Siame skyrelyje neradau nei vienos temos apie tai. O keista. Nes manau, kad cia kaip niekur kitur "svetimo skausmo nebuna". To nepatyrusios, i toki gyvenimo kampa neispestos moterys svaistosi kategoriskais pareiskimais, o veltui. Nesakau, kad tai- fataliska ir neisvengiama, neneigiu, kad tai- pacios moters pasirinkimas, ir kad cia ji renkasi viena is mazesniu blogybiu sau, bet tai nereiskia, kad po to jos nebeturi teises i liudesi, kaip pagimdziusi moteris- i pogimdyvine depresija. Palyginimas gal siek tiek sarkastiskas, bet tai apeliacija i nepaaiskinamus, kartais nevisai protu suvokiamus su mumis vykstancius dalykus.
Pries pastodama buvau tikra, kad vaikelio nenoriu. Pastojus ilgai svarsciau ivairias galimybes gyventi su juo. Keleta variantu isbandziau. Nepavyko. Skauda, bet tas skausmas- uzsleptas, nes jauciuosi tarsi neturinti teises i skausma, nes taip pati pasirinkau, nes iki "to" stalo lydintys smerkiami zvilgsniai ir gydytoju zodziai a-le "tai kris ant tavo vaiku" neatbaide, tvirtai laikiausi sito savo sprendimo. Sia tema bandau ta skausma isreiksti ir isleisti kazkaip pamazu svelniu dumeliu, nesprogstant ir neaptaskant savo viso gyvenimo sienu. Ar yra cia dar tokiu??
P.s.: tai nebuvo mano pirmas vaikelis..
P.p.s.: tas ivykis tarsi suzadino kazkoki motinystes jausma, nepaisant jo baigties. Iki tol buvusi tikra, kad daugiau mano gyvenime- jokiu vaiku, dabar tarsi jauciu, kad man mirtinai dar reikes viena uzauginti. Kai viskas aprims. Paradoksalu? Ar\ tai dar yra isgyvenusi kuri?
Labai laukiu pasisakymu, isskyrus a-le "negaliu suprasti ir pateisinti"
Zinau ta jausma. Kiekvienai nusprendusiai pasidaryti aborta siulyciau bent jau permesti akimis knyga "poabortinis sindromas". Vat daktarai tik paima purvinus pinigus. O kas po to laukia moters jie net zodeliu neuzsimena. Ir kad nors vienas pabandytu atkalbet. Psichologine trauma visam gyvenimui. O klesti siaubingai. Ir kam rupi? Mazumai. 
Papildyta:
Gaila man visu tokiu moteru. Gailisi po laiko. O susiluosina visam gyvenimui. IR NIEKAS TO NESUPRAS KAS NEISGYVENO.
Papildyta:
Gaila man visu tokiu moteru. Gailisi po laiko. O susiluosina visam gyvenimui. IR NIEKAS TO NESUPRAS KAS NEISGYVENO.
Sveika, tautiete,linkiu tau kuo greičiau išsivaduoti iš savigraužos gniaužtų 
turėk omenyje ,kad prakalbus šia tema galbūt daugiau rasi nepritariančiųjų balsų negu užjaučiančių,ale nėra to blogo kas neišeitų į gerą,visada gali pvz. man parašyti į až
turėk omenyje ,kad prakalbus šia tema galbūt daugiau rasi nepritariančiųjų balsų negu užjaučiančių,ale nėra to blogo kas neišeitų į gerą,visada gali pvz. man parašyti į až
As tai pilnai suprantu ir neturiu nieko pries...siaip drysciau teigti, kad del isvalymu ir del paliktu vaiku dazniausiai yra kalti vyrai...nei viena moteris to nedarytu jei jaustusi saugi, kad neliks vienisa mama...kad tures parama, kad nereikes patirt patyciu ir pan...kitos buna pagimdo ir palieka, tai kas tame gero...moteris lieka viena, prasideda pogimdyvine depresija, palieka vaikeli pati to nesuvokdama...reikia tiek dvasines, fizines ir finansines paramos...aisq, po abortines pasekmes gali buti dideles, taciau zinau kelias moteris, jos gyvena, uzeina siplnumo minutes, kad tai prisimena...bet kad labai jautriai i tai reaguotu nera...praeina laikas ir priimi tai kaip neisvengiama fakta...
