O dar skrisčiau ir skrisčiau 
Nusileidžiam ramiai ir tvarkingai, tiesiai ant priekabos, prikabintos prie mašinos. Išlipus laukia dar viena atrakcija - šampanas, braškės su šokoladu ir sausainiukai. 6:30 ryto? Kodėl gi ne, ypač jei tai liepos 25-toji
Atšventę laimingą skrydį ir nusileidimą esam susodinami į autobusiuką ir išvežiojami po viešbučius. Atminimui gauname po medalį ir kepurėlę. Nors ir be atminimo dovanėlių tokie potyriai dar ilgam išliks atminty
Rytas ankstyvas, vaiko dar nežadinu, o kurį laiką pasėdžiu terasoj, glostoma šiltos rytinės saulės ir paskutinį kartą gėrėdamasi nuostabiais vaizdais - šiandien paskutinė diena Kapadokijoje, vakarop laukia skrydis į Stambulą.
Atsibunda sūnus, einam pusryčiaut, po pusryčių nemaloniausia visų kelionių dalis - daiktų pakavimas. Lagaminą paliekam viešbučio savininkui, o patys einam į Göreme Open Air muziejų, kuris nuo viešbučio visai netoli, už kokio puskilometrio. Pakeliui fotografuoju arkliukus:
Senovės persų kalba Kapadokija reiškė gražių žirgų kraštą". Jų turbūt dabar yra mažiau nei anksčiau, bet teko ir mums nemažai pamatyt
Praeiname pro keramikos dirbinių parduotuvę:
Pamatom ir kuranugarių:
Bilietas į muziejų kainuoja 30 lirų. Ar rekomenduočiau muziejų kaip lankytiną? Ko gero nelabai
Taip, freskos bažnyčiose gražios, bet nesu didelė meno gerbėja. Man gamta daug geresnė kūrėja už žmogų Be to, muziejus visai nedidelis. Galvojau, kad praleisim ten pusdienį kokį, o neskubėdami ir įlįsdami visur, kur tik galima, vaikščiojome po jį kokias tris valandas. O gal tiesiog jau buvom pasisotinę gražiais vaizdais, muziejų reikėjo lankyt pirmą dieną? 
Taigi, pasivaikščiokim, jei kada atsidursit ten, patys spręskit lankyti jį ar ne
Ne vienoj patalpoj buvo tokių "įrenginių", taip ir nesužinojom su sūnum, kas čia tokio, mes vadinom juos stalais
Ant kraštų susėdus, per vidurį maistą ir gėrimus pasidėjus galima baliavot 
Muziejuje nemažai bažnyčių su puikiai išsilaikiusiais piešiniais. Deja, fotografuoti viduje draudžiama. Lauke stovi stendas su visų freskų nuotraukomis:
