Labas
Ieskome bendros sitemos sildymui, vesinimui ir vedinimui kaimo sodyboje-viesbutyje. Bendras plotas 700 m2, pirmas aukstas 450m2 bendro naudojimo patalpos(sale, virtuve baseinas, pirtys), antras aukstas 250 m2 devyni miegamieji kambariai. Pastatas naujai pastatytas, sienos aeroc 20+20 neoporo, stogas 30 mineral.
Turime pastato silumos porekio nustatymo projekta, kuriame paskaiciuota sildymui 31.5 kWh, karstam vandeniui 2.5, viso 34 kWh.
Kalbejome su geo + vertikaliu greziniu (kaina apie 160-200 t), kalbejomes su aero (VRV ar pan, kaina apie 110-150 t).
Kuo giliau i miska, tuo daugiau malku, vienu zodziu visai susimalem, vos negristam prie granulinio.
Kuris sildymas butu efektingiausias, esant dideliai kvadraturai ir nepastoviems poreikiams priklausantiems nuo zmoniu kiekio svyravimu.
QUOTE(Vaima @ 2014 01 07, 10:10)
Labas
Ieskome bendros sitemos sildymui, vesinimui ir vedinimui kaimo sodyboje-viesbutyje. Bendras plotas 700 m2, pirmas aukstas 450m2 bendro naudojimo patalpos(sale, virtuve baseinas, pirtys), antras aukstas 250 m2 devyni miegamieji kambariai. Pastatas naujai pastatytas, sienos aeroc 20+20 neoporo, stogas 30 mineral.
Turime pastato silumos porekio nustatymo projekta, kuriame paskaiciuota sildymui 31.5 kWh, karstam vandeniui 2.5, viso 34 kWh.
Kalbejome su geo + vertikaliu greziniu (kaina apie 160-200 t), kalbejomes su aero (VRV ar pan, kaina apie 110-150 t).
Kuo giliau i miska, tuo daugiau malku, vienu zodziu visai susimalem, vos negristam prie granulinio.
Kuris sildymas butu efektingiausias, esant dideliai kvadraturai ir nepastoviems poreikiams priklausantiems nuo zmoniu kiekio svyravimu.
Ieskome bendros sitemos sildymui, vesinimui ir vedinimui kaimo sodyboje-viesbutyje. Bendras plotas 700 m2, pirmas aukstas 450m2 bendro naudojimo patalpos(sale, virtuve baseinas, pirtys), antras aukstas 250 m2 devyni miegamieji kambariai. Pastatas naujai pastatytas, sienos aeroc 20+20 neoporo, stogas 30 mineral.
Turime pastato silumos porekio nustatymo projekta, kuriame paskaiciuota sildymui 31.5 kWh, karstam vandeniui 2.5, viso 34 kWh.
Kalbejome su geo + vertikaliu greziniu (kaina apie 160-200 t), kalbejomes su aero (VRV ar pan, kaina apie 110-150 t).
Kuo giliau i miska, tuo daugiau malku, vienu zodziu visai susimalem, vos negristam prie granulinio.
Kuris sildymas butu efektingiausias, esant dideliai kvadraturai ir nepastoviems poreikiams priklausantiems nuo zmoniu kiekio svyravimu.
Idomu kiek kainuotu tokia moduline sistema, kurioje yra rekupas, karsto vandens ruosimas, sildymas, vesinimas:
http://cityvex.tk/lt...ar-system-tyrro
jusu atveju tikriausiai reiketu rinktis inverterini kompresoriu.
Kadangi objektas kaime, kur miskas gilus ir malku daug, tai visu pirma keista, kad malkinio katilo tarp pavardintu variantu variantu net nera. Toliau jei tai sodyba turizmui, nesivaizduoju kaimo turizmo sodybos be vandens telkinio. O jei jau salia yra pakankamo dydzio vandens telkinys, tai ir yra pats geriausias saltinis silumos siurbliui, apie silumos emima is grunto ar oro aplamai vertetu pamirsti.
QUOTE(Vaima @ 2014 01 07, 09:10)
Labas
Ieskome bendros sitemos sildymui, vesinimui ir vedinimui kaimo sodyboje-viesbutyje. Bendras plotas 700 m2, pirmas aukstas 450m2 bendro naudojimo patalpos(sale, virtuve baseinas, pirtys), antras aukstas 250 m2 devyni miegamieji kambariai. Pastatas naujai pastatytas, sienos aeroc 20+20 neoporo, stogas 30 mineral.
