiskia, kad as keliauju geriau, graziau, gudriau, kokybiskiau nei kazkas kitas Visu patirtis labai naudinga. net galva sukasi, kaip pavydziu visiems, kurie siemet vaziuoja i automobilines 
O beieškant įdomybių dar randi šalia ir kitas ir tada jau tenka dėliotis prioritetus, kad svarbiau tam kartui.
O beieškant įdomybių dar randi šalia ir kitas ir tada jau tenka dėliotis prioritetus, kad svarbiau tam kartui. ir su kokia skaudama sirdim pravaziuoju kokia nuoroda.... nekenciu to pasirinkimo, kai buna arba - arba 
kaip ten bebutu, marsruto planavimas, tai kazkas nerealaus
Manau, kad tikrai atsiminsit šią kelionę ir universiteto baigimą. Šauniai sugalvotą Toks jau tas kelionių planuotojo likimas... Ir kuo toliau, tuo mažiau internetiniai aikčiojimai priverčia mane nustebti nuvykus, greičiau atvirkščiai... Ir kiek laimės būna, kai užsuku kažkur, kas nebuvo suplanuota ar numatyta, tiesiog pastebėta pakeliui Bet kažkas juk turi dirbti ir šį darbą
