KAPADOKIJA. Nuostabių žirgų šalis

Nors kelionė buvo jau prieš 8 mėnesius, bet fotoreportažai many turi subręsti O kai kurie taip ir nesubręsta, dienos šviesos neišvysta.

Šį skiriu Jurzole'i. Blogo tikrai nekursiu, turėsi skaityt čia ir visaip labai girti

ILGAS PROLOGAS

Nepamenu kelionės, kuri praeitų kaip sviestu patepta. Būtinai kažkas turi įvykti Ypatingai "sekasi" su skrydžiais. Taigi, ši kelionė irgi nebuvo išimtis.
Dar 2015 metų rudenį užmačiusi Ukrainian Airlines akciją bilietams į Stambulą imu ir eilinį kartą pasielgiu spontaniškai - viens du ir bilietai jau pašte Iki kelionės 9 mėnesiai (ir pagimdyt spėčiau ), tad laiko pasiruošimui turėsiu į valias.
2017 m. sausį Sultanahmete, vienoje iš labiausiai turistų lankomų aikščių, nugriaudėja sprogimas. Bet aš rami, liepa dar negreit, viskas pasimirš Kovo mėnesį dar vienas sprogimas, šįkart žymiojoje Istiklal gatvėje. Sukirba nerimas. Pati kaip pati, bet negi vešiu vaiką į saugiu jau negalimą pavadinti miestą? Idėja ateina staiga - savo jubiliejui (t.y. 2017 metams) buvau suplanavusi Kapadokiją, reikia ją perkelt į šiuos metus, o po metų galvosim, kur keliaut Ir vėl - viens du ir bilietai pašte. Iš Stambulo skrisime į Nevšehir. Belieka toliau laukti kelionės

Papildyta:
Birželio pradžioje Stambule nugriaudėja dar vienas sprogimas ir aš džiaugiuosi, kad persiplanavau savo kelionę. Iki kelionės dar daugiau kaip mėnuo, tikiuosi, kad ten daugiau nieko neįvyks. Aha, norėčiau
Birželio pabaigoje visą pasaulį sukrečia žinia apie išpuolį Stambulo Atatiurko oro uoste. Trys sprogimai, šūviai. Šįkart susinervinu - juk skrisim būtent į šį oro uostą Aišku, SM ūžia, kaip dabar Turkijoj nesaugu, baisu ir t.t., o pasiskaičius panikuojančių postus karts nuo karto ir pačią apima panika. Nusprendžiu į Turkijos temą daugiau nebelįst ir išties palengvėja Neramu tik, ar per beveik 3 valandas spėsim Stambulo Atatiurko oro uoste persėst į kitą lėktuvą. Oro uostas didelis, o mums ir terminalą reiks keist. Todėl daug svarstau, ar skristi su registruotu bagažu, ar užteks rankinio. Galų gale nusprendžiau skristi tik su rankiniu, visada į jį telpam. Ir tada dar nežinojau, kokį gerą sprendimą priėmiau

Papildyta:
Kai iki kelionės likus savaitei Turkijoje pabandoma įvykdyti karinį perversmą, mane jau ima juokas Turbūt isteriškas Nežinau, gal ir į gerą būtų buvęs tas perversmas, bet tuo metu aš džiaugiausi, kad nepavyko Aišku, vos ne iki paskutinės minutės kamuoja abejonės vykt, nevykt, bet nuojauta ir logika sako, kad viskas bus gerai Tiesa, noras "daryti namų darbus" dingęs dar po išpuolio oro uoste, tad keliausim nepasiruošę Tiksliau, šiek tiek ruošiaus ir tai nebuvo panašu nei į vieną ankstesnį pasiruošimą: užsiregistruoju URM internetiniame puslapyje, kad vyksim į Turkiją, į telefoną įsivedu Lietuvos ambasados Turkijoje ir URM visą parą veikiančio telefono numerius. Visa kita bus matyt vietoje



Papildyta:
PIRMA DIENA.

