Profesionalūs specialistų patarimai - Puslapis 2 - Piniginė

Devynis kartus pamatuok, dešimtą – investuok
Verslo Žinios / 2006 m. spalio 16 d.

Investiciniai fondai pirmiausia skirti tiems, kurie nelinkę nuolat domėtis rinkos pokyčiais. Tačiau specialistai pataria nepalikti santaupų vien konsultantų valiai. Pasižvalgyti po fondų platybes verta ir pačiam.

Gyvenimas netikėtumų negaili, deja, kartais ne itin malonių, todėl pataupyti juodai dienai verta kiekvienam. Kokias priemones rinktis? Žmonių įpročiai keičiasi, konstatuoja specialistai. Anksčiau santaupos buvo slepiamos stiklainyje sode, dabar vis dažniau ieškoma pelną nešančių priemonių.

Bėgam nuo infliacijos

"Verta rinktis tokius būdus, kurie neleistų pinigams nuvertėti dėl infliacijos. Jei jie tinkami, asmeninės santaupos ne tik bus apsaugotos, bet duos ir pelno. O taupyti pinigus ir rinktis efektyvias priemones būtina visiems. Jau vien todėl, kad visi norim gyventi geriau", – kalba Mindaugas Vaičiulis, UAB DnB NORD investicijų valdymas generalinis direktorius.
Pats paprasčiausias taupymo būdas – terminuotieji indėliai. Tačiau jei pinigai atidedami neribotam laikui, t.y. iki tos nelemtos juodos dienos, santaupas paversti pusės metų terminuotuoju indėliu neįžvalgu.
"Šį variantą galima rinktis trumpam, kol sugalvosi, kaip pinigus būtų galima taupyti efektyviau. Arba jei žmogus aiškiai žino, kad pinigų jam prireiks po kelių mėnesių, pusmečio ar po metų", – nurodo p. Vaičiulis.
Pasak jo, visus pinigų įdarbinimo būdus galima skirstyti į dvi dideles kategorijas. Viena iš jų – pirkti akcijų arba skolos vertybinių popierių (obligacijų) pačiam. "Šiuo atveju tikrai prireiks specialių žinių ir laiko. Ir pinigų patariama skirti daugiau, nes įsigyti įvairių akcijų už, tarkime, 1.000 Lt būtų sudėtinga. Pradėti verta bent nuo 100.000 Lt", – aiškina p. Vaičiulis.
Kitas būdas, skirtas veikiau pradedantiesiems, – investiciniai fondai (IF). “Jie ir buvo sukurti tam, kad nepatyrę ar pradedantys investuotojai galėtų uždirbti. Tad specialaus išsilavinimo tikrai neprireiks”,– naujokus ramina Andrius Barštys, AB “Finasta investicijų valdymas” direktorius.

Įvairūs - geriau

Pirmiausia, pasak p. Barščio, fondus valdo patirties turintys profesionalai, jie ir sprendžia, kur nukreipti pinigus siekiant gauti kuo didesnį pelną. “IF veikimo principas paprastas: už tam tikrą pinigų sumą įsigiję investicinių vienetų, kurie yra akcijoms prilyginami vertybiniai popieriai, gyventojai tampa fondo dalininkais. O specialistai, patyrę analitikai ir fondų valdytojai, stengiasi tuos pinigus investuoti taip, kad kuo daugiau uždirbtų”, – pradžiamokslį dėsto p. Barštys.
Paprastai fondų valdytojas stengiasi turėti kelis fondus, kurie atitiktų įvairius klienų poreikius. "Fondai gerai ir tuo, kad jų vienetų galima įsigyti pamažu, tam skiriant po 50–100 Lt per mėnesį. Vieną fondų vienetą sudaro vertybinių popierių paketas, tad ir už nedidelę pinigų sumą įsigyjama įvairių akcijų ar obligacijų. O viena iš kertinių investavimo taisyklių skelbia: rinkitės įvairius vertybinius popierius. Taigi viešai platinamų fondų vienetai ir yra skirti smulkiesiems investuotojams", – nurodo p. Vaičiulis.

Nepamiršti domėtis

Nusprendusieji pinigus patikėti fondams gali tikėtis profesionalų pagalbos, jie ir išklausys, ir patars. Tačiau informacijos verta paieškoti ir pačiam. Specialistai sako, kad jei fondas registruotas Lietuvoje, žinių apie jį rasite Vertybinių popierių komisijos tinklalapyje, fondų valdytojų interneto svetainėse, specialiose brošiūrose ar lankstinukuose. Verta paskaityti sutrumpintus fondų prospektus. Apie sėkmingiausius IF kiekvieną pirmadienį skelbiama ir “Verslo žinių” priede “Mano investicija”.
"Dar daugiau informacijos suteikia trumpos fondų ataskaitos, kurios paprastai skelbiamos kartą per mėnesį ar ketvirtį. Tik Lietuvoje, priešingai nei užsienyje, jas pateikia ne visi fondai", – dar vieną šaltinį nurodo p. Vaičiulis.
Pasak jo, tokios ataskaitos labai naudingos, nes jose nurodoma bent 10 svarbiausių investicijų. Paprastai pateikiama naujausia standartinė paklaida, t.y. fondo vieneto vertės svyravimas – fondo rizikos matas, įvairių laikotarpių pelningumas. Taigi susirinkus įvairių fondų pagrindinius duomenis, galima juos palyginti, lengviau įvertinti IF rizikingumą.
Pasak p. Barščio, svarbu, kad IF valdančios bendrovės reputacija būtų nepriekaištinga, joje dirbtų profesionalai. Paprastai apie sėkmingai dirbančius IF liudija jų sukaupto turto dydis, ilgalaikės vieneto augimo tendencijos, periodiškai skelbiami pranešimai ir veiklos ataskaitos investuotojams.

