Mamyte, aš šiandien apsitvarkiau tik tiek, kad nebūtų bent išoriškai antisanitarinių sąlygų. Ir tai tuo metu, kai kiek šviesiau buvo akyse.
Daniella, turbūt, išprotėjimo pož. panašūs. Silkės vis dar šaldiklyje. Įdėtos į neperšviečiamą maišelį, kad nežiūrėtų į mane. Beje, šiandien ir ėjau į parduotuvę, nes ne iki gaminimo man. O ničnieko neturėjau.
Žinau, Nidulia, kad erzina ilgos rašliavos ir pastovus skundimasis. Tiesa, kad reikia kažką daryt. Vėl pasiskųsiu, bet db guliu ir, atrodo, kaulus laužo. Ir nžn ką daryt. Noris galvą nusiraut ir rankad nusipjaut.
Sakiau ilsėkitės ramybėj, bet tik užkabink mane...
Man žmogaus gyvenimas gūdi liūdna naktis, kurios nebūtų įmanoma ištverti, jeigu kur ne kur nesublykčiotų žaibai, kurių akimirksnio šviesuma tokia guodžianti ir nuostabi, kad panaikina ir pateisina ištisus tamsos metus. H. Hesse