Namo apšiltinimas purškiama termovata

#445
Sveiki,


o ką geriau rinktis ar ekovatą, ar medžio plaušo plokštes (GUTEX, STEICO) ? Gal galėtų kas pakomentuoti, pasidalinti patirtimi? Savybių, kainų skirtumai, privalumai ir pan.? Mąstau rinktis iš šių dviejų variantų (ekovata-medžio plaušo plokštė).. Gal dar kažką galėtumėte pasiūlyti iš sveikų šiltinimo galimybių? Be jokių ten akmens, stiklo vatų.. schmoll.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo SviesatamsojE: 24 birželio 2014 - 17:22
#446
QUOTE(SviesatamsojE @ 2014 06 24, 17:21)
Gal dar kažką galėtumėte pasiūlyti iš sveikų šiltinimo galimybių?

Turint pinigų Steico Canaflex, turint mažiau pinigų - šiaudai.
Per vidurį būtų kanapių spalių ir kalkių su priedais mišinys Hempcrete. Jį parduoda Lietuvoje po ~1Lt/kg, bet galima ir pačiam maišytis ir "apipilti" medinį konstruktyvą susiradus kanapių spalių.

Ekovatoje 15-20% sudaro "priešgaisrinis" antipireninis priedas, likusi dalis sumalti laikraščiai.
Kaip taisyklė kuo "švaresnė" ir artimesnė gamtai siena, tuo ją labiau mėgsta "gyvastis", todėl prieš darant sprendimą reikėtų pagalvoti. Kanapės būtų išimtis, nes jose yra natūralios "chemijos" ir ten praktiškai nieks nesiveisia be jokių papildomų pastangų, užtenka palaikyti medžiagą sausą.
Atsakyti
#447
QUOTE(BangaS @ 2014 06 25, 12:31)
Turint pinigų Steico Canaflex, turint mažiau pinigų - šiaudai.
Per vidurį būtų kanapių spalių ir kalkių su priedais mišinys Hempcrete. Jį parduoda Lietuvoje po ~1Lt/kg, bet galima ir pačiam maišytis ir "apipilti" medinį konstruktyvą susiradus kanapių spalių.

Ekovatoje 15-20% sudaro "priešgaisrinis" antipireninis priedas, likusi dalis sumalti laikraščiai. 
Kaip taisyklė kuo "švaresnė" ir artimesnė gamtai siena, tuo ją labiau mėgsta "gyvastis", todėl prieš darant sprendimą reikėtų pagalvoti. Kanapės būtų išimtis, nes jose yra natūralios "chemijos" ir ten praktiškai nieks nesiveisia be jokių papildomų pastangų, užtenka palaikyti medžiagą sausą.

Aišku norime kiek įmanoma (nenukenčiant kokybei) ekonomiškiau pasistatyti namą, tačiau bijau, kad vyras, brolis ir tėvas mano neapsiims su šiaudais ar kanapėm dirbti.. doh.gif

O Ekovatos ir Steico kainų skirtumas didelis, apšiltinant tą patį plotą? Ką Jūs rinktumėtės tarp šių dviejų šiltinimo būdų?
Atsakyti
#448
Sveiki,
Perskaičiau visą temą, bet vietoj atsakymų iškilo dar daugiau klausimų. Paaiškinkite pradedančiai, bet labai gabiai biggrin.gif statybininkei, keletą niuansų, o gal ir ne keletą... doh.gif labai reikia patarimo ax.gif
Norim šiltinti sodo namo stogą iš vidaus. Mastom apie putų užpurškimą.
Stogo danga žiūrint iš vidaus: gegnės, skersinės lentos, ruberoidas, šiferis.
Klausimas ar reikia dėti kokią nors plėvelę prieš pučiant putas?
Kokias putas geriau pūsti uždarų porų ar atvirų?
Ar tinkamas būtų variantas užpūsti kelis cm putų sandarumui (prieš tai galbūt dėti difuzinę plėvelę?), o tada izoliacijai dėti vatos sluoksnį ir garo izoliacinę plėvelę (gal atspindinčią?)?
Atsakyti
#449
QUOTE(Amanika @ 2014 07 04, 08:33)
labai reikia patarimo  ax.gif
Norim šiltinti sodo namo stogą iš vidaus. Mastom apie putų užpurškimą.
Stogo danga žiūrint iš vidaus: gegnės, skersinės lentos, ruberoidas, šiferis.
Klausimas ar reikia dėti kokią nors plėvelę prieš pučiant putas?
Kokias putas geriau pūsti uždarų porų ar atvirų?
Ar tinkamas būtų variantas užpūsti kelis cm putų sandarumui (prieš tai galbūt dėti difuzinę plėvelę?), o tada izoliacijai dėti vatos sluoksnį ir garo izoliacinę plėvelę (gal atspindinčią?)?