Pelnas ar amžius

Profesionalai pataria nepasikliauti vien fondo pelningumu, nors būtent į šį rodiklį dažnai žmonės pirmiausia ir kreipia dėmesį. Įvertinti reikia ir kitus kriterijus. "Didesnis pelnas gali reikšti ir tai, kad buvo prisiimta daugiau rizikos. Kitaip sakant, jei didesnę sumą pastatai ant vieno žetono ir laimi, tavo rezultatai geriausi, bet kito tokio fortūnos mosto gal teks laukti dešimtmetį. Svarbu įvertinti, ar už pelno slypi vien sėkmė, ar profesionalumas", – šypsosi p. Vaičiulis.
Renkantis fondą būtina atsižvelgti į tai, kokią riziką žmogus gali prisiimti. Investavimo specialistai pataria, kad tikėtis didelio pelno per trumpą laikotarpį neverta, arba tektų rinktis itin rizikingus variantus.
“Jeigu žmogus nori investuoti pusmečiui, galbūt jam verta pasirinkti mažiausios rizikos obligacijų fondą, o ilgesniam laikotarpiui galima rinktis ir didesnės rizikos fondą. Tik svarbu įsisąmoninti, kad kuo rizikingesnis fondas, tuo daugiau galima ne tik uždirbti, bet ir prarasti”, – perspėja Aurimas Martišauskas, FMĮ "Finasta" pardavimų vadovas.
Beje, fondų rizikingumo laipsnis gali keistis.
"Tarkime, remdamiesi savo šalies patirtimi, galime prognozuoti, kad bus sėkmingai plėtojama Balkanų bei Vidurio Europos šalių ekonomika. Kita vertus, ten yra tikra rizikos koncentracija. Svarbu įvertinti šio regiono priklausomybę nuo kitų šalių ekonomikos būklės. Atėjus ekonomikos sąstingio ciklui į Vakarų Europą, kuri finansuoja besivystančių Europos valstybių plėtrą, tai neišvengiamai pajus visos būsimos ir naujosios ES narės", – ekonominį žemėlapį brėžia p. Vaičiulis.
Specialistas pataria prisiminti, kaip sunkiai buvo tariamasi dėl 2007–2013 m. ES biudžeto.
"Jei paaiškėtų, kad šalys kandidatės ir labiausiai atsiliekančios Sąjungos narės nebegaus ES paramos arba ji bus gerokai sumažinta, pasikeis ir investuotojų šiuose regionuose lūkesčiai. Taigi svarbu pirmiausia pasirinkti investavimo kryptį, o tada jau galvoti apie konkretų fondą", – pataria p. Vaičiulis.
Ne mažiau svarbus veiksnys renkantis IF – žmogaus amžius. "Gyvenime yra keletas momentų, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis investavimo laiką. Pavyzdžiui, jei vaikai mokyklą baigs po 10 metų, tikėtina, kad tada reikės daugiau pinigų jų studijoms. Taigi patikėti pinigus fondams galima dešimtmečiui. Kadangi laikotarpis gana ilgas, verta pagalvoti apie rizikingesnį fondą", – kalba p. Vaičiulis.
Apsisprendus dėl fondo rizikos ir investavimo regiono, toliau renkantis fondus svarbu įvertinti ir valdymo mokesčius. Valstybei 15% pajamų mokesčio mokėti nereikės, jei IF vienetai išlaikomi bent metus. O patys fondai nemoka pelno mokesčio nuo dividendų.
"Atidžiau reikėtų žvilgtelėti į tai, kiek kainuoja fondo valdymas ir administravimas. Paprastai mokami 2 mokesčiai: pradinis ir metinis. Pradinis mokestis priklauso nuo to, už kokią sumą įsigyjama fondo vienetų. Kuo didesnė suma, tuo šis mokestis mažesnis", – nurodo p. Vaičiulis.

Papildyta:
Kraičio skrynią reikia krauti, tačiau apgalvotai
Verslo žinios / 2006m. spalio 16

Tėvų noras išleisti vaikus į gyvenimą aprūpintus nesikeičia per amžius, tik kraičio skrynias su audinių rietimais šiandien keičia bankuose ir draudimo bendrovėse rūpestingų tėvų ar senelių sutaupytos lėšos. Bankininkai ir draudikai, siūlantys įvairiausių investavimo instrumentų, leidžiančių ne tik kaupti, bet ir gauti papildomą grąžą, įspėja, kad investuojant dėl vaiko rizikuoti reikėtų saikingai.

„Taupymo vaikams principai mažai skiriasi nuo kitų taupymo būdų. Vienintelis ypatumas - pinigai turi būti saugūs, rizikuoti reikia protingai“, - sako Eglutė Bivainienė, banko „Hansabankas“ Investicijų valdymo tarnybos vadovė. Ji nurodo, kad prieš pradėdami taupyti tėvai turi apgalvoti tris pagrindinis dalykus – kaip ilgai galės taupyti, ar investuoti reguliariai, ar iškart vieną didesnę sumą, taip pat apsispręsti dėl jiems priimtinos rizikos. Tai ir turėtų tapti kelrodžiu šeimai pasirenkant patį tinkamiausią instrumentą.

Kuo anksčiau, tuo naudingiau

Instrumento pasirinkimas pirmiausia priklauso nuo to, kokio amžiaus yra vaikas ir kiek laiko dar liko taupymui. Kuo ilgesnis taupymo laikas, tuo rizikingesnius instrumentus galima rinktis ir daugiau uždirbti. Todėl verta pradėti investuoti kuo anksčiau, kai vaikas dar mažas.
„Reikia planuoti, kad išlaidos daug ir staiga padidės, kai vaikui sukaks 17 ar 18 metų. Jaunuoliai paprastai dar nedirba, o tenka pradėti mokėti už mokslą, kai kurie nori mokytis vykti į užsienį, todėl pinigų paprastai prireikia gerokai daugiau nei anksčiau. Šis vaiko amžius ir yra atskaitos taškas“, - aiškina Mindaugas Tutlys, banko DnB NORD Investicinės bankininkystės departamento Kapitalo rinkų skyriaus vadovas.
Turint ilgesnę laiko perspektyvą p. Bivainienė iš pradžių siūlo rinktis didesnės rizikos instrumentus, o taupymo terminui einant į pabaigą pereiti prie konservatyvesnių. Pasirinkus kurią nors gyvybės draudimo kryptį, fondų fondus ar investicinius fondus, paprastai leidžiama nemokamai pasirinkti kitą variantą.
„Tarkime, „Hansabanko“ produktas – „Hansa fondų fondai“ (HFF), kai fondas investuoja į kitus fondus, turi tris skirtingos rizikos variantus. HFF30, investuojantį nuo 15 iki 45% į akcijas, o likusią dalį į saugesnes obligacijas, siūlome klientams, kurių investavimo horizontas yra 1–5 metai. Jei terminas yra 3–7 metai, siūlome daugiau į akcijas investuojantį HFF60, o jei daugiau nei 5 metai, siūlome rinktis HFF100, kur į akcijas investuojama iki 100% lėšų“, - pavyzdį pateikia bankininkė. Anot jos, investuotojai neretai užmiršta, retkarčiais apsvarstyti investavimo strategiją, todėl nereikalingai rizikuoja netekti sėkmingai sukauptų pinigų.

