QUOTE(Patarejas @ 2008 10 26, 22:57)
Seimai, kuriai yra svarbus ju vaikai ir ju ateitis, bei seimos finansinis saugumas esu pasirengias padeti, susitikti ir suteikti konsultacija, gyvenantiems Vilniuje. Del susitikimo galit kreiptis privacia zinute arba tel.: 862409229. Esu Aistis, finansu konsultantas.
Man taip idomu. kokios tu finansu konsultantu paslaugos privatiems? Perziurit pajamas islaidas, patariate kur pataupyti? Toliau pasiulote kelis investicinius fondus ar gyvybes draudima? Cia ne sarkazmas, tik svarstau ar tokia paslauga man reikalinga...
QUOTE(Patarejas @ 2008 10 26, 23:57)
Seimai, kuriai yra svarbus ju vaikai ir ju ateitis, bei seimos finansinis saugumas esu pasirengias padeti, susitikti ir suteikti konsultacija, gyvenantiems Vilniuje. Del susitikimo galit kreiptis privacia zinute arba tel.: 862409229. Esu Aistis, finansu konsultantas.
Įdomu....tarkim mano alga 1350, dar apie 300 lt prisiduriu iš papildomo darbelio. Gyvename 4-iese +katinas
. Na ką galėtų patarti finansų konsultantas. 
Saugumas man labai svarbu....
Bankų asociacijos vadovas S. Kropas pabrėžia, kad bankai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje turi bene stipriausius analitinius gebėjimus. Tačiau, be bankų analitikų, Lietuvoje informaciją teikia finansų analitikai, finansų makleriai, aukštųjų mokyklų, mokslų akademijos ir finansų ministerijos bei Lietuvos banko specialistai, vardijo ekonomistas.
Tiesa, daugelio šių išvardytųjų specialistų paslaugos vargu ar įperkamos absoliučiai daugumai gyventojų. Kuo menkesni asmeniniai ištekliai, tuo labiau reikia patarimo ir, deja, tuo sunkiau jį objektyvų, nešališką gauti.
Ponas Kropas, žvelgdamas plačiau, sako, kad taupyti visuomet verta ir reikia, tačiau vis labiau įsigalint pasaulyje vartojimo kultūrai, ne visoms šalims tai pavyksta. Jis primena, kad vienoje turtingiausių pasaulio šalių, Jungtinėse Valstijose, namų ūkiai yra kone labiausiai įsiskolinę ir dabar jaučia skaudžias tokio elgesio pasekmes.
Tuo tarpu Kinijoje net ir vidutiniškai apie 1200 JAV dolerių per metus uždirbantys žmonės sugeba sutaupyti vidutiniškai apie 500 JAV dolerių. Taip sudaromas tvirtas šalies ekonominio augimo pagrindas. Taigi gebėjimas taupyti yra susijęs ne tiktai su gaunamų pajamų lygiu, kinų pavyzdžiu skirtingus taupymo ir išlaidavimo modelius iliustruoja mūsų pašnekovas.
Cia galima rasti visa straipsni: Nuosmukio ruletėje išlošia taupieji
Tiesa, daugelio šių išvardytųjų specialistų paslaugos vargu ar įperkamos absoliučiai daugumai gyventojų. Kuo menkesni asmeniniai ištekliai, tuo labiau reikia patarimo ir, deja, tuo sunkiau jį objektyvų, nešališką gauti.
Ponas Kropas, žvelgdamas plačiau, sako, kad taupyti visuomet verta ir reikia, tačiau vis labiau įsigalint pasaulyje vartojimo kultūrai, ne visoms šalims tai pavyksta. Jis primena, kad vienoje turtingiausių pasaulio šalių, Jungtinėse Valstijose, namų ūkiai yra kone labiausiai įsiskolinę ir dabar jaučia skaudžias tokio elgesio pasekmes.
Tuo tarpu Kinijoje net ir vidutiniškai apie 1200 JAV dolerių per metus uždirbantys žmonės sugeba sutaupyti vidutiniškai apie 500 JAV dolerių. Taip sudaromas tvirtas šalies ekonominio augimo pagrindas. Taigi gebėjimas taupyti yra susijęs ne tiktai su gaunamų pajamų lygiu, kinų pavyzdžiu skirtingus taupymo ir išlaidavimo modelius iliustruoja mūsų pašnekovas.
Cia galima rasti visa straipsni: Nuosmukio ruletėje išlošia taupieji
Sveikos Dekite terminuotus indelius O suzinoti, kas moka daugiausiai galite labai greitai: www.indeliai.lt sistemoje. Cia palyginamos banku ir kitu kredito istaigu palukanu normos 
Dekite terminuotus indelius O suzinoti, kas moka daugiausiai galite labai greitai: www.indeliai.lt sistemoje. Cia palyginamos banku ir kitu kredito istaigu palukanu normos
Tik nepasiduokit bankų vilionėms aukščiausiomis palūkanomis. Yra gera sena taisyklė - jei bankas moka didesnes nei kiti bankai palūkanas už indėlius, vadinasi, su juo nėra viskas tvarkoj.
QUOTE(Jurgitak @ 2008 11 23, 00:58)
Tik nepasiduokit bankų vilionėms aukščiausiomis palūkanomis. Yra gera sena taisyklė - jei bankas moka didesnes nei kiti bankai palūkanas už indėlius, vadinasi, su juo nėra viskas tvarkoj.
Visiskai sutinku
tas pats galioja ir obligaciju palukanu normoms 
QUOTE(arana81 @ 2008 11 23, 12:05)
girdejau tokia prielaida, kodel lietuvisko kapitalo bankai siulo didesnes palukanas, neva jiem sunkiau pasiskolinti is uzsienio, nei kitiem?
negazdinkit
QUOTE(prunskiene @ 2008 11 24, 12:14)
girdejau tokia prielaida, kodel lietuvisko kapitalo bankai siulo didesnes palukanas, neva jiem sunkiau pasiskolinti is uzsienio, nei kitiem?
negazdinkit
negazdinkit
taip buvo anksciau. Ir del sitos priezasties Siauliu, Ukio ir Medicinos bankai siulydavo didesnes palukanas nei visi kiti. Taciau dabar palukanu normos jau nebe rizikos rodiklis. Sunkiausia tiems bankams, kurie ypac daug busto paskolu isdave
QUOTE(arana81 @ 2008 11 24, 12:59)
taip buvo anksciau. Ir del sitos priezasties Siauliu, Ukio ir Medicinos bankai siulydavo didesnes palukanas nei visi kiti. Taciau dabar palukanu normos jau nebe rizikos rodiklis. Sunkiausia tiems bankams, kurie ypac daug busto paskolu isdave
Visiska netiesa. Busto paskolos sudaro maziau nei puse visu paskolu, nes daugiausiai skolinasi verslas.
Indeliu palukanos vis dar parodo banko likviduma ir pasitikejima juo.
QUOTE(acuktuvaz @ 2008 11 24, 13:14)
Visiska netiesa. Busto paskolos sudaro maziau nei puse visu paskolu, nes daugiausiai skolinasi verslas.
Indeliu palukanos vis dar parodo banko likviduma ir pasitikejima juo.
Indeliu palukanos vis dar parodo banko likviduma ir pasitikejima juo.
Gerbiamas acuktuvaz, ivardinkit man imone, kurios verslo pletrai bankas isdave paskola 35 ar 40 metu. Tik viena vienintele imone, pabusiu sikart kukli