Na nesu to patyrusi, bet tegaliu patarti pirmiausia susitaikyk su ta netektimi, baik kaltinti save ir galiausiai su tuo sugebėsi susigyventi, o gal ilgainiui ir prisimirš...Kas padaryta tas jau padaryta- tai neatitaisomi dalykai. Na kodėl Lietuvoje nėra taikoma: tokia praktika- parodyti kaip daromas abortas su visais komentarais. Vienoje šalyje kur tai buvo taikoma abortų skaičius sumažėjo beveik trečdaliu. Mano manymu tai ženklus skaičius.
O tokius gydytojus kurie sako "ale tai kris ant tavo vaikų" į teismą maža paduoti. Jei nenori dirbti šio darbo nedirbk, bet nemoralizuok, juk tavo gydytojau rankos tą darbą atlieka. Daug gydytojų kalba, kad jiems maloniau priimti gyvybę nei ją nutraukti suprantu juos, bet jie nėra teisėjai.
Tai buvo tik tavo apsisprendimas- nueik pas psichologą, gal palengvės ir nesižvalgyk atgal- tik į priekį.
O tokius gydytojus kurie sako "ale tai kris ant tavo vaikų" į teismą maža paduoti. Jei nenori dirbti šio darbo nedirbk, bet nemoralizuok, juk tavo gydytojau rankos tą darbą atlieka. Daug gydytojų kalba, kad jiems maloniau priimti gyvybę nei ją nutraukti suprantu juos, bet jie nėra teisėjai.
Tai buvo tik tavo apsisprendimas- nueik pas psichologą, gal palengvės ir nesižvalgyk atgal- tik į priekį.
QUOTE(Klepesova @ 2007 01 12, 23:17)
O tokius gydytojus kurie sako "ale tai kris ant tavo vaikų" į teismą maža paduoti. Jei nenori dirbti šio darbo nedirbk, bet nemoralizuok, juk tavo gydytojau rankos tą darbą atlieka. Daug gydytojų kalba, kad jiems maloniau priimti gyvybę nei ją nutraukti suprantu juos, bet jie nėra teisėjai.
Visiškai pritariu Klepesovai.Moteriai ir taip sunku būna ryžtis tokiam žingsniui, o čia dar moralai iš gydytojų.Gydytojai negali būti teisėjai, tik patarėjai.
Studiju metais,teko filmuka apie abortapaziuret,tai po jo tikrai nekiltu ranka jo darytis.Ir del vaizdo,bet ir del jausmo po to,ir del gydytoju poziurio irt.t
Taigi stiprybes ir zaizda uzgis,bet randas liks...
Taigi stiprybes ir zaizda uzgis,bet randas liks...
Manau dalis moteru, kurios lankosi SM, tai patyre, bet venge apie tai sneketi. Kaip ir as.Neturiu ka pasakyti, nenoriu i tai dar karta gylintis, nes ir taip skaudu. Uzjauciu tave labai.
QUOTE(Uliuliuska @ 2007 01 15, 20:09)
Manau dalis moteru, kurios lankosi SM, tai patyre, bet venge apie tai sneketi. Kaip ir as.Neturiu ka pasakyti, nenoriu i tai dar karta gylintis, nes ir taip skaudu. Uzjauciu tave labai.
Neesu ta dauguma ir didziuojuosi.Gink Dieve nieko neteisiu uz toki poelgi.Bet turiu tokia nuomone: vaikas tai nera pirkinys ar daiktas,kad pasirinktum,va sito nenoriu,sito irgi nenoriu,na o sita jau kaip nors uzauginsiu....
kas nepatyrė-tas nesupras,aš ir nelabai noriu knaisiotis po praeitį,bet kartais ima ir prabėga toks filmukas pasamonėj,man buvo baisiausia,kad gydytoja,kuri manes mažvaikės(nors jau buvau pilnametė) neatkalbinėdama,net pritardama viskam,padarė išvalymą,o po pusmečio kai nuėjau pasitikrint,ėmė apie dievą kalbėt ir vos ne šliundra išvadino-na tokias prie sienos ir šaudyt,kažin kaip jos su dievu sutaria,aš tą skausmą nešiojuos su savim,tiesiog nebuvo tada nieko šalia,kas padėtų suprast padėtį,visa laimė,kad dievulis nenusisuko ir auginu dukrytę,kitaip save užgraužčiau 
QUOTE(Sandruliukas @ 2007 01 16, 02:36)
Neesu ta dauguma ir didziuojuosi.Gink Dieve nieko neteisiu uz toki poelgi.Bet turiu tokia nuomone: vaikas tai nera pirkinys ar daiktas,kad pasirinktum,va sito nenoriu,sito irgi nenoriu,na o sita jau kaip nors uzauginsiu....
Nu tikrai kas nepatire - tas nesupras.
