Įkraunama...
Įkraunama...

Kaip vyksta vaiko pasirinkimas?

QUOTE(Dar @ 2009 02 20, 16:52)
drinks_cheers.gif
Lygiai tą patį norėjau pasakyti.


žinai yra pastebėjimas toks, vos mes po įstaigas vaikščioti pradėjom, kaip tuoj atsirado įstatyminio raštingumo mokytoja g.gif sutapimas g.gif nemanau...
Atsakyti
QUOTE(linlei @ 2009 02 14, 19:24)
Labai tiksliai parasyta. Mano vaikučiui dokumentai buvo sutvakyti, t.y. motinai atimta teise i ji kai jam buvo 6 truputi virs 6 mėn. kai jis buvo 8 mėn atsirado įvaikinamų vaikų sąraše, 8 šimos jo atsisakė ir tada galiausiai jį pasiūlė mums ir galiausiai beveik 9 mėn. mes jį parsivežėme namo, tą pačią dieną padavę dokumentus teismui dėl įvaikinimo, bet teismas įvyko tik po beveik 2,5 mėn. (ir tai kai vyras pakėlė visus ant kojų, nes pasirodo byla-nesvarbi ir ji stalciuje dar butu gulejusi apie porą mėn.), o 11 mėm mes jau turime teisėtą sūnų, nes mes prašėm, kad teismo sprendimas būtų vykdomas skubiai, t.y. tą pačią dieną kaip ir vyko teismas, jį teisėja priėmė, tad nereikėjo laukti 30 d. ir visa ta procedūra legali tik labai padedant mūsų rajono VTAT vedėjai, kuri man tiek patarimų davė, kad net mūsų advokatę konsultavo, kai visas šis procesas tvirtai buvo laikomas už vadžių tai viskas pakankamai greit ir įvyko, bet jau supratau, jei sėdėsi ir lauksi, pats nesibelsi į galybę visokių durų ir jeigu dar užsirausi ant nekompetetingų VTAT darbuotojų, tai įvaikinimo procedūra kaip minimum metai užtruktų, o man viskas nuo pradių truko beveik 9 mėn., tai kaip ir tikras nėštumas lotuliukas.gif
Stiprybės , sėkmės ir atkaklumo visiems linkiu ir tik nebijokit įsivaikinti, nes mūsų sūnelis mums yra pats nuostabiausias ir protingiausias ir graziausias....

jezau marija doh.gif kas tokio turi but baisaus,kad net astuonios seimos to vaikelio nepasirinktu doh.gif dziaugiuosi,kad pagaliau jis rado savo tevelius wub.gif
Atsakyti
O kodėl turėjo būti kažkas baisaus?

Kai pagalvoju apie savo dukriuką, kad ją būtų kažkuri šeima būtų galėjusi paimti tiesiog todėl, kad buvo pasiūlyta. schmoll.gif Nežinau kam ir kiek ji buvo siūlyta (kai mums pasiūlė jau 7 mėn. kaip ji buvo įvaikinamų sąraše). Bet džiaugiuosi, kad niekas jos nepaėmė tik todėl, kad pasiūlė.

Ir mes suradome viena kitą. Ji buvo mūsų svajonė iš pirmo žvilgsnio, o ne "tiesiog pasiūlyta"... Ir tebėra...
Tuo tarpu manau, kad daugeliui šeimų jos polinkiai nebūtų priimtini (pvz. nuo ketverių metų domėjimasis rytų kovos menais). Tą sakau, nes sulaukiu klausimų iš aplinkinių kodėl nebandome kreipti jos polinkių kita linkme. Nebandau, nes ji tarsi saulės atspindys atkartoja mano vaikystės dramas ir svajones, nes giliai širdyje mes turime labai daug bendro ir aš ją suprantu ir didžiuojuosi (suprantu, o ne prisitaikau)....

P.s. Aš ne už tai, kad susipažinti su šimtu vaiku kol surasi savąjį. Ji mums buvo antras oficialus siūlymas.
Atsakyti
Jei kas prisimenate mane kaip vaikinausi mergyte 9men tai maniske irgi viena seima atsisake beje ta seima per kaledas dar nebuvo isirinkusi vaiko vaiku namu darbuotojai sake kad jie po maniskes dar du vaikus lanke bet neapsisprende.
Zinote ir apsispresti kartais buna labai sunku maniske tarpais net sugebedavo ziuredama i mane manes nematyuti, ir aplamai buvo kilusi mintis kad ji autizmu serga nu visiskai neturejo tarpiniu emociju tik verkti arba juoktis , veidas kaip pas lele be israiskos.
Buvo labai sudetinga apsispresti kai matai lele, todel nenuostabu kad zmones kartais ir atsisako mazyliu net 8 kartus. Kadangi lankiausi apie menesi tai veliau galejau tiksliai atsakyti koks vaikiukas yra paimtas is namus kuris augo visa laika vaiku namuose. Vaikai auge namuose atrode gyvi jie verke oziavosi ir bijojo manes pacioje pradzioje, vaikai auge nuo gimimo vaiku namuose daugiau ar maziau neturejo israiskos veide jie buvo be emociju, atrode kaip leles.
Vaikiukai kurie buvo 1,5- 2 metu jau atrode visai kitaip ir apie juos tikrai galima buvo daugiau ka pasakyti. tokio amziaus vaikai jau gebejo bendrauti ir domejosi, o maziai iki metuku tai lotuliukas.gif lotuliukas.gif lotuliukas.gif
Buvau skaiciusi internete apie kudikiu bendravimo sutrikimus gal tukstanti kartu bet kai pamaciau negalejau patiketi savo akimis.
Beje kursuose kuriuos lankiau jau po ivaikinimo apie tai nekalbejo nekalbejo ir daug apie ka kas reikalinga vaikinantis kudiki. Tie kursai yra apie vaikus kurie nuo ketveriu metu arba paaugliai ir juose daugiau kalbama apie vaiko vidinini pasauli ir jo sutrikima ,bet nakalbama visai ka daryti su pasiimtais kudikiais ir kokie sutrikimai gali buti pas mazius ir kaip tie sutrikimai pasireiske.
Dekui supermamai, ivaikinimas ir 7ya.ru tuose puslapiuose suzinojau daug daugiau negu kuruose. Bebejo kursai padejo mano zinoma informacija sugrupuoti, bet info juose labai mazai.
Atsakyti
na ir vel musiet ne taip parasiau.Is tikro labai pergyvenu,nes ir man reikes rinktis vaikeli.tikiuosi,kad pirmasis pasiulytas ir bus tas,pats brangiausias wub.gif o kas liecia supermamas,tai tikrai dziaugiuosi ir as,kad galima rasti bendraminciu,gauti naudingu patarimu
Atsakyti
Normalu kad pergyvenate man atrodo kad nera zmogaus kuris tuo atveju nepergyventu .
Man tai buvo labai sunku iki to momennto kai tiksliai apsisprendziau kad imsiu
ta nezinomybe ir netikrumas tiesiog zude
Atsakyti
Sakykite prašau, kaip ten vyksta tas ,,vaiko pasiūlymas". na parodo tą vaiką , duoda su juo pabendrauti, ar kaip? Su kiek vaikų taip galima susipažinti? 4u.gif
Atsakyti
VIENU METU SU VIENU VAIKU . KAI atsisakote rasote rastiska atsisakyma ir tada laukiate kol pasiulys kita ,jei tai mazas vaikas tai gali uztrukti ir ilgai. Kai vyko teismas pas mane klause ,kodel parasiau atsisakyma vienam mano siulomam vaikui, taip kad jei atsisakysite kokiu penkiu tai kai kurie teisejai gali ir neleisti vaikintis.
Pskaitykite visas temas iki vienos ir tada bus viskas aisku.
Atsakyti
Sveikos mamytes,