Jei laiko neliko daug

Pono Tutlio įsitikinimu, jei vaikas jau didelis ir investavimui liko vieneri ar dveji metai, tėvai neturėtų prisiimti jokios rizikos ir rinktis terminuotą indėlį.
„Jis pats saugiausias, tiesa, daug neuždirbsime. Garantuotos 2–2,5 % palūkanos“, - aiškina bankininkas. Iki vaiko pilnametystės likus 3–5 metams, tam tikra rizika jau galima.
„Vertėtų investuoti į su akcijomis susietas obligacijas. Žmonės, kurie nėra profesionalai, tačiau nori taupyti, galėtų investuoti į obligacijas, susietas su pasaulio akcijomis. Tai išskaidytas ir saugiausias šio tipo investicijų instrumentas“, - rekomenduoja p. Tutlys. Šiuo atveju galima tikėtis gerokai didesnės - 7–9% investicijų grąžos, nors bankai nesuteikia garantijos, kad ji tikrai bus, ir prognozuodami remiasi istoriniais duomenimis.
„Investuotų lėšų tėvai tikrai nepraras – kiek buvo investuota, tiek garantuotai liks. Pačiu blogiausiu atveju, jei nukristų visi indeksai, investuotojas gali negauti palūkanų. Tačiau tikėtinas uždarbis yra didesnis nei terminuoto indėlio“, - rekomenduojamo instrumento riziką apibrėžia bankininkas.
Pasak p. Bivainienės, panašus produktas yra investicinis indėlis. „Pasibaigus tokio indėlio terminui, klientas atgaus visą įmokėtą sumą, net jei fondo, su kuriuo susietas indėlis, vertė termino pabaigoje būtų nukritusi. O jei šis fondas sutarties pabaigoje bus pasiekęs gerų investicinių rezultatų, klientas uždirbs tam tikrą dalį nuo fondo prieaugio“, - aiškina ji.

Ilgalaikė perspektyva

Jei galima taupyti ilgiau nei 5 m., p. Tutlys pataria investuoti į akcijų fondus. Tikėtina jų grąža per ilgą laikotarpį yra didžiausia (vidutiniškai 11–14%), tačiau ir rizika nėra maža.
„Investuojant ilgam, galima prisiimti didesnę riziką ir tikėtis gerokai didesnių palūkanų. Kiekvienais metais gali būti kritimų ir pakilimų, tačiau tikėtina, kad per 5 m. jie išsilygins. Nuspėti, kokia bus fondų grąža kitais metais, labai sunku, tačiau nuspėti ilgalaikį vidurkį galima gana tiksliai“, - aiškina p. Tutlys.

Investuojama ir apdraudžiama

Investuoti vaikų ateičiai, papildomai uždirbant, leidžia ir įvairūs draudimo instrumentai – investicinis gyvybės draudimas, studijų draudimas, kaupiamasis gyvybės draudimas ir kiti. Draudikai tikina, kad tėvams rinktis vieną ar kitą draudžiamąjį produktą yra naudingiau nei laikyti terminuotą indėlį banke, ir vardija jo pranašumus - plati draudžiamoji apsauga, kurios negali suteikti indėlis, mokestinės lengvatos ir galimybė sukaupti didesnes sumas.
Nepaisantiems investicinės rizikos ir galintiems kaupti ilgiau nei 10 m. draudikai rekomenduoja rinktis investicinį gyvybės draudimą. „Jis tinka tiems, kurie dalį lėšų kaupia, o atliekamus pinigus skiria investavimui. Investicinio draudimo pliusas – prognozuojama didesnė investicijų grąža, o tai galimybė gerokai padidinti investuotą sumą“, - sako Danas Čeilitka, UAB „ERGO Lietuva gyvybės draudimas“ Draudimo departamento direktorius.
„Investicinis gyvybės draudimas, atsižvelgiant į ilgą draudimo laikotarpį (iki vaiko pilnametystės), garantuoja didesnę investicijų grąžą, kuri vidutiniškai turėtų siekti 10–15% per metus“, - dėsto Marijus Jūris Mikalauskas, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Ponios Bivainienės teigimu, didelis ilgalaikio gyvybės draudimo pranašumas – galimybė pasinaudoti mokestine lengvata. Tačiau paskolų turintys tėvai turi pasitikrinti, ar nėra išnaudoję leistinos 25% ribos ir tikrai galės atgauti mokesčių permoką.
Ponas Mikalauskas nurodo, kad šis draudimas patrauklus ir dėl universalumo: draudėjas gali mokėti įmokas norimais dydžiais ir terminais, gali dalį sukauptų lėšų netgi pasiimti. Kartu galima rinktis ir papildomus draudimus (nelaimingų atsitikimų, kritinių ligų ir t. t.).
Ekspertai įspėja, kad neverta pirkti gyvybės apsaugos nepilnamečiams vaikams už didelę sumą, nes jie nedirba ir nieko neišlaiko. Daug logiškiau – draustis patiems tėvams, nes jų netekus sukauptos gyvybės draudimo lėšos pasitarnautų tiems, kurie buvo išlaikomi.

Reikia subalansuoti

Pasirinkus investicinį gyvybės draudimą, yra rizikos negauti norimos grąžos ar net prarasti dalį investuotų pinigų, neslepia draudikai. Todėl jie rekomenduoja stebėti investavimo krypčių pelningumą, prognozes dėl ateities investicinės grąžos ir atitinkamai koreguoti savo investicinį portfelį, rinktis iš kelių siūlomų investicinių krypčių.
„Svarbu subalansuoti savo investicijų portfelį, pasirinkti, kurią lėšų dalį investuoti į mažiau rizikingas obligacijas, o kurią dalį skirti rizikingesnėms akcijoms pirkti“, - primena p. Čeilitka.
Ponas Mikalauskas aiškina, kad pasirinkus investicinį gyvybės draudimą sudaromas investicinis planas, t. y. draudėjo pasirinktų investavimo krypčių ir jų proporcijų sąrašas, pagal jį ir investuojamos draudėjo įmokos.

Platus spektras

Draudikai siūlo ir kitų draudimo variantų. Kaip vieną iš naudingiausių vaikui p. Čeilitka įvardija studijų draudimą. „Tai gyvybės draudimo produktas, tinkamas įrankis sukaupti lėšų ir studijoms, ir gyvenimo pradžiai. Itin aktualu tėvams turėtų būti plati šio draudimo apsauga. Apsidraudus ne tik kaupiami pinigai vaiko ateičiai, bet kartu apdraudžiama ir vieno ar abiejų tėvų gyvybė“, - pasakoja p. Čeilitka.
Norintiems garantijų dėl atsiimamos sumos rekomenduojamas tradicinis kaupiamasis draudimas su fiksuota investicijų grąža (tačiau ji būtų nedidelė – apie 2,5% per metus) arba investicinio draudimo atveju rinktis konservatyvias obligacijų investavimo kryptis.
„Kaupiamasis draudimas gali tapti savotišku vaiko kraičiu, neatsižvelgiant į giminystės ryšį. Tai gali būti puiki dovana krikštasūniui arba stipendija mokslams užsienyje anūkui. Netekęs tėvo arba motinos, papildomai per visą draudimo sutarties laikotarpį vaikas gauna pašalpą, o įmokas padengia draudimo kompanija“, - pasakoja p. Mikalauskas.

Po truputį ar iškart

Pasirenkant investavimo instrumentą, tėvams svarbu apsispręsti ne vien dėl prisiimamos rizikos, bet ir dėl to, kaip jie norėtų taupyti – reguliariai įmokėdami tam tikras sumas ar iškart investuoti didesnę sumą. „Hansabanko“ specialistė tvirtina, kad reguliarios investicijos yra saugesnės, o ir šeimos biudžetui mažiau juntamos.
„Investuojant vieną sumą į investicinius ar fondų fondus, gyvybės draudimą, yra netinkamo laiko rizika. Gali atsitikti, kad investavote, kai rinkos buvo pasiekusios pakilimą, o paskui vertė gali kristi. Periodinis investavimas šią riziką sumažina“, - sako p. Bivainienė. Kiekvieną mėnesį įsigyjant investicinius vienetus vis kitokia, nuo rinkos svyravimų priklausančia kaina, rinkos riziką pavyksta suvaldyti.

