Onkologines ligos - melanoma 9

Na ka. tai galima butu pasidziaugt del jusu. Vadinasi, tikrai nera labai blogai. Dabar reikia milzinisko noro pasveikt, kantrybes ir atidumo sau! Jo, tas interferonas sunkus vaistas, tikrai daug daktaru yra pries jo naudojima

Sveikos mielosios!
tikrai visoms linkiu sveikatos;}
Taciau noreciau pasisakyti,esu skaiciusi daug nuomoniu apie gydytoja Reklaiti..
aisku kiekvienam zmogui atrodo savaip,bet mano mamyte jau 12 metu serga sia sunkia liga ir eigu ne Reklaitis nezinia kas butu...jis tikrai puikus daktaras ir zmogus.Aciu jam uz isgelbetas gyvybes

Visai atsitiktinai užsukau į šią temą, tačiau skaitydamas komentarus vieną po kito labai įsijaučiau. O kas jeigu ir man taip? Jeigu man artimam žmogui? Merginos, moterys, mamos - visos, kurios gyvenate su šia liga. Laikykitės! Stiprybės jums Aš irgi pagautas visuotinės "mados" retkarčiais į soliariumus nueinu... Baisu net pagalvoti kur save klampinu! Tikiuosi jums viskas bus gerai ir pasveiksite, pasistenkite nepulti į depresiją, nes tai pats blogiausias dalykas, kuris palengvina kelia visoms ligoms. Kuo didžiausios jums visoms sėkmės, žinokite, jog ir taip esate labai stiprios!

Parašysiu savo susipažinimą su melanoma. Laukiantis pirmojo vaikelio, ant kojos atsirado apgamas. Nekreipiau dėmesio. Jis po truputi didėjo, bet aš paprasčiausiai stengiausi jį pamiršti, nes tuo metu maitinau vaikelį ir nenorėjau jokių neigiamų emocijų. Praėjus 2 metams, atostogaujant Lietuvoje, nuėjau pas odos gydytoją ir jis rekomendavo jį kuo greičiau išpjauti. Išpjovė, ištyrė ir nustatė, kad yra šiokių tokių pakitimų ir reikėtų išpjauti daugiau, bet gydytoja nuramino, kad tai nėra labai skubu. Išvykom vėl iš Lietuvos ir praėjus pusmečiui, toje pačioje vietoje vėl išaugo apgamas. Aš vėl buvau nėščia, tad vizitą pas gydytoją dėl apgamo nukėliau beveik metams. Kadangi neplanavom artimiausiu metu grįžti į Lietuvą, nuėjau pas vietos gydytoją. Jis išpjovė visą apgamą ir tyrimai parodė, kad tai melanoma 0.8 mm gylio. Kai gydytojas tai pasakė, nenustebau, nes viduje žinojau, kad atsakymas tyrimų bus neigiamas, bet taip pat žinojau, kad bus viskas gerai. Gydytojas susisiekė su onkologais ir man reikėjo laukti skambučio, kada atvykti tyrimams ir operacijai. Aišku laukimas skambučio įnešė į mano gyvenimą šiek tiek nerimo. Pradėjau iėškoti informacijos, kaip ir daugelis daro, susidūręs su šia liga. Labai daug gąsdinančios informacijos, kokia ji pavojinga, kiek daug jaunų žmonių nuo jos miršta ir t.t.Žinau, kad būna visokių komplikacijų ir tikrai sudėtingų atvejų. Nejučia pradėjau mintimis savęs klausti, o kas jei ir man ji pažengusi toliau. Kažkaip nepasiruošusi 32 metų iškeliauti į kitą pasaulį ir palikti mažus vaikus. Norisi gyventi. Tuo labiau, kad prieš 7 metus jau buvau susidūrusi su vėžiu ir chemoterapija. Vyras liepė neprisigalvoti nesąmonių. Jei nenumiriau ir dar vaikštau nuo apgamo atsiradimo praėjus 4 metams ir gerai jaučiuosi, vadinasi gyvensiu ir viskas bus gerai. Jis net neskaitinėjo ir nesidomėjo melanoma ir kiekvieną kartą liepė man mažiau apie ją galvoti. Kadangi vykau į kitą miestą, kuriame neturiu pažįstamų, kolegė paprašė savo draugės mane nuvežti į ligoninę. Atvažiavo 52 metų moteris, kuri mano dieną prieš operaciją pavertė tikriausiai pačia laimingiausia diena per paskutinius metus. Ji visą laiką buvo pakilios nuotaikos, juokėsi, kalbėjom lyg būtume geriausios draugės. Ji vyko su manim pas gydytojus (pasiruošimas operacijai, kraujo tyrimai, dokumentų pildymas ir pan.) ir ligoninėje nenustojo juokauti iš visko. Vakare paruošė vakarienę, susipažinau su jos šeima ir pagalvojau, kad aš visai pamiršau ko atvykau ir kad manęs laukia operacija. Gydytojai nusprendė, kad reikia išpjauti 1 cm aplinkui melanomos židinį ir į gylį. Kadangi nedėkinga vieta, gydytoja dar nežinojo ar reikės persodinti odą iš kitos vietos ar kitaip pavyks susiūti. Operacija praėjo puikiai ir nereikėjo persodinti odos, tad po kelių dienų galėjau keliauti su ramentais namo. Aišku, dabar negaliu vaikščioti savaitę laiko, paskui po trupti koja atsistatys. Bus atliekami dar karteli tyrimai to, ką išpjovė, bet aš esu 100 proc. tikra, kad viskas gerai.
Noriu visiems susirgusiems ir tiems, kurių artimieji serga pasakyti, kad nepanikuotų ir nepergyventų pirmiausia. Diagnozė yra tik diagnozė ir viskas priklauso kaip mes ją priimam, kaip gerą ar blogą. Viskas priklauso nuo mūsų požiūrio. Išvykusi į operaciją, aš tikėjau visu savo kūnu, siela ir protu, kad viskas pavyks puikiai ir viskas bus gerai. O dar tiek daug gerų emocijų buvo aplinkui. Pasistenkite ir jūs nepasiduoti blogoms mintims, džiaugtis gyvenimu. Jei jūsų artimieji serga, neparodykite, kaip jūs dėl jų jaudinatės, pergyvenate ir bijote, nes tai labai greitai persiduoda, o ligoms patinka nerimas ir stresas. Geriau padarykite, kad kiekviena diena būtų jiems kaip šventė ir kuo daugiau gerų emocijų. Man pasisekė, ka turių vyrą, kuris man susirgus vėžiu pirmą kartą buvo pilnas optimizmo ir net neprisileido artyn jokių blogų minčių, kai tuo tarpu kiti artimieji mane beveik laidojo. Pasisekė, kad tada tik jis buvo šalia, o ne kiti, kurie savo nerimu tikrai būtų situaciją ir savijautą pabloginę.
Linkiu visiems stiprybės ir nei akimirkai neprarasti tikėjimo, kad viskas bus gerai.