Išaušta liepos 21-oji, kelionės diena. Skrydis iki Kijevo praeina be nuotykių. O Kijeve prasideda Skrydis į Stambulą atidėtas kelioms valandoms Skaičiuoju taip, anaip - greičiausiai nespėsim į kitą lėktuvą, juk nė valandos persėdimui neturėsim. Nervuojuos Sūnus liepia nurimti - kitaip nebus. Iš kur pas mane toks protingas vaikas Kadangi skrydis ne jungtinis, bilietus į Nevšehir gi atskirai pirkau, abejoju, ar mumis kas pasirūpins, jei nespėsim persėsti. Tad greit eilinį sykį perplanuoju kelionę - jei nespėjam į Gioremė važiuosim autobusu. Greit išsigūglinu, kada važiuoja autobusas, kiek kainuoja ir kad bilietų per akis. Jei ką - teks važiuot per naktį, bet mes galim Viešbučiui parašysim, kad atvyksim ne vakare, o kitą rytą, tegul laiko mums kambarį. Kai yra planas B, laukti daug ramiau, nors ir norisi, kad jo neprireiktų

Papildyta:
Taigi, pagaliau sulaukiam lėktuvo ir laimingai pasiekiam Stambulą. Nusileidžiam likus pusvalandžiui iki lėktuvo į Kapadokiją. Dar kol privažiuojam prie rankovės, kol išlipam... Ką daryt? Laiko tikrai nedaug, bet... bandom. Lekiam per oro uostą, bėgikė iš manęs prasta, jau vos kvėpuoju, bet reikia Prilėkę prie patikros postų matom milžiniškas eiles ir vilties praktiškai nebelieka Bet mes dar bandom Stovi pora darbuotojų, sakau, prieikim prie jų, paprašykim, kad be eilės pravestų, nes žiauriai vėluojam. Pakišam jiems bilietus, uždusę aiškinam, kad reikia mus gelbėt Neskubėdami pažiūri ir ramiai pasako, kad mums ne čia reikia, mums reikia į tranzitą.

Papildyta:
Liepia grįžt atgal, kažkur pasukt. Lekiam atgal Lekiam, nerandam jokio posūkio Vėl stabdom darbuotoją, liepia lėkt toliau Širdis jau gerklėj, kojos vos kilnojas, bet lekiu. Pagaliau prilekiam patikros postą, kurio reikia mums. Ačiū Die, čia tik keli žmonės. Gaunam antspaudus į pasus ir lekiam pagal nuorodas toliau. Po kurio laiko prilekiam dar vieną postą, čia dar ir daiktus tikrina, ir pasus su bilietais antrą kartą pažiūri Rėkiu, kad vėluojam, o jie man - relax, laiko per akis, spėsit Lekiam toliau, jo majo, koks didelis tas oro uostas. Prieš kelionę dar kažkiek nerimavau, galvojau, kad bus baisoka jame būti po to išpuolio, bet nebuvo kada apie tai galvot Nebaisūs jokie išpuoliai, kad tik spėtumėm į lėktuvą Prie vartų atlekiam beveik paskutiniai, bet juk svarbiausia - spėjom Nerimavau, ar užteks beveik trijų valandų persėdimui, o gavau 25 minutes Jei kam prireiks Stambule persėst ir pakeist terminalus, žinokit, kad jei greitai bėgsit, persėdimui visai nedaug laiko reikia Aš pati antrą kartą to pakartot nenorėčiau

Papildyta:
Taigi, skrendam, ekraniukuose stebim, kur randamės, turkai pamaitina, pagirdo, pajuntu, kad atostogos tikrai prasidėjo Vartau avialinijų žurnalą ir labai nudžiungu radusi jame ilgą straipsnį apie Lietuvą. Su daug nuotraukų
Nusileidus transferio vairuotojas jau laukia, bet mes dar lekiam iki bankomato nusiimt lirų, kad galėtumėm jam sumokėt Gioremė ir viešbutį pasiekiam jau be nuotykių. Tiesa, pakeliui pasigaunam lietų, kas džiaugsmo nesuteikia. Lietus? Liepą? Turkijoj? Nesąmonė
Užsiregistravę viešbutyje lekiam vakarieniaut, grįžę virstam į lovas, dienelė buvo labai ilga Eidami į miestelį matem kapadokiškų grožių, bet fotoaparatą neštis nė nebuvo jėgų
Papildyta:
ANTRA DIENA.

Rytas išaušta apniukęs ir man kažkiek neramu. Lietaus nenoriu, jam nepasiruošus Išeinu į terasą apsižiūrėt, kur randamės Vakare prietemoj jau ne kas matėsi. Vaizdas man tinka:

Papildyta:
Hm, dabar kilo klausimas, ar ne per didelės nuotraukos bus Jau taip seniai rašiau fotoreportažą ir turėjau reikalų su photobucket'u, kad neprisimenu, kaip keist nuotraukų dydį Tai šiandien jų per daug neprikrausiu, kol išsiaiškinsiu, ar viskas gerai

As pirmaaaa! Giriu, giriu visaip kaip Ziuriu, jei jau judvi su Jurzole ataskaitas duodat, tai gal ir man reiks Bet as paskutine vaziavau, tai nuodeme pirma jusu rasyt