Putos purškiamos tiesiai ant medinės konstrukcijos.
Uždarų porų putos visapusiškai geresnės tik joms reikia tam tikrų sąlygų: medžio konstrukcija turi būti sausa (<15% H2O) ir stogas turi nepraleisti vandens.
Ruberoidas nėra tinkamiausia medžiaga po stogo danga, nes jis nėra "kvėpuojantis", nepraleidžia vandens garų. Uždarius medžio konstrukciją tarp ruberoido ir uždarų porų PUR putų ji būtų labai pažeižiama ten patekus vandeniui, nes jis labai sunkiai iš ten išgaruotų.
Jeigų būtų standartinė difuzinė plėvelė tai rekomenduočiau uždarų porų putas, kurios turi nepalyginamai geresnę šiluminę varžą, ilgaamžiškesnės, sustiprina stogo konstrukciją, nesugeria vandens net esant tiesioginiam kontaktui, puikiai sandarina.
Dabartiniu atveju su ruberoidu geriau rinktis atvirų porų putas. Jeigu stogas nors kiek kiauras pirmiausia reikėtų išspręsti šią problemą, nes užpūtus putų vanduo nebevarvės į patalpas, o stogo konstrucija permirks ir supus.
Pūtų sluoksnį dar papildomai šiltinti iš vidaus nerekomenduočiau, nes tai sudėtinga, reiks garo barjero.
Iš vidaus už gipso plokštės vistiek reikėtų stabilizuotos polietileno plėvelės prieš putas, nors ji ir nėra labai būtina.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo BangaS: 04 liepos 2014 - 09:42
#450
QUOTE(BangaS @ 2014 07 04, 10:39)
Putos purškiamos tiesiai ant medinės konstrukcijos.
Uždarų porų putos visapusiškai geresnės tik joms reikia tam tikrų sąlygų: medžio konstrukcija turi būti sausa (<15% H2O) ir stogas turi nepraleisti vandens.
Ruberoidas nėra tinkamiausia medžiaga po stogo danga, nes jis nėra "kvėpuojantis", nepraleidžia vandens garų. Uždarius medžio konstrukciją tarp ruberoido ir uždarų porų PUR putų ji būtų labai pažeižiama ten patekus vandeniui, nes jis labai sunkiai iš ten išgaruotų.
Jeigų būtų standartinė difuzinė plėvelė tai rekomenduočiau uždarų porų putas, kurios turi nepalyginamai geresnę šiluminę varžą, ilgaamžiškesnės, sustiprina stogo konstrukciją, nesugeria vandens net esant tiesioginiam kontaktui, puikiai sandarina.
Dabartiniu atveju su ruberoidu geriau rinktis atvirų porų putas. Jeigu stogas nors kiek kiauras pirmiausia reikėtų išspręsti šią problemą, nes užpūtus putų vanduo nebevarvės į patalpas, o stogo konstrucija permirks ir supus.
Pūtų sluoksnį dar papildomai šiltinti iš vidaus nerekomenduočiau, nes tai sudėtinga, reiks garo barjero.
Iš vidaus už gipso plokštės vistiek reikėtų stabilizuotos polietileno plėvelės prieš putas, nors ji ir nėra labai būtina.


Kad ruberoidas nėra gėris, tai puikiai suprantu, bet labai nesinori kol kas stogo ardyti.
Kad stogas būtų kiauras tai nepastebėjom, tik kamino ir šiferio susijungimo vieta nėra sandari. Kaip reikėtų tą vientą sandarinti? Tiesiog pripurkšti putų? Kaminas karštas nebus, nes į jį dėsis įdėklas krosnelės kūrenimui.
Kokio storio sluoksnį reikia purkšti, kad būtų pakankama garso ir šilumos izoliacija?
Kokios putos yra geriausios? Skaičiau apie visokius miksus kur kažkiek procentų yra uždarų, kažkiek atvirų porų. Kokioms putoms tie mišiniai priskiriami: uždarų ar atvirų porų?
Ir dar vienas klausimas, kaip padaryti tą garo barjerą?
Atsakyti
#451
QUOTE(Amanika @ 2014 07 04, 10:17)
Kad ruberoidas nėra gėris, tai puikiai suprantu, bet labai nesinori kol kas stogo ardyti.
Kad stogas būtų kiauras tai nepastebėjom, tik kamino ir šiferio susijungimo vieta nėra sandari. Kaip reikėtų tą vientą sandarinti? Tiesiog pripurkšti putų? Kaminas karštas nebus, nes į jį dėsis įdėklas krosnelės kūrenimui.
Kokio storio sluoksnį reikia purkšti, kad būtų pakankama garso ir šilumos izoliacija?
Kokios putos yra geriausios? Skaičiau apie visokius miksus kur kažkiek procentų yra uždarų, kažkiek atvirų porų. Kokioms putoms tie mišiniai priskiriami: uždarų ar atvirų porų?
Ir dar vienas klausimas, kaip padaryti tą garo barjerą?


Atvirų porų putos (tankis mažesnis nei 20 kg/m3) nėra skirtos hidroizoliacijai jokiu būdu. Jos kaip tik prigers kažkiek vandens kaip kempinė per ilgesnį laiką stovint vandeniui.
Reikia apskardinti kaminą. Stogo ir kamino sujungimas dar papildomai gali būti apsaugotas nuo kritulių su difuzinės plėvelės juosta.

Minimalus purškiamas storis yra 3-4 cm. Reikia žiūrėti kompleksiškai ir stogą šiltinti +20% daugiau nei sienas. Šiaip sakyčiau 20cm, bet kainuos 80Lt/m2... Čia jau jums spręsti.
Jeigu norite 3cm putų + 25cm vatos, tada jau reiks iš vidaus montuoti OSB plokštes ir klijuoti visus sujungimus butilo juosta su aliuminio folija ar kažkokia panašia, turinčia nemažai lipnios medžiagos. Jokių plyšių negali likti. OSB būtų garo barjeras ir užtikrintų sandarumą, o putos būtų priešvėjinė apsauga, kad vejelis šilumos neišpūstų. Tokiu atveju tiktų tik atvirų porų putos. Šiek tiek pigiau nei putos būtų priešvėjinės plokštės naudojimas vatos išorėje, bet ten daug darbo.
Atsakyti
#452
Vis tik nemanau, kad galima būtