Perskaičius straipsnį: http://www.beauty.lt...ija/default.htm iškilo toks klausimas , kokių jums buvo situacijų ir kaip iš jų sukotės?
Kaip manot, ką reiktų sakyti, rodyti, ko ne, ar verta beatodaitiškai saugot nuo kiekvieno didesnio sukrėtimo, ar tepažįsta vaikai blaivią realybę?
priklauso nuo vaiko amziaus ir ant kiek jis gali ta realybe suprasti... aisku, jei vaikas gali suprasti, nereikia nuo jo slepti, kaip pvz. kad ziurkenas atseit pabego, o ne numire...
Kai pastipo mūsų pauksčiukas aš dukrytei pasakiau kad pas mamyte išskrido.manau kad ikimkyklinukus vaikiukas dar reikia apsaugoti nuo tokiu ivykiu.man taip norisi kad ta mano vaikiuku kudikyste ir vaikyste būtu rožinės spalvos
Na, o aš manau, kad vaikams reikia viską aiškinti taip, kaip yra iš tikrųjų, tik pagal jų amžių suvokiamais terminais. Nemanau, kad realybės paaiškinimas gali vaiką sukrėsti, ar sugriauti jo vaikystę. Todėl ir apie žiurkėnus, ir apie mirusius žmones aš saviškiams pasakau taip, kaip yra iš tikrųjų, ir nebijau jų vestis į laidotuves. Nes vaikai viską priima labai natūraliai ir tai jų netrikdo, tik reikia tinkamai paaiškinti. O po kurio laiko faktas yra iš viso pamirštamas, lieka tik pats suvokimas apie mirtį kaip reiškinį. Aišku, reikia atsižvelgti ir į vaiko žingeidumą ir jautrumą, nes kokiam nors superjautruoliui gal ir geriau viską "užglaistyti", tik kad paskui susidūrus su realybe vėlesniame amžiuje jis nepatirtų šoko, ar iš draugų neišgirstų visko tiesiai šviesiai, o ne subtiliai.
P.S., mano vaikai buvo dėdės laidotuvėse, kai jiems buvo 3 ir 4 m., bet jokių neigiamų emocijų tikrai nebuvo.
P.S., mano vaikai buvo dėdės laidotuvėse, kai jiems buvo 3 ir 4 m., bet jokių neigiamų emocijų tikrai nebuvo.
del gyvunu tai aiskinu paprastai - taip kaip yra, na ka cia slepsi, ateina ir pamato kad kokia zuvyte aukstyn pilvu plaukuoja, arba va kaip tokia labai plesrias zuvytes nusipirkom, ir jos visas kitas isgaude - taigi mate kaip cia slepsi. Aiskinu paprastai - gamtoje isgyvena stipriausiais, arba sveikiausias, nera kaip ir tai slepti - darbe prisiziuri arba gatveje. Del zmoniu - irgi sakau taip kaip yra- numire, bet va akistaton tai nevedu, i laidotuves - grieztai ne, geriau veliau nueiti ant kapo ir paaiskinti viska ramiai.
QUOTE(tenelga @ 2004 07 16, 07:43)
Kai pastipo mūsų pauksčiukas aš dukrytei pasakiau kad pas mamyte išskrido.manau kad ikimkyklinukus vaikiukas dar reikia apsaugoti nuo tokiu ivykiu.man taip norisi kad ta mano vaikiuku kudikyste ir vaikyste būtu rožinės spalvos
as irgi noriu kad mano vaikai kuo ilgiau gyventu su rozinem svajonem kad neprarastu vaikystes....kad ir del seniu salciu mano dukrai kazkas pasake kad nera seniu salciu jai yra 6 metai,bet as vistiek jai sakau kad ja apgavo ir istikruju yra seniai salciai
QUOTE(tenelga @ 2004 07 16, 06:43)
Kai pastipo mūsų pauksčiukas aš dukrytei pasakiau kad pas mamyte išskrido.manau kad ikimkyklinukus vaikiukas dar reikia apsaugoti nuo tokiu ivykiu.man taip norisi kad ta mano vaikiuku kudikyste ir vaikyste būtu rožinės spalvos
meluoti vaikui? na jau ne..