Valio! Valio! Valio! Negaliu atsidžiaugti aptikusi naują (ir kaip tikiuosi) smulkiai su nuotykiais aprašytą kelionę Net darbo diena bus linksmesnė žinant, kas laukia
Papildyta:


Tik rašykit skaitančių tikrai bus

Gali be eilės lįst, pykstančių neturėtų atsirast



Dėkui Jo, aš arba nerašau, arba rašau su visom smulkmenom, kitaip nemoku

Ką gi, Arturas15 padėjo su nuotraukų dydžio nustatymu (labai jam ačiū ), tai galėsiu tęst vakare

betgi vakar buvo geras tas dydis. bent jau per kompa ziurejau. dabar telefone tai nesuprasi koks

Tai man ir vakar geras dydis buvo, ir šiandien, kitame kompe. Bet akivaizdu, kad neatitinka SM reikalavimų, didelė Nors kai kuriuos fotoreportažus peržiūrėjau, tai visur nuotraukos didesnės nei reikalaujama. Tai vat galvoju, ar paklusti taisyklėms ir būti sąžininga, kas nelabai man gyvenime padeda Bet kad pamažinti reikia, tai tikrai

SM fotoreportažų vis mažiau,tad labai smagu išvysti naują

Ech, truputį per daug pratryniau albume, tai gali būti, kad pirmoji nuotrauka dings, nors šiuo metu dar matau ją Tai dėl visa ko pakartosiu.
Taigi, vaizdas iš terasos man tinka. Labai


Fėjų kaminai netoli, apačioj arkliukai prunkščia, pasaka


Viešbutį rinkausi tik iš tų, kurie siūlo kambarius urvuose. Atvykti į Kapadokiją ir gyvent paprastam kambary man atrodė baisi nuodėmė Pasirinkimas tikrai didelis, kainos neblogos, išsirinkau šį. Ne pačiame miestelyje, bet iki jo visai neskubant per 10 minučių nueit galima. Netoliese keletas slėnių, Gioremė Open air muziejus, patogu, kai neplanuoji nuomotis mašinos.
Čia įėjimas į mūsų urvą:


Svetainė su židiniu (židinys kitoj kambario pusėj, į nuotrauką netilpo ):


Miegamasis:


Vonios kambary irgi tikrų tikriausias urvas:


Viešbutukas nedidelis, šeimos verslas, pusryčius gauni individualiai, jautiesi apšokinėtas, viskas labai tiko ir patiko O koks malonumas buvo sėdėt vakaro tyloje terasoj, gurkšnoti arbatą ir žiūrėti į begalybę žvaigždžių ir mėnulio pilnatį

Pasigrožėjusi aplinka, keliu vaiką ir einam pusryčiaut. Pusryčiai įprasti turkiški - skanioji jų duona, baltas sūris, alyvuogės, pomidorai, agurkai, kelių rūšių džemai (abrikosų džemas paties šeimininko virtas), omletas, kava, arbata. O omletas koks skanus Nesuprantu, kaip tokį paprastą daiktą galima taip skaniai padaryti
Kol pusryčiavom, daugiau mažiau primetu dienos planą. Kaip minėjau, namų darbų prieš kelionę neruošiau, tai teko improvizuot vietoj Žinojau tik, kad labai noriu į Ihlara slėnį ir pažiūrėt, kaip sukasi dervišai. Ihlaros slėnis nuo Gioremė pakankamai toli, mašinos nuomotis nesiruošiau, iš anksto buvau nusprendusi pirkti ekskursiją. Tegul vežioja ir vedžioja kaip mažus vaikus, seniai tokį "malonumą" turėjom
Taigi, pirmas dienos darbas - nusipirkti ekskursiją ir bilietus į dervišų šou. Papusryčiavę tuo tikslu ir patraukiame į Gioremė. O kol pusryčiavome, debesys išsisklaidė, džiugino žydras dangus:


Su pirkiniais ilgai neužtrunkam, užsukam į vieną iš agentūrų, kurių ten per akis, pasakom, ko norim, gaunam Šiek tiek neramu tik dėl dervišų šou. Sužinome, kad jei nesusirinks bent 20 žmonių, šou nebus. Palieku telefono numerį, žada po pietų informuot. Išeidami dar prigriebiam žemėlapį (netikslūs tie jų žemėlapiai, papaišyta bele kaip, bet kažkiek vis tiek padėjo susigaudyt ). Mūsų tolimesnis planas - Balandžių (Güvercinlik) slėniu nueiti iki Učhisar, užkopti į ten esančią pilį ir grįžti atgal į savo miestelį. Panagrinėję tą neaiškų žemėlapį traukiame link Balandžių slėnio.