Papildyta:
Pensijų fondų vertinimo ypatumai
FAA / Verslo žinios / 2006m. spalio 16

Svarbiausi veiksniai vertinant pensijų fondus (investavimo paslaugas) yra skirstomi į tris grupes: fondo veiklos mokesčiai, fondo pelningumas ir jo investavimo rizika. Šalia fondo grąžos vertinimo turi vykti ir rizikos palyginimas. Juk lyginant dviejų prekių naudą galutinai vertinant atsižvelgiama ir į tų prekių kainą.

Pensijų fondo pagrindas – investavimo paslauga. Kaip ir su kitomis paslaugomis, galima sugalvoti daugybę kriterijų, padedančių apsispręsti, ką pasirinkti. Nebūtinai visi iš jų bus teisingi. Čia aptarsime, į ką dera atsižvelgti ir ką verta prisiminti pasirenkant ar keičiant pensijų fondą. Mūsų nuomone, svarbiausi vertinimo veiksniai yra trys: Fondo pelningumas (grąža), fondo investavimo rizika, fondo veiklos mokesčiai.

GRĄŽA
Lyginant fondų pelningumą, svarbu lyginti tos pačios „rūšies“ (investavimo strategijos) fondus. Todėl pirmiausia mes sugrupuojame II pakopos pensijų fondus pagal tai, kiek daugiausia jie gali investuoti į akcijas.
Pasinaudojus šiuo grupavimo principu, fondų pelningumo palyginimas atrodo tiesmukas. Žvilgtelkite į 2 lentelę teksto pabaigoje: vieni fondai yra pelningesni per pastaruosius metus, kiti gerą grąžą parodė nuo investavimo pradžios. Deja, fondų pelningumas, palyginti su konkurentais, dažnai svyruoja: vienu laikotarpiu fondo investavimo strategija puikiai pasiteisina, kitu laikotarpiu – pasieka menkų rezultatų.
Fondo pelningumas per trumpą laikotarpį – savaitę, mėnesi ar ketvirtį – pernelyg stipriai svyruoja. Fondų rūšiavimas pagal trumpą laiko tarpą tikriausiai būtų labiau atsitiktinis nei objektyvus. Kita vertus, labai seni valdytojų laimėjimai neužtikrina gerų ateities rezultatų, netgi atvirkščiai. Pvz., sėkmingiausi praeito dešimtmečio fondai, daug investavę į informacinių technologijų įmones, šį dešimtmetį vilkosi pelningumo lentelių apačioje.

! Mūsų nuomone, yra optimalu atsižvelgti į pastarųjų 3 metų fondo grąžą. Palyginamasis laikotarpis neturi būti pernelyg trumpas arba labai ilgas. Kitaip apskaičiuota grąža bus atsitiktinė arba nereprezentatyvi.

RIZIKA
Fondų investicijų grąža uždirbama netolygiai. Sakoma, jog investicijos yra didelės rizikos, jei jų grąža smarkiai priklauso nuo rinkos lūkesčių bei nuotaikų. Toks turtas per kelias savaites gali prarasti nemažą dalį savo vertės. Todėl nepakanka pasirinkti paties pelningiausio fondo, reikia taip pat nepamiršti, kiek rizikingos yra šios investicijos.
Bendrąja prasme investicijų rizika reiškia jų kainų svyravimo stiprumą. Populiariausias rizikos matavimo rodiklis yra vidutinis standartinis nuokrypis. Jis parodo, kiek faktinė fondo metinė grąžą gali skirtis nuo vidutinės (laukiamos) fondo grąžos. Jei rizika yra didelė, gerais metais investuotojai galės džiaugtis gerokai didesne negu vidutinė grąža. O blogais metais tikroji grąža gali būti ne tik kur kas mažesnė negu vidutinė, bet ir gerokai nuriedėti į nuostolį.

! Geras būdas apskaičiuoti galimo pelno/nuostolio ribas yra pridėti/atimti iš vidutinės fondo grąžos du standartinius nuokrypius. Tikrasis fondo pelningumas per metus beveik visada (95% atvejų) pateks į šį intervalą. Palyginkime investicijas į obligacijas, akcijas ir subalansuotus portfelius.
1 grafike pateikta vidutinė (laukiama) grąža, pažymėta tašku stulpelio viduryje. Pats stulpelis žymi didžiausių grąžos svyravimų ribas (su 95% patikimumu) – didžiausią galimą pelną ir nuostolį per metus. Nors vidutinė akcijų grąža yra gerokai didesnė nei obligacijų (mūsų pvz.: atitinkamai 9% ir 6,5%), ji ateina kartu su daug didesne rizika (atitinkamai 15% ir 6%). Todėl obligacijų pelningumai kiekvienais metais (bet ne visada!) svyruotų nuo 5,5% nuostolio iki 18,5% pelno. Akcijų pelningumas gali nustebinti gerokai stipriau: jų grąža svyruos nuo 21% nuostolio itin blogais metais iki 39% pelno, kai įmonių verslas puikiai sekasi (arba dėl pernelyg optimistinių rinkos dalyvių lūkesčių).

! Subalansuotų portfelių grąža yra apskaičiuojama kaip akcijų ir obligacijų grąžos vidurkis, apskaičiuotas jų svoriais portfelyje;

! Akcijų ir obligacijų grąžos svyravimai kažkiek kompensuoja vieni kitus, todėl subalansuotų portfelių rizika yra mažesnė, nei obligacijų ir akcijų rizikos svertinis vidurkis.

Lentelėje pensijų fondų rizikos lygis smarkiai skiriasi. Pvz., tarp vidutinės akcijų dalies pensijų fondų „Finasta investicijų valdymas“ fondo pelningumas labiau svyruoja negu DnB NORD investicijų valdytojų valdomo fondo. Viena svarbiausių priežasčių, kodėl panašios akcijų dalies fondų rizika skiriasi, yra investicijų paskirstymas pagal regionus. Kylančių šalių rinkų akcijos nėra lygios išsivysčiusių šalių akcijoms – jų ir rizika, ir laukiama grąža yra didesnė.

! Fondo investicijų rizikingumą geriausiai parodo rizikos rodiklis (pvz., vidutinis standartinis nuokrypis). Netgi jei fondas investuoja mažesnę turto dalį į akcijas, jo investavimo strategija gali būti rizikingesnė, negu daugiau turto į akcijų rinkas investuojančio fondo. Pvz., atkreipkite dėmesį į 2 lentelę: mažos akcijų dalies fondo investicijos gali būti rizikingesnės negu vidutinės dalies akcijų fondo!

Lietuvos pensijų fondai nemažai turto investuoja į kitus investicinius fondus – tai padeda padengti tolimus regionus ir sumažinti riziką, nes investicijos yra paskirstomos per daugybę tarpusavyje nesusijusių pozicijų. Finansų pasaulyje rizika yra prilyginama kainai, sumokamai už vidutinę investicijų grąžą. Normalu, jei iš rizikingesnio fondo tikimasi didesnės ilgalaikės vidutinės grąžos nei iš mažiau rizikingo pensijų fondo. Tarkime, kelių tos pačios grupės fondų grąža yra panaši, bet rizikos lygis akivaizdžiai skiriasi. Tuomet verta paklausti valdymo bendrovės, kokios yra didesnių fondo vertės svyravimų priežastys. Nėra teisinga už panašią grąžą mokėti didesniu rizikos lygiu.

! Šalia fondo grąžos vertinimo turi vykti ir rizikos palyginimas. Juk lyginant dviejų prekių naudą galutinai vertinant atsižvelgiama ir į tų prekių kainą. Fondo pasirinkimą lemia geriausias grąžos ir rizikos santykis;

! Antros pakopos pensijų fondų grąžos ir rizikos rodiklius FAA reguliariai skelbia specialioje apžvalgoje puslapyje www.finansai.lt. Rekomenduojame periodiškai, bent kartą per metus, žvilgtelti į šiuos rezultatus. Lygindami fondus tarpusavyje, atsižvelkite į šio teksto patarimus!

MOKESČIAI
Tarp vertinimo veiksnių fondo veiklos mokesčiai turi mažiausią reikšmę. Jie tampa gerais pagalbininkais, kai reikia pasirinkti tarp dviejų kitais atžvilgiais lygiaverčių fondų. Yra dvi mokesčių rūšys:
• Valdymo mokestis: kasmet tam tikras procentas nuo fondo turto atitenka pensijų kaupimo bendrovei už valdymo paslaugas. Pagal įstatymą šio mokesčio dydis negali būti didesnis nei 1%. Šiuo metu visi Lietuvos fondai taiko panašius valdymo mokesčius;
• Vienkartinis mokestis nuo įmokų: yra nurašomas vieną kartą, kai yra papildoma dalyvio sąskaita. Pagal įstatymą šio mokesčio dydis negali būti didesnis nei 10%. Jo dydis skiriasi priklausomai nuo valdymo bendrovių.
Lietuviški pensijų fondai investavimo išlaidas įskaičiuoja į fondo valdymo mokestį ir kartu į vieneto vertę. Tai yra patogu, nes nėra „slaptų“ mokesčių – tiesiog kuo didesnės išlaidos (valdymo mokestis), tuo mažesnė fondo grąža yra rodoma. Vienintelė išimtis – mokestis nuo įmokų. Jis yra apskaičiuojamas tokiu būdu, jog neatsiliepia fondo vieneto vertei (rodomai grąžai), bet vieną kartą sumažina dalyvio į pensijų sąskaitą įnešamas lėšas.

! Jeigu kelių tos pačios grupės fondų pelningumo ir rizikos rezultatai yra lygiaverčiai, verta pasirinkti fondą su mažesniais įmokos mokesčiais;

! Valdymo bendrovė pasirenka, kokius didžiausius (bet ne didesnius negu riboja įstatymas) mokesčius gali taikyti. Šie dydžiai yra nurodyti fondo taisyklėse.

Pastaba
*Nuo dvidešimto šimtmečio pradžios istorinė reali JAV akcijų (S&P500) grąža buvo apie 6,3%, JAV obligacijų – apie 4% per metus (Elroy Dimson, Paul Marsh, Mike Staunton „Triumph of the Optimists“). FAA daro prielaidą, jog metinė infliacija sudaro 2,5%. Tuomet metinė nominali išsivysčiusių rinkų grąža bus apie 9%, obligacijų apie 6,5%.
** JAV akcijų (S&P 500) vidutinis metinis standartinis nuokrypis per pastaruosius penkiasdešimt metų sudarė apie 15% JAV obligacijos per pastaruosius trisdešimt metų parodė apie 6% vidutinį metinį standartinį nuokrypį. (International Monetary Fund: Global Financial Stability Report, September 2003). FAA daro prielaidą, jog koreliacija tarp šių turto klasių yra 0,3.

Papildyta:
Rinkos net tik kyla, bet ir krenta: tiktai be panikos
Ignas Pliuškys"Hansa investicijų valdymo" Finansų rinkų analitikas

Jonas sėkmingai investuoja jau metus. Tačiau vieną rytą atsikelia, pasitikrina sąskaitą ir mato, kad jo investicijos per mėnesį nukrito 10%. Paskaito rinkų naujienas - pasirodo, viskas krenta ir žmonės bėga iš rinkų. Joną irgi apima panika. Nueina į banką ir parduoda visas investicijas. Kitą mėnesį rinkos pakyla 10%, Jonas bijo ir neinvestuoja. Dar kitą mėnesį rinkos paauga vėl tiek pat. Jonas nusprendžia, kad rinkos atsigavo, ir vėl papildo savo investicijas. Rezultatas – investicijas pardavė, kai jos buvo žemiausiame taške, vėl nusipirko už 20% didesnę kainą ir taip prarado gan nemažą prieaugį.

Jono klaida buvo ta, kad pasidavė žmogiškam instinktui ir, bijodamas prarasti daug, prarado dar daugiau. Tai, ką matė Jonas, buvo paprasčiausia rinkų korekcija, kai akcijų kainos nukrinta 10% arba daugiau. Jos pasikartoja visose rinkose, ir tai yra normalus ir netgi sveikas reiškinys. Turbūt ne kartą teko girdėti, kad akcijos – rizikinga investicija. Pasikartojančios rinkų korekcijos kaip tik tą ir rodo. Juk jeigu rinkos nuolat tik kiltų, nesvyruotų, visi bėgtų į akcijų biržą ir laikytų pinigus ten. Tačiau be rizikos investuotojai nesulauktų ir tokių prieaugių, kokie yra dabar. Tokia yra istorinė priklausomybė ir nuo to niekur nepabėgsite – kuo mažesnę riziką prisiimate, tuo ir mažesnį atlygį gaunate.

Kantrūs uždirba daugiau
Jeigu Jonas investavo penkiolikai metų, jis išvys dar daug korekcijų, o kiekvieną kartą taip panikuodamas ne tik mažins galimą prieaugį, bet ir praras daug nervų. Kaip yra pasakęs vienas iš žymiausių investuotojų Varenas Bafetas (Warren Buffett): „Akcijų biržose pinigai iš nekantriųjų plaukia pas kantriuosius“. Korekcijų periodas netgi laikomas puikia proga pasipildyti savo portfelį, nes kainos tuo metu nukrenta. Žinoma, pasitaikys ir tokių periodų, kai rinkos judės žemyn ir po 2 ar 3 metus – tai jau ne korekcija, o smunkanti rinka.
Tačiau neverta pasiduoti emocijoms ir bėgti. Atspėti, kada rinkos nustos kristi ar kilti, beveik neįmanoma. Pamačius rinkas krentant, reikia išmokti suvaldyti emocijas ir žvelgti į tai ramiai. Tai leis jums padaryti ir keli investavimo principai, kurie padės jūsų investicijoms augti kuo stabiliau ilguoju periodu.