Labutis, mes ir esame susidure su sia liga... Ir as taip drastiskai nesakyciau, kad nereikia i sia liga reaguoti ir tik dziaugtis gyvenimu. Operacija tai operacija. Jos visos sekmingos ir pn... bet esme ta, kad nzn kada islys ir kur islys tie ziniai... Mano vyrui isoperavo apgama, praejo 4 metai po operacijos, dziaugemes, kad viskas taip gerai ir neuzilgo kirksnyje iskilo guziukas, teko pasalinti limfmazgius, praejo vel 4-5metai, vel 3 guziukai. Taip, kad ta liga islenda ir islenda. Svarbiausia suzinojus, kad sergi melonoma, vistiek yra manau informacija, saves apziuros, vizitai pas daktarus, kad ligos pirmieji dariniai butu kuo greiciau pasalinti. Mano vyrui dabar 29metai, tikimes, kad jaunas amzius ir galbut tobulejanti medicina leis ilgai kovoti su sia liga.

Laba diena,
Mano mamytei itaria akies melanoma 3,5 mm,dabar paliko 1,5 men. stebeti tada darys pakartotinus tyrimus ir spres ka toliau daryti.Labai noreciau Jusu paklausti,gal galite patarti ka naudoti dabar,kas padetu uzkirsti kelia jos plitimui,gal kokius papildus,gal pakeisti mityba ir ko vengti siuo metu.Dabar stiprinam imunine sistema,skaiciau,kad vitaminas C gerai kovai su onkologinemis ligomis ir kordicepsas,selenas.Gal galite ka patarti butent siuo atveju,randu labai nedaug informacijos apie sia liga,nerandu informacijos ka naudoti dabar.
Pagelbekite,patarkite.
Labai lauksiu Jusu atsakymo.