Jis prasideda tuneliu ir įspėjimu apie galimą griūtį



Papildyta:


Oi, turiu ne vieną kelionę neaprašytą Kokie 4 ar 5 Berlynai, Barselona, Stambulas, Lenkijos trupinėliai Bet jau taip ir liks mano prisiminimuose ir FB Bent jau man fotoreportažai - nemažai laiko reikalaujantis darbas, tai patingi patingi, taip ir lieki neparašęs

Cha, tik dabar pastebėjau, kokią nesąmonę parašiau 2016 m. sausį tai buvo, ne 2017 Va taip ir būna, kai perki bilietus 2015 metais, keliauji 2016, o fotoreportažą rašai 2017, nebesusigaudai metuose
Papildyta:
Ką gi, keliaukime toliau Balandžių slėniu
Einame, dairomės, grožimės, vis dar sunku patikėti, jog atsidūriau šitoj fantastiškoj vietoj Juk apie Kapadokiją svajota 8 metus! Va tik truputį neramu, kad slėnis Balandžių, o balandžio nei vieno


Bet vaizdai užburia




Atsisukam pažiūrėt, kiek nuėjom


Tai kylam, tai leidžiamės, fotoaparatas tik dirba Net sūnus, kuriam paprastai mažai kas įdomu, išsitraukęs mobilujį tik fotografuoja, tik selfinasi




Ties ta uola priekyje teks pasirinkt, į kurią pusę patraukt - kairėn ar dešinėn:

Pamatę tolumoje būrelį jaunimo, nusprendžiame sukti jų pusėn - dešinėn. Tikimės, kad jie ateina iš miestelio. Pasirinkus šį kelią tenka po truputį kilti aukštyn:


Šis medis būtų puikus norų medis, keista, kad ant jo dar niekas nepradėjo kabinti turkiškų akyčių


Vynuogės dar nesunokę Jei kada grįžčiau į Kapadokiją, tai būtinai rugsėjį, kad slėniuose galėčiau prisivalgyti vynuogių


Vynuogėms per anksti, bet baltojo šilkmedžio uogos jau sunokę, tad prisiragaujam iki soties
Einame einame ir išgirstame JUOS JŲ yra Pradžioj išgirstame, o tada ir pamatome:


Tupi sau "palubėj", burkuoja


Prieiname kavinukę. Vandens turime, valgyt dar nenorime, tai praeiname pro šalį.


Beje, kainos tikrai padorios:


Keičiasi ir formos, ir spalvos:


Tolumoje jau matom Učhisar su pilimi:


Tikslas jau kaip ir netoli, bet karšta, mums jau norisi pailsėti, tai susėdam po medžiu atgaut kvapą. Pailsėję traukiam toliau. Pro kažkokius kolektyvinius sodus Mažas medelis aplipęs abrikosais

Slyvos atrodo žiauriai viliojančiai Bet skinti nedrįstam, užmatys kas, tai sarmata


Balandžių slėnis liko apačioje:


Tikrai neatsisakyčiau gyvent tokiam namuke


Turbūt niekas nesuabejotų, kad buvo (arba dar tik bus) Balandžių slėnyje


Pilis jau vos ne ranka pasiekiama, bet tuo pačiu dar ir taip toli - nepaimsi ir nenueisi tiesiu taikymu Galvojam, į kurią pusę sukt, kad iki jos pakiltumėm. Kylam viena gatvele, po to kita, tikėdamiesi, kad einam teisingu keliu. Žmonių nesutinkam, nepasiklausim Bekildami vis atsisukam pasigrožėti


Į dangų šauna minaretas. Vos prieinam, iš jo pasklinda azano garsai. Man ta "muzika" labai


Gražus, bet apleistas


Pagaliau sutinkam žmonių, pasiklausiam, ar teisingai einam. Parodo gatvelę, kuria nueisime iki pilies. Ateinam Įėjimas mokamas, žmogui 7 liros. Perkam bilietus ir neriam į malonią vėsą:


Pradžioj išties pasijuntam pilyje. Arba bent jau kažkokioj patalpoj


Bet neilgai džiaugiamės ir laipteliai mus vėl išveda į karštį - laukia ilgas kopimas į viršų. Sūnus tai pamatęs pareiškia, kad jei čia pilis, tai jis balerina Gal jei būtų galima pašmirinėt po vidų, tai galėtum sakyt, kad buvai pilyje