Pirmas principas
Neverta apsiriboti vien akcijomis
Visų pirma reikia iš pat pradžių susiformuoti tinkamą investicijų portfelį ir tada nereikės bijoti dėl rinkų kryptelėjimų. Savo investicijas reikia diversifikuoti, t. y. investuoti į įvairius vertybinius popierius ir į skirtingus regionus. Nereikėtų apsiriboti vien tik akcijomis ar akcijų investiciniais fondais, nes jų grąža labai daug svyruoja. Norint tuos svyravimus sumažinti, galima investuoti į obligacijas ir į obligacijų fondus. Obligacijos pasižymi daug stabilesne grąža dėl mažesnės rizikos. Be to, per pastaruosius 20 metų dažnai būdavo, kad kai akcijų kursai krenta, obligacijų kainos kyla. Štai 2002 metais akcijos buvo nukritę net 22%, o obligacijos pakilo apie 10%. Jei žmogus būtų turėjęs portfelį vien tik iš akcijų, jo nuostolis būtų buvęs apie 22%. Tuo tarpu, jeigu pusė portfelio būtų susidėję iš obligacijų, jo nuostolis būtų tik apie 5%. Taigi obligacijos yra gana gera apsauga nuo akcijų rinkų smukimo.

Antras principas
Išskaidykite investicijas po skirtingus regionus
Investuojant taip pat negalima apsiriboti ir viena šalimi ar vienu regionu. Skirtingų šalių rinkos yra veikiamos kitokių veiksnių ar net skirtingai reaguoja į tuos pačius: pvz., naftos kainos padidėjimas Rusijos rinką veikia teigiamai, o JAV rinka dažnai į šį veiksnį reaguoja silpniau ir neigiamai. Taigi investavus į skirtingas šalis jūsų portfelio svyravimai sumažėja – nukritus žaliavų kainoms, Rusijos rinka reaguotų skausmingai ir jūsų turimo Rusijos fondo vertė nukristų, o fondų, investuojančių į kitas šalis, vertė gali ir pakilti, kaip ir visas turimas portfelis. Išskaidydami savo investicijas po įvairius regionus, mažinate riziką, o drauge ir galimą grąžą, todėl šį išskaidymą reikia atlikti iki tam tikro lygio, atitinkančio jūsų norimą prisiimti riziką.

Trečias principas
Trumpalaikėms investicijoms – kitos priemonės
Jūsų prisiimama rizika turi priklausyti ir nuo investavimo trukmės. Jeigu investuojate keleriems metams, tikrai nepatartina investuoti į akcijas. Tai būtų panašu į statymą už raudoną ar juodą spalvą žaidžiant ruletę kazino. Investuojant tokiems trumpiems periodams derėtų pagalvoti apie indėlį, investicinį indėlį arba fondą, turintį didelę dalį obligacijų. Kuo ilgesniam laikotarpiui investuojate, tuo daugiau akcijų ir akcijų fondų gali būti jūsų portfelyje.

Ketvirtas principas
Reguliarus investavimas taupo ir laiką, ir nervus
Sušvelninti svyravimus padės ir reguliarus investavimas - tam tikros sumos skyrimas investicijoms į konkretų fondą ar fondus kiekvieną mėnesį. Investuojant reguliariai, fondo vienetai nusiperkami kiekvieną mėnesį už skirtingą kainą. Taip sumažinama rizika, kad fondo vienetai bus nusipirkti už aukščiausią kainą, o po to fondo ir portfelio vertė kris. Reguliaraus investavimo paslauga, jei fondą parduodantis bankas ar įmonė tokią suteikia, taupo ir jūsų laiką - jums dėl nieko nereikės rūpintis, nes fondų vienetai bus nuperkami automatiškai.
Žinoma, paskaičius šiuos patarimus gali kilti dar daugiau klausimų – reikia diversifikuoti, o kaip tai padaryti ir kiek tai užims laiko? Pačiam išsirinkti skirtingus fondus gali būti sudėtinga, todėl galima investuoti į fondų fondus, kurių valdytojai jau yra išskirstę investicijas po įvairius fondus ir pagal rūšį (akcijų ar obligacijų), ir pagal regionus. Fondų fondų būna įvairių rizikos laipsnių, todėl kiekvienas gali surasti sau tinkamą.

Papildyta:
Kas geriau: daugiau, bet be garantijų, ar mažiau, nors ir su garantijomis
Verslo žinios / 2006m. spalio 16

Drausdamiesi norime ir apsidrausti, ir praturtėti, todėl aktyviai draudikų siūlomas investicinis gyvybės draudimas nurungė kaupiamąjį. Specialistai ragina nepamiršti, kad draudimas skirtas draustis, o investavimui yra ir patrauklesnių instrumentų.