QUOTE(Nega @ 2004 07 16, 08:08)
Na, o aš manau, kad vaikams reikia viską aiškinti taip, kaip yra iš tikrųjų, tik pagal jų amžių suvokiamais terminais. Nemanau, kad realybės paaiškinimas gali vaiką sukrėsti, ar sugriauti jo vaikystę. Todėl ir apie žiurkėnus, ir apie mirusius žmones aš saviškiams pasakau taip, kaip yra iš tikrųjų, ir nebijau jų vestis į laidotuves. Nes vaikai viską priima labai natūraliai ir tai jų netrikdo, tik reikia tinkamai paaiškinti. O po kurio laiko faktas yra iš viso pamirštamas, lieka tik pats suvokimas apie mirtį kaip reiškinį. Aišku, reikia atsižvelgti ir į vaiko žingeidumą ir jautrumą, nes kokiam nors superjautruoliui gal ir geriau viską "užglaistyti", tik kad paskui susidūrus su realybe vėlesniame amžiuje jis nepatirtų šoko, ar iš draugų neišgirstų visko tiesiai šviesiai, o ne subtiliai.
P.S., mano vaikai buvo dėdės laidotuvėse, kai jiems buvo 3 ir 4 m., bet jokių neigiamų emocijų tikrai nebuvo.
P.S., mano vaikai buvo dėdės laidotuvėse, kai jiems buvo 3 ir 4 m., bet jokių neigiamų emocijų tikrai nebuvo.
as irgi vaikysteje buvau laidotuvese ir tikrai jokiu kosmaru nesapnavau ir traumos nepatyriau
QUOTE(cafe girl @ 2005 11 18, 00:18)
as irgi noriu kad mano vaikai kuo ilgiau gyventu su rozinem svajonem kad neprarastu vaikystes....kad ir del seniu salciu mano dukrai kazkas pasake kad nera seniu salciu jai yra 6 metai,bet as vistiek jai sakau kad ja apgavo ir istikruju yra seniai salciai
ir iki kokio amziau zadate taip testi ? iki paauglystes? ar dar ilgiau?
bus zymiai nesmagiau kai vaikas gris is mokyklos ir pasakos kaip is jo tyciojasi vaikai..o gal tada neleist ir i mokykla ? na cia jau krastutinumai..bet esme manau aiski
QUOTE(peppi @ 2006 01 15, 13:12)
as irgi vaikysteje buvau laidotuvese ir tikrai jokiu kosmaru nesapnavau ir traumos nepatyriau
o mano patirtis priesinga... labai sunkiai reagavau i baisybes ir vaikystes kosmarus kartais net dabar sapnuoju... manau, jei tik yra galimybe reikia stengtis apsaugoti vaika, taciau nuo paties gyvenimo, zinoma, nepaslepsi.... bet kriminalai per TV nebutini vaiko "lavinimui"
na kiek zmoniu tiek nuomoniu
bet as manau kad saugot maziuliukus reik kuo maziau kosmaru va kar ir koki filma bajavyka mazgis su mumis paziuri kur saudo gaudo ir jis paskui nakti mum blogai miega prabunda verke manau kad kosmarus sapnuoja taip kad kuo maziau tokiu dalyku kol jie dar maziuliukai o paskui jau kas kaip
bet as manau kad saugot maziuliukus reik kuo maziau kosmaru va kar ir koki filma bajavyka mazgis su mumis paziuri kur saudo gaudo ir jis paskui nakti mum blogai miega prabunda verke manau kad kosmarus sapnuoja taip kad kuo maziau tokiu dalyku kol jie dar maziuliukai o paskui jau kas kaip
QUOTE(Dios @ 2004 07 15, 18:49)
priklauso nuo vaiko amziaus ir ant kiek jis gali ta realybe suprasti... aisku, jei vaikas gali suprasti, nereikia nuo jo slepti, kaip pvz. kad ziurkenas atseit pabego, o ne numire...
Labai pritariu šiai nuomonei.Juk kas geriau jei ne mama gali žinoti kada sakyti vaikui tiesą kada apsaugoti...