Turime pastato silumos porekio nustatymo projekta, kuriame paskaiciuota sildymui 31.5 kWh, karstam vandeniui 2.5, viso 34 kWh.
Kalbejome su geo + vertikaliu greziniu (kaina apie 160-200 t), kalbejomes su aero (VRV ar pan, kaina apie 110-150 t).
Kuo giliau i miska, tuo daugiau malku, vienu zodziu visai susimalem, vos negristam prie granulinio.
Ieskome bendros sitemos sildymui, vesinimui ir vedinimui kaimo sodyboje-viesbutyje. Bendras plotas 700 m2, pirmas aukstas 450m2 bendro naudojimo patalpos(sale, virtuve baseinas, pirtys), antras aukstas 250 m2 devyni miegamieji kambariai. Pastatas naujai pastatytas, sienos aeroc 20+20 neoporo, stogas 30 mineral.
Turime pastato silumos porekio nustatymo projekta, kuriame paskaiciuota sildymui 31.5 kWh, karstam vandeniui 2.5, viso 34 kWh.
Kalbejome su geo + vertikaliu greziniu (kaina apie 160-200 t), kalbejomes su aero (VRV ar pan, kaina apie 110-150 t).
Kuo giliau i miska, tuo daugiau malku, vienu zodziu visai susimalem, vos negristam prie granulinio.
QUOTE(Milao @ 2014 01 07, 20:49)
Kadangi objektas kaime, kur miskas gilus ir malku daug, tai visu pirma keista, kad malkinio katilo tarp pavardintu variantu variantu net nera. Toliau jei tai sodyba turizmui, nesivaizduoju kaimo turizmo sodybos be vandens telkinio. O jei jau salia yra pakankamo dydzio vandens telkinys, tai ir yra pats geriausias saltinis silumos siurbliui, apie silumos emima is grunto ar oro aplamai vertetu pamirsti.
Miskas salia yra bet svetimas,
Malku butu bet jas perkant ir ruosiant tai kainuoja ir nemazai, be to kurikas irgi kainuoja
Patys suprantam, kad efektingiausias butu kolektorius vandenyje, deja.
Vandens telkinio kuris galetu patempti sildymo sistema irgi nera, musu tvenkinys tik arkliam pagirdyt
Is kitos puses kiek kolektoriu yra patalpinta nuosavuose telkiniuose, vogta siluma maziausiai kainuoja, ar is svetimo (nors ir valdisko) telkinio, ar is kaimyno sienu, renovuotame name.
QUOTE(honda15i @ 2014 01 07, 11:02)
Idomu kiek kainuotu tokia moduline sistema, kurioje yra rekupas, karsto vandens ruosimas, sildymas, vesinimas:
http://cityvex.tk/lt...ar-system-tyrro
jusu atveju tikriausiai reiketu rinktis inverterini kompresoriu.
http://cityvex.tk/lt...ar-system-tyrro
jusu atveju tikriausiai reiketu rinktis inverterini kompresoriu.
sprendziant is sertifikatu cia lietuviskas uab "enso projects" produktas?
Buvom diskutave ar reikia akumuliacines talpos ar ne. Daug zmoniu teige,nafig reikia,pakankamai didelis akumuliatorius yra grindys..Ziema,tai taip,bet vasara kai veikia tik gyvatukai ir karsto vandens boileris,ar nebutu akumuliacine kaip privalumas? Tikslau akumuliacine kurioje imontuotas boileris.
QUOTE(biesas66 @ 2014 01 14, 07:54)
Buvom diskutave ar reikia akumuliacines talpos ar ne. Daug zmoniu teige,nafig reikia,pakankamai didelis akumuliatorius yra grindys..Ziema,tai taip,bet vasara kai veikia tik gyvatukai ir karsto vandens boileris,ar nebutu akumuliacine kaip privalumas? Tikslau akumuliacine kurioje imontuotas boileris.
O kam siuolaikiniame name gyvatukas? Pas mane jo nera
Kazkaip jo ir nepasigestu.
QUOTE(honda15i @ 2014 01 14, 11:51)
iprastai kabinu ranksluoscius. Kur Jus dziovinat ranksluoscius, ar vedinimas labai efektyviai veikia ?
QUOTE(skyroja @ 2014 01 14, 14:52)
Kur Jus dziovinat ranksluoscius, ar vedinimas labai efektyviai veikia ?
daznizusiai dziovinu ant rankšluostines http://lt.wikipedia...._2007-04-21.jpg
arba ant pakabuko .Vedinimas ypac turi gera efekta ranksluosciu dziuvimui
QUOTE(biesas66 @ 2014 01 14, 07:54)
Buvom diskutave ar reikia akumuliacines talpos ar ne. Daug zmoniu teige,nafig reikia,pakankamai didelis akumuliatorius yra grindys..Ziema,tai taip,bet vasara kai veikia tik gyvatukai ir karsto vandens boileris,ar nebutu akumuliacine kaip privalumas? Tikslau akumuliacine kurioje imontuotas boileris.
Tikiesi, kad akumuliacinė šildys boilerį net ir neveikiant siurbliui?
Ne, vasarai tikrai nereikia akumuliacinės, užsišildai boilerį ir išjungi. Gyvatukų tau vasarą irgi nereikės - čia nebent pavasarį rudenį kaip dalinio san mazgų šildymo. Mano 2vnt neveikia jau metai laiko, tikrai nereikalingi.
Papildyta:
QUOTE(honda15i @ 2014 01 14, 11:51)
Pritariu. Gerai kad pigius iš PL parsivežiau, tai ne daug išmečiau į balą.
Papildyta:
QUOTE(korida @ 2014 01 14, 17:15)
Po dušo, didelį rankšluostį permetu ant kabinos ir iki ryto jis jau sausutėlis. Pritariu
Sveiki,
Aš irgi noriu pagvildenti ŠS akumuliacinės talpos temą. Ankstesniuose laiškuose jau buvo rašyta, bet pabendravęs su vienos šildymo paslaugas teikiančios įmonės atstovu ,kitu kampu pamačiau akumuliacinės talpos naudą (tuo atveju, jeigu visuose kambariuose naudojami termostatai). Norėčiau paklausti jūsų nuomonės. Tarkime turime sistemą be akumuliacinės talpos ir visuose kambariuose įrengti termostatai. Esant tokiai konfigūracijai, visada bus tokia situacija, kada pagal termostatų parodymus, grindinio šildymo pavaros užsidarinės visos ne vienu metu. Užsidarius paskutinei pavarai, siurblys tarkime irgi sugebės sustoti. Tačiau pavaros, kaip užsidaro ne vienu metu, taip ir atsidaro ne vienu metu. Kaip aš suprantu, atsidarius pirmai pavarai, ŠS taip pat turi įsijungti, o kadangi siurblys yra neinverterinis(gruntas-vanduo), tai jis iškart pradės dirbti max režimu. Pvz. jeigu pirma pavara, kuri atsidarė yra, vonia, kurios grindų tūris pakankamai mažas, tai ŠS labai greitai ją prišildys ir, jeigu daugiau atidarytų pavarų nėra, tai ŠS vėl sustos ir toks darbo ciklas gali kartotis pakankamai daug kartų, kol neatsidarys daugiau pavarų ir ŠS turės ilgiau dirbti, kad prišildytų ir kitus kambarius. Kiek žinau šią problemą daugelis sprendžia palikdami keletą patalpų be termostatų (t.y. jų temperatūra reguliuojama pagal siurblio darbą). Man atrodo, kad optimalesnis sprendimas (gal kažkiek brangesnis) būtų papildoma akumuliacinė talpa (nereikia didelės pvz 200Ltr), kurioje būtų tokia pati temperatūra kokia yra paduodama į grindis (pvz.:+31C). ŠS darbas priklausytų nuo akumuliacinės temperatūros, t.y. jai nukritus įsijungs ŠS. Esant tokiai sistemai, ŠS nereikės įsijunginėti iš karto, nukritus vieno kambario temperatūrai, nes kambarys bus šildomas iš akumuliacinės talpos. Ir tik nukritus akumuliacinės temperatūrai įsijungs ŠS. Toks darbo režimas sumažins ŠS start-stop skaičių tikėtina prailgins kompresoariaus amžių. Be to visai nereikia akumuliacinės talpos užkaitinti iki +50C, kas mažina ŠS COP, o ir pati akumuliacinė talpa gali būti nedidelė.
Aš irgi noriu pagvildenti ŠS akumuliacinės talpos temą. Ankstesniuose laiškuose jau buvo rašyta, bet pabendravęs su vienos šildymo paslaugas teikiančios įmonės atstovu ,kitu kampu pamačiau akumuliacinės talpos naudą (tuo atveju, jeigu visuose kambariuose naudojami termostatai). Norėčiau paklausti jūsų nuomonės. Tarkime turime sistemą be akumuliacinės talpos ir visuose kambariuose įrengti termostatai. Esant tokiai konfigūracijai, visada bus tokia situacija, kada pagal termostatų parodymus, grindinio šildymo pavaros užsidarinės visos ne vienu metu. Užsidarius paskutinei pavarai, siurblys tarkime irgi sugebės sustoti. Tačiau pavaros, kaip užsidaro ne vienu metu, taip ir atsidaro ne vienu metu. Kaip aš suprantu, atsidarius pirmai pavarai, ŠS taip pat turi įsijungti, o kadangi siurblys yra neinverterinis(gruntas-vanduo), tai jis iškart pradės dirbti max režimu. Pvz. jeigu pirma pavara, kuri atsidarė yra, vonia, kurios grindų tūris pakankamai mažas, tai ŠS labai greitai ją prišildys ir, jeigu daugiau atidarytų pavarų nėra, tai ŠS vėl sustos ir toks darbo ciklas gali kartotis pakankamai daug kartų, kol neatsidarys daugiau pavarų ir ŠS turės ilgiau dirbti, kad prišildytų ir kitus kambarius. Kiek žinau šią problemą daugelis sprendžia palikdami keletą patalpų be termostatų (t.y. jų temperatūra reguliuojama pagal siurblio darbą). Man atrodo, kad optimalesnis sprendimas (gal kažkiek brangesnis) būtų papildoma akumuliacinė talpa (nereikia didelės pvz 200Ltr), kurioje būtų tokia pati temperatūra kokia yra paduodama į grindis (pvz.:+31C). ŠS darbas priklausytų nuo akumuliacinės temperatūros, t.y. jai nukritus įsijungs ŠS. Esant tokiai sistemai, ŠS nereikės įsijunginėti iš karto, nukritus vieno kambario temperatūrai, nes kambarys bus šildomas iš akumuliacinės talpos. Ir tik nukritus akumuliacinės temperatūrai įsijungs ŠS. Toks darbo režimas sumažins ŠS start-stop skaičių tikėtina prailgins kompresoariaus amžių. Be to visai nereikia akumuliacinės talpos užkaitinti iki +50C, kas mažina ŠS COP, o ir pati akumuliacinė talpa gali būti nedidelė.
QUOTE(emda @ 2014 01 14, 22:36)
Sveiki,
Aš irgi noriu pagvildenti ŠS akumuliacinės talpos temą. Ankstesniuose laiškuose jau buvo rašyta, bet pabendravęs su vienos šildymo paslaugas teikiančios įmonės atstovu ,kitu kampu pamačiau akumuliacinės talpos naudą (tuo atveju, jeigu visuose kambariuose naudojami termostatai). Norėčiau paklausti jūsų nuomonės. Tarkime turime sistemą be akumuliacinės talpos ir visuose kambariuose įrengti termostatai. Esant tokiai konfigūracijai, visada bus tokia situacija, kada pagal termostatų parodymus, grindinio šildymo pavaros užsidarinės visos ne vienu metu. Užsidarius paskutinei pavarai, siurblys tarkime irgi sugebės sustoti. Tačiau pavaros, kaip užsidaro ne vienu metu, taip ir atsidaro ne vienu metu. Kaip aš suprantu, atsidarius pirmai pavarai, ŠS taip pat turi įsijungti, o kadangi siurblys yra neinverterinis(gruntas-vanduo), tai jis iškart pradės dirbti max režimu. Pvz. jeigu pirma pavara, kuri atsidarė yra, vonia, kurios grindų tūris pakankamai mažas, tai ŠS labai greitai ją prišildys ir, jeigu daugiau atidarytų pavarų nėra, tai ŠS vėl sustos ir toks darbo ciklas gali kartotis pakankamai daug kartų, kol neatsidarys daugiau pavarų ir ŠS turės ilgiau dirbti, kad prišildytų ir kitus kambarius. Kiek žinau šią problemą daugelis sprendžia palikdami keletą patalpų be termostatų (t.y. jų temperatūra reguliuojama pagal siurblio darbą). Man atrodo, kad optimalesnis sprendimas (gal kažkiek brangesnis) būtų papildoma akumuliacinė talpa (nereikia didelės pvz 200Ltr), kurioje būtų tokia pati temperatūra kokia yra paduodama į grindis (pvz.:+31C). ŠS darbas priklausytų nuo akumuliacinės temperatūros, t.y. jai nukritus įsijungs ŠS. Esant tokiai sistemai, ŠS nereikės įsijunginėti iš karto, nukritus vieno kambario temperatūrai, nes kambarys bus šildomas iš akumuliacinės talpos. Ir tik nukritus akumuliacinės temperatūrai įsijungs ŠS. Toks darbo režimas sumažins ŠS start-stop skaičių tikėtina prailgins kompresoariaus amžių. Be to visai nereikia akumuliacinės talpos užkaitinti iki +50C, kas mažina ŠS COP, o ir pati akumuliacinė talpa gali būti nedidelė.
Aš irgi noriu pagvildenti ŠS akumuliacinės talpos temą. Ankstesniuose laiškuose jau buvo rašyta, bet pabendravęs su vienos šildymo paslaugas teikiančios įmonės atstovu ,kitu kampu pamačiau akumuliacinės talpos naudą (tuo atveju, jeigu visuose kambariuose naudojami termostatai). Norėčiau paklausti jūsų nuomonės. Tarkime turime sistemą be akumuliacinės talpos ir visuose kambariuose įrengti termostatai. Esant tokiai konfigūracijai, visada bus tokia situacija, kada pagal termostatų parodymus, grindinio šildymo pavaros užsidarinės visos ne vienu metu. Užsidarius paskutinei pavarai, siurblys tarkime irgi sugebės sustoti. Tačiau pavaros, kaip užsidaro ne vienu metu, taip ir atsidaro ne vienu metu. Kaip aš suprantu, atsidarius pirmai pavarai, ŠS taip pat turi įsijungti, o kadangi siurblys yra neinverterinis(gruntas-vanduo), tai jis iškart pradės dirbti max režimu. Pvz. jeigu pirma pavara, kuri atsidarė yra, vonia, kurios grindų tūris pakankamai mažas, tai ŠS labai greitai ją prišildys ir, jeigu daugiau atidarytų pavarų nėra, tai ŠS vėl sustos ir toks darbo ciklas gali kartotis pakankamai daug kartų, kol neatsidarys daugiau pavarų ir ŠS turės ilgiau dirbti, kad prišildytų ir kitus kambarius. Kiek žinau šią problemą daugelis sprendžia palikdami keletą patalpų be termostatų (t.y. jų temperatūra reguliuojama pagal siurblio darbą). Man atrodo, kad optimalesnis sprendimas (gal kažkiek brangesnis) būtų papildoma akumuliacinė talpa (nereikia didelės pvz 200Ltr), kurioje būtų tokia pati temperatūra kokia yra paduodama į grindis (pvz.:+31C). ŠS darbas priklausytų nuo akumuliacinės temperatūros, t.y. jai nukritus įsijungs ŠS. Esant tokiai sistemai, ŠS nereikės įsijunginėti iš karto, nukritus vieno kambario temperatūrai, nes kambarys bus šildomas iš akumuliacinės talpos. Ir tik nukritus akumuliacinės temperatūrai įsijungs ŠS. Toks darbo režimas sumažins ŠS start-stop skaičių tikėtina prailgins kompresoariaus amžių. Be to visai nereikia akumuliacinės talpos užkaitinti iki +50C, kas mažina ŠS COP, o ir pati akumuliacinė talpa gali būti nedidelė.
Viskas teisingai. Jei dėsite termostatus kiekviename kambaryje akumuliacinė būtina. Alternatyva būtų sistema kai vienas termostatas tarkim svetainėje, o kitų patalpų šildymas sureguliuojamas rankiniu būdu. Šiuolaikiniame šiltame name tai puikiausia veikia. Tokiu atveju nereikia nei akumuliacinės nei brangios automatikos. Sutaupote pinigų, bet temperatūra būtų reguliuojama ne taip tiksliai.