Per š.m. aštuonis mėnesius investicinio gyvybės draudimo pasirašytos įmokos sudarė 137 mln. Lt ir, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 89%, o pasirašytos tradicinio gyvybės draudimo įmokos sudarė 93,5 mln. Lt, jos ūgtelėjo vos 10%. Pernai sausį-rugpjūtį populiaresnis buvo tradicinis gyvybės draudimas, pagal pasirašytas įmokas jis 15% lenkė investicinį. Šiemet padėtis visiškai pasikeitė – atitinkamu 2006 m. laikotarpiu investicinis draudimas net 47% aplenkė tradicinį gyvybės draudimą.
Spartų investicinio gyvybės draudimo populiarėjimą lemia tai, kad jis atitinka draudėjų poreikį gauti visapusišką paslaugą – jis vienija rizikinį gyvybės draudimą (kai draudimo įmonė garantuoja sutarto dydžio išmokas draudiminio įvykio atveju) ir investavimą į investicinį fondą. Be to, investicinis draudimas nepaprastai lanksti paslauga – nuolat galima keisti santykį tarp apsaugos ir kaupimo, atsižvelgiant į kiekvieno kliento poreikius, keisti investicijų kryptį sutarties galiojimo laikotarpiu ir t.t. Tradiciniame draudime to padaryti neįmanoma.
Investicinis gyvybės draudimas vis dažniau nurungia tradicinį, nes čia sukauptos draudimo įmokos gali būti investuojamos rizikingiau, t. y. taikomi mažesni apribojimai investicijoms, todėl tikėtina didesnė investicijų grąža. Toks produktas ypač patrauklus esant akcijų rinkos augimui. Tačiau jis
reikalauja specifinių žinių iš vartotojo, mat draudėjas pats sprendžia, kur investuojami jo pinigai. Jis prisiima ir visą investavimo riziką. O tradicinis kaupiamasis gyvybės draudimas dėl techninio atidėjinio investavimo konservatyvumo negali užtikrinti didelės investicijų grąžos. Tačiau jis tampa patrauklus esant finansų rinkų nuosmukiui – nepriklausomai nuo padėties finansų rinkose, draudikas įsipareigoja užtikrinti nors ir nedidelę, tačiau garantuotą palūkanų normą.
"Dažnai akcentuojama, kad investicinis gyvybės draudimas leidžia gauti didesnę investicinę grąžą nei sudarant tradicinio gyvybės draudimo sutartį, tačiau neretai pamirštama, kad sudarant investicinio draudimo sutartį draudimo įmonė investicijų grąžos negarantuoja, todėl reali grąža gali būti ir neigiama, t.y. draudėjas, taip pat kaip ir investuodamas akcijų rinkoje, gali netekti savo investuotų lėšų dalies", – atkreipia dėmesį Audrius Linartas, Draudimo priežiūros komisijos (DPK) pirmininko pavaduotojas.
„Draudimo įmonės suinteresuotos siūlyti investicinį draudimą, nes jos neprisiima rizikos ir šiam produktui nereikia sudarinėti rezervų. Todėl klientams labiau ir siūlomas šis produktas, akcentuojami optimistiniai investavimo rezultatai. Apie kaupiamąjį dažnai net neužsimenama. Klientams patariame kritiškiau vertinti draudimo agentų pasiūlymus, nes jie neprisiima atsakomybės už pasekmes. Pasidomėkite ir pesimistiniu variantu, o koks rezultatas būtų su mažesnėmis investavimo palūkanomis", – pritaria Robertas Šaltis, draudimo brokerio "Balto Link" generalinis direktorius.
DPK susirūpinimą kelia tai, jog ne visi gyventojai yra išsamiai informuojami apie investicinio gyvybės draudimo ypatumus, ne visada žino, kad investavimo riziką jie prisiima sau. Todėl DPK siekia, kad vartotojai būtų išsamiai informuojami apie prisiimamą investicinę riziką ir aiškiai suvoktų galimas pasekmes bei žinotų, ko galima tikėtis iš draudimo sutarties.

Patarimas – nesiblaškyti

Draudikų vertinimu, investicinis gyvybės draudimas sparčiai populiarėja, nes didėjant žmonių pajamoms jie vis dažniau ryžtasi investuoti. O šis produktas tarsi investavimo pradžiamokslis – pasirinkai investavimo kryptį, o vėliau visą darbą atlieka profesionalai. Specialistai nesusitaria, kiek aktyviai vėliau draudėjai turėtų "ganyti" savo investicijas.
"Draudėjams reikėtų kasmet pasidomėti, kiek yra sumokėta įmokų, kokia išperkamoji suma, pasidomėti apie alternatyvias investavimo kryptis. Jei pasirinktos krypties augimas nepakankamas, kuo anksčiau ją keiskite", – ragina Irmina Judickaitė, DPK narė.
O Audrius Balaišis, "BVP investicijų valdymo" vadovas, pataria apie investavimą nedaug teišmanantiems draudėjams dažnai nesiblaškyti ir neskubėti keisti investavimo krypčių.
"JAV atlikti tyrimai parodė, jog per ilgą laikotarpį akcijų rinkos ir investicinių fondų vidutinis augimas per metus sudaro apie 8–9%, o smulkių investuotojų uždarbis – apie 2%. Taip yra todėl, kad, neišmanydami apie investavimą, žmonės pirkti akcijas ar investicinius vienetus nusprendžia ne laiku, ne laiku juos ir parduoda. Jie žymiai daugiau uždirbtų, jei smarkiai išskaidytų savo investicinį portfelį ir nieko nedarytų. Tą patį patarčiau ir investicinį draudimą pasirenkantiems, tačiau investavimu nesidomintiems žmonėms. Sudarydami sutartį kritiškai įvertinkite, kiek esate linkę rizikuoti, kokią dalį lėšų norėtumėte investuoti į akcijas, kiek į obligacijas, ir vėliau nesiblaškykite keisdami investavimo kryptis", – sako p. Balaišis.
"Blaškytis tarp investavimo krypčių neverta, nes aktyviai bandantys investuoti dažnai daugiau pradirba, tačiau retkarčiais pasitikrinti verta. Pavyzdžiui, atsiejus USD nuo lito jo kursas pradėjo kristi, kas greitai susizgribo, prarado mažiau, o kas laukė, nukentėjo gerokai. Jei yra signalų apie kardinaliai pakitusią aplinką, būtina laiku imtis priemonių", – sako p. Šaltis.
Investicinio draudimo sutarties pradžioje patartina rinktis rizikingesnes investavimo kryptis, kuriose per ilgą laikotarpį tikėtina didesnė grąža, o terminui baigiantis mažiau rizikuoti. Kita vertus, aktyviai investuoti linkusiems asmenims investicinis gyvybės draudimas patrauklus tuo, kad investavimo kryptis galima keisti neišlaukus vienų metų ir nemokant kapitalo prieaugio mokesčio. O keisdamas investicinius fondus neišlaikęs jų vienų metų investuotojas turi mokėti 15% kapitalo prieaugio mokestį.
"Tai naudinga investuotojams, kurie domisi investicijomis, jas aktyviai valdo ir patys daro investicinius sprendimus, tačiau tada reikia, kad draudikas galėtų pasiūlyti platų investicinių krypčių pasirinkimą. Antraip nėra kaip keisti investavimo krypčių", – priduria p. Balaišis.

Pirmiausia draudimas

Specialistai primena, jog investicinio gyvybės draudimo sutartis pirmiausia yra skirta suteikti draudimo apsaugą, o tik paskui – sukaupti didesnį kapitalą. Jeigu vartotojui draudimo paslauga nėra aktuali, jam patariama rinktis kitas investavimo alternatyvas.
"Svarbu įvertinti investicinio gyvybės draudimo atskaitymus už sutarties aptarnavimą, kurie sutartyje gali būti įvardinti kaip atskaitymai nuo įmokos, metinis investicijų valdymo mokestis, draudimo sutarties administravimo mokestis ir pan. Jie gali tapti didele našta draudėjui, jeigu jo sukauptas kapitalas nedidelis ir jis nebegali toliau mokėti draudimo įmokų. Taip pat reikia pasidomėti, kiek bus atskaitoma už draudimo įmonės suteiktą draudiminę apsaugą. Gavus šią informaciją, visada verta palyginti, ar ne pigiau sudaryti atskirą gyvybės draudimo sutartį, o likusius pinigus tiesiogiai investuoti į akcijų ar kitas rinkas", – sako p. Linartas.
Šio produkto mokesčiai sudėtingi, jie turi būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju.
"Bendrai galima pasakyti tik tiek, kad masiškai siūlomas investicinis draudimas yra patrauklus tiems investuotojams, kurių įmokos per metus neviršija 5.000 Lt. Jei suma yra didesnė, atsiranda patrauklesnių ir patogesnių investavimo produktų pasirinkimas", – sako p. Šaltis.