Sveiki,
Perskaičiau visus Jūsų komentarus nuo pradžių iki galo, nes ir pati susidūriau su šia problema.
Šią vasarą man išoperavo apgamą nugaros srityje ir paiaškėjo diagnozė melanoma I stadija. Gyvenu ramiai, nes suprantu, kad viskas padaryta laiku. Tačiau praėjo pusę metų ir aš vis dar nesuprantu gydytojos pasakytų žodžių. Jos gal vardo neminėsiu, tačiau ji tikrai kvalifikuota ir šiame forume daug kartų minėta.
Ji man liepė daryti chemoterapiją (nors metastazės nebuvo išplitę), neleido turėti vaikų 5 metus ir net liepė imti nedarbingumą, nes tai rimta liga. Ji mane taip blogai nuteikė, jog išėjau vos ne su ašarom.
Ėjau pas kitus gydytojus. Kiti teigė, kad nieks jokių chemoterapijų tokioj stadijoj nedaro.
Patikėjau kitų gydytojų nuomone.Ir nebesigydžiau, tiesiog pastoviai tikrinausi. Tačiau bijau, gal tie pasakyti gydytojos žodžiai buvo teisingi? Nes ji rėmėsi pagal CLARKO METODĄ (IV invazijos lygis). Nežinau net kuo tikėt.

Sveiki, jeigu čia dar kas nors užsukat. Aš čia lankiausi 2009 vasarą, kai išoperavus staiga atsiradusį įtartiną apgamą man nustatė melanomą. Jau tada siūlė interferoną, bet gydytojai buvo skirtingų nuomonių ir aš pora metų gyvenau be vaistų tik pasidarydavau echoskopiją ir rentgeną. Po dviejų metų apčiuopiau po oda guziuką netoli nuo pirmojo apgamo, tik guziukas, kuris buvo didelės pupelės dydžio limfgazgis, buvo iš priekio ant krūtinės, o ipirminis apgamas ant nugaros. Išpjovė, nustatė tą pačią melanomą. Po to leidausi interferoną, atlaikiau tik pradinę dozę ir tik 6 mėnesius. Jaučiausi sveika, bet po gero pusmečio pradėjau silpti ir šį kartą tai jau buvo metastazavusi melanoma plaučiuose, kepenyse ir gal kituose vidaus organuose, kur rado neaiškių pakitimų.Viskas vystėsi labai staigiai, per pora mėnesių jau sunkiai vaikščiojau.
Mane išgelbėjo tai, kad mano artimieji surado galimybę man patekti į bioterapinių vaistų klinikinių bandymų programą. Programoj aš jau keturi mėnesiai, gaunu vaistus ir esu sekama gydytojo, ir dabar vėl gyvenu beveik normalų gyvenimą.
Niekas negarantuoja man ateities, bet šiandien aš gyvenu ir tuo džiaugiuosi




















l

sveika.Norejau paklausti?O kur reiktu kreiptis ,kad galima butu patekti i tuos klinikinius bandymus.?Man nustatytas kruties vezys,bet siuo metu viskas gerai.Bet zinot gyveni ir nezinai kas ateity laukia.Gal jus galit ju kontaktus parasyti.Sveikateles jums

Aš gydausi Klaipėdoj, pas Česą, tačiau ta programa į kurią aš patekau , jau sustabdyta, naujų ligonių nepriima, nes lyg tai Lietuva patvirtino tuos bandomus vaistus. Dėl kitų vėžio formų aš nežinau ar ten yra programos, reiktų tikslintis. Kontaktų reikia ieškoti internete, užtenka įvesti Alvydo Česo pavardę

gal zinote tu vaistu pavadinima?aciu uz informacija
Papildyta:

Gal zinote tu vaistu pavadinima?Aciu jums uz informacija

Vaistai vadinasi dabrafenibas ir trametinibas, jie skiriami būtent melanomos gydymui, vadinamai biologinei terapijai, prieš tai nustačius , kad šiam konkrečiam ligoniui jie gali padėti, nes genetinė medžiaga ten kažkaip tinkamai reaguoja. Tiksliau aš nepasakysiu
Jūsų atveju, manau turėtų būti kiti vaistai. Aš ieškojau informacijos apie biologinę terapiją ir klinikinius bandymus rusų internete, tai radau gana daug informacijos, ne visa ji džiuginanti ir apie maniškius vaistus. Yra galimybių įsijungti į tokių bandymų programas visame pasaulyje ir mes tuo galime taip pat pasinaudoti. Tik aš nemokėčiau ten įeiti, juolab, kad nemoku angliškai, o jūs ieškokit, sėkmės