as jau esu rinkimosi stadijoje. Man tai ziauriai sunkus etapas ir labai smarkiai kertantis per galva verysad.gif
Mums pasiule viena vaikiuka. nuvykome su juo susitikti. Ir taip ir kitaip, ir nusprendem su vyru, kad ne, tai ne musu ir parasem atsisakyma.
man tai ziauriai sunku. Dabar jauciuosi kalta, kad taip padariau. Jauciuosi kaip to vaikiuko motina, kuri atsisake jo. Prazliumbiau visa savaite vakarais. Sekmadieni net i baznycia nuvaziavom. Siek tiek palengvejo.
Siaip as pajutau tarsi nebylu spaudima is valstybiniu instituciju. Atsisakeme rastu, o tada jie dar paskambino ir isklausinejo kodel mes taip, kad paskubejome, kad bereikalo tai padareme, kadangi pries mus yra labai didele eile ir dabar teks ilgai laukti kito pasiulymo.
Man asmeniskai sis vaiko paieskos etapas yra ziauriai sunkus.
Ar ir jums taip buvo???
Atsakyti
Norėčiau palaikyti. Tikrai nesijausk kalta. Pirmiausia jei tai nėra išskirtinis atvejis (na pvz. labai nesveikas vaikas ar jau mokyklinio amžiaus vaikas), tai tą vaikiuką tikrai tikrai paims kita šeima.

Man nežinoma, kiek domėjosi mūsų vaiku iki manęs (na ji buvo nuo 3 mėn. iki metų sąrašuose, kol mes susipažinome), ir jeigu buvo šeimų kurios jos atsisakė, tai aš joms labai dėkinga.

Dar vienas momentas - kiekvieną vaiką auginant laikas nuo laiko būna vienokių ar kitokių sunkumų. Nežinau kaip tuos sunkesnius periodus išgyvenčiau, jei vaikas būtų paimamas iš gailesčio, nepatogumo atsisakyti. Vaiką aš tikrai pasirinkau (nebijau to žodžio), pasirinkau protu ir širdimi ir atsakomybė kurią jaučiu už vaiką ateina ne iš pareigos suvokimo (pasiėmiau, tai dabar privalau).

Gal per daug filosofiškai nuskambės, bet rūpindamasi ja aš rūpinuosi savo sielos dalele. Nei karto nebuvo per tuos metus net kažkur giliai kilęs klausimas " o jeigu".

O paieškos etapas nebuvo lengvas; tada buvo kitos problemos, kiti laikai, bet buvo ir sunkumų ir nusivylimo, ir nevilties, visko buvo.
Atsakyti
labai labai sunku buvo vis laukiau kad kazkas viduj sukirbes, bet kaip nekirbejo taip nekirbejo. TAIP IR PASIEMIAU vertinau sveikata ir tik sveikata kuri nekokia buvo. TUREJOME PROBLEMU su inkstukais ir slapimo sistema , kurios namuose nebeliko isgaravo kartu su keiciamomis sauskelnemis .MAT VAIKU NAMUOSE VAIKUI KEICIAMOS SAUSKELNES TIK tada kaip apsikakoja kadangi maniske galedavo nekakoti kelias dienas tai keli litrai pampersuose tikrai budavo. O UZPAKALIS TAI TIESIOG KLAIKIAI RAUDONAS sunkei isivaizduojamas.
Atsakyti
o man kirbėjo.... vienu atveju - ne, norėjosi to, kurio negalima... vienu atveju kirbėjo, bet protu suvokiau, kad aš to vaiko "neišvešiu", per didelis krūvis su tokiais galimais sutrikimais... . o kai nuvažiavau pas savąją - buvo viskas aišku - jamam. biggrin.gif nors ji prie manęs artyn net nėjo biggrin.gif
Atsakyti