Lengvatos mažėja

Dauguma draudėjų skuba sudaryti investicinio draudimo sutartį, siekdami maksimaliai išnaudoti valstybės teikiamas mokestines lengvatas. Tačiau sumažėjus gyventojų pajamų mokesčiui (GPM) iki 27% ši lengvata nebėra tokia apčiuopiama. Nepamirškite, kad atsiimant visą investuotą sumą draudimo termino pabaigoje taip pat reikės sumokėti mokesčius, šiuo metu tai sudaro 15%.
(Apsidraudę iki 2003 m. naudojasi mokesčių lengvata, jiems atsiimami pinigai bus neapmokestinami.) O ateityje numatoma, kad GPM tarifas dar mažės. Todėl patariama pernelyg nepasitikėti mokestinės lengvatos teikiama nauda.
Ponas Balaišis tikina, kad šiuo metu prioritetą teikiantys kaupimui ir rinkdamiesi investicinį draudimą, o ne investicinius fondus, šiek tiek laimi tik tie, kurie gali pasinaudoti mokestine lengvata ir kurių pajamos
apmokestinamos 27%, o dirbantiems pagal autorines sutartis, kurių mokesčiai sudaro 15%, daug labiau apsimoka rinktis investicinius fondus.
"Kita vertus, jei žmogui reikalingas gyvybės draudimas, jam verčiau draustis investiciniu arba kaupiamuoju gyvybės draudimu, skiriant minimalią sumą kaupimui, nes rizikiniam gyvybės draudimui be kaupimo netaikoma mokesčių lengvata", – pataria p. Balaišis.

Diskutuotini pranašumai

Specialistai nurodo ir kitų diskutuotinų šio produkto pranašumų.
Antai manoma, kad dviejų paslaugų sujungimas į vieną sudaro galimybę draudėjui gauti tos pačios kokybės, tačiau pigesnę paslaugą, nei sudarant atskirą gyvybės draudimo ir investavimo į investicinį fondą sutartį. Tačiau aklai tuo nepatikėkite, specialistai pataria prieš sudarant sutartį papildomai tuo įsitikinti įvertinus taikomus sutarčiai atskaitymus.
Kaip produkto privalumas nurodoma ir tai, kad galima draudimo įmokas mokėti nereguliariai.
"Tačiau tada draudėjui svarbu realiai įvertinti savo galimybes mokėti įmokas – dėl šioms sutartims taikomų administravimo atskaitymų nereguliariai ir mažas įmokas mokantis draudėjas gali ne tik nesukaupti norimo kapitalo, bet ir dalį jo prarasti", – sako p. Linartas.
Išsyk reikėtų aptarti ir dažną draudėjų klaidą. "Kadangi gyvybės draudimo bendrovės dažniausiai skaičiuoja fiksuoto dydžio administravimo mokesčius nuo kiekvienos įmokos, racionaliau jas mokėti rečiau didesnėmis sumomis. Kas mėnesį mokantys mažesnes įmokas netenka daugiau lėšų", – aiškina p. Šaltis.

Apsigalvoti brangu

Kaip ir kitos ilgalaikės gyvybės draudimo sutartys, investicinio draudimo sutartis gali būti be jokių nuostolių nutraukta per 30 dienų nuo sutarties sudarymo. Tai vadinamasis „apsigalvojimo“ laikas, per kurį draudėjas gali dar kartą įvertinti tokios sutarties teikiamus pliusus ir minusus.
Praėjus šiam terminui sutartį taip pat galima nutraukti anksčiau laiko, tačiau tada draudėjas gali būti nemaloniai nustebintas – jam išmokėta suma gali būti kelis kartus mažesnė nei sumokėta įmokų, kartais net lygi nuliui.
Draudimo įmonė, sudarydama draudimo sutartį, patiria sutarties sudarymo sąnaudų (pvz., konsultavimo paslaugos, komisinis atlyginimas tarpininkui, su rizikos vertinimu susijusios išlaidos, draudimo sutarties spausdinimo išlaidos ir t.t.), kurias po to turi padengti. Todėl nutraukus sutartį jos išskaičiuojamos iš draudėjo. Be to, išskaičiuojamos ir nesumokėtos draudimo įmokos. Neretai draudimo įmonės taiko piniginę kompensaciją už sutarties nutraukimą anksčiau laiko. Svarbu ir tai – jei draudėjas naudojosi mokestine lengvata ir sutartį nutraukė nepraėjus 10 m., jam reikės grąžinti lengvatos sumą.
"Kadangi investicinis gyvybės draudimas turi ir investavimo į investicinius fondus savybių, draudėjas turi suprasti, kad jo sukaupto kapitalo vertė trumpalaikiu periodu gali gana žymiai svyruoti, todėl svarbu neskubėti nutraukti sutartį esant trumpalaikiam investicijų vertės kritimui. Panašių investicijų istorinė patirtis rodo, kad nepaisant trumpalaikių verčių svyravimų ilgalaikėje perspektyvoje net dideliais verčių svyravimais pasižyminčios investicijos į akcijas būna pelningos. Be abejo, aktyvus savo investicijų valdymas ir investavimo krypties keitimas laiku gali padėti draudėjui gauti dar didesnę grąžą", – ramina p. Linartas.
Žodžiu, vienareikšmiško atsakymo, kuriam asmeniui kurią draudimo rūšį rinktis, nėra, tai priklauso nuo daugelio sąlygų. Asmuo, norėdamas sudaryti draudimo sutartį, pirmiausia turi žinoti savo poreikius; įvertinti draudimo įmonės patikimumą; išsiaiškinti atskaitymų dydžius (mokesčius), kuriuos nuskaito draudikas - už rizikas, už investicijų valdymą, draudimo sutarties administravimą; išsiaiškinti draudimo taisyklėse esančią informaciją ir nebijoti klausti konsultantų dėl neaiškių nuostatų; palyginti draudimo įmonių teikiamas paslaugas – čia gali padėti nepriklausomi draudimo tarpininkai; svarbu nesudaryti draudimo sutarties neįsigilinus į esmę.

Ir dar keli svarbūs patarimai

"Norėdami draustis pirmiausia išsirinkite patikimas draudimo bendroves, nes joms pinigus patikite 10 m. ir ilgiau, o tik vėliau aiškinkitės jų siūlomus produktus", – pataria p. Šaltis.
Neapdairiai elgiasi tiek klientai, kurie sudaro gyvybės draudimo sutartis 10 metų, o šioms pasibaigus sudaro naujas. Labiau apsimoka draustis 20-30 metų ir, jei reikia, ją nutraukti po 10 metų. Tada nutraukimo mokesčių ar dalinio lėšų išsiėmimo nėra, o naujos sutarties sudarymas – tai vėl nauji administravimo mokesčiai.

Papildyta:
Velnias, koks ilgas postas gavosi...

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis