QUOTE(Limcamca @ 2015 04 13, 16:54)
Aš taip supratau iš jūsų ir kt oponenčių minčių.
Neištikimąsis turi suprasti, kodėl jo antra pusė buvo neištikima. Šalia to, jis turi jį priimti, negriauti namo sienų. Kad galėtų toliau gyventi turi atrasti savas klaidas. Ir, galų gale suprasti, kad mes visi esame tik žmonės ir žmonės daro klaidas.
Tuo tarpu, žiūrim per visą temą, kokia buvo neištikimojo atsakomybė? Prisipažinti - ne. Nutraukti ryšius - ne. Jaustis atsakingam - ne. Nes viskam atsiranda paaiškinimas: gal jis daug metų sprendė krizę, gal ten į žvaigždes nuskraidino, gal ten pajuto, ko niekada nejuto, gal tai buvo vienkartinis nuotykis ir t.t. ir pan.
Ištikimam žutbūt gaunasi nevalia pasakyti, kad skauda. O, vat neištikimasis tai laisvas lieti ašaras (tai įrodo nuolatinės SM ašaros ne išduotųjų, bet būtent tų, kurie išduoda), nes nu gi skauda. Normalu visa tai.
Ne. Viska ka zmogus daro jis turi daryti tik del saves. Jei jis turi suprasti tik del saves, kad suvoktu padarytas kaidas. Jei issiskirs, kad pasirinktu tinkama partneri, ne toki koks buvo. Skyrybos, velgi neikas neprivalo saugoti, bet pageidautina sprendimus daryti itakotus protu, o ne puikybes ir ambiciju. Jei yra poreikis skirtis, jokiu problemu. As manau, kad tie kurie krizei istikus puola skirtis, jau buvo pasiruose, iki lemtingos pasekmes skyryboms. Tiesiog meiluziavimas isgrynino problema. Paspartino tai kas turejo ivykti.
Gali prisipazinti, kokia problema, lai nusilengvina, kas nori butu srutu dezemis, lai kolekcinuoja, nematau problemu.
Kas sake NE, del rysiu nutraukimo, baisiai pasidare idomu is kur tas teiginys?
KUr buvo parasyta, kad istikimam negalima kaad jam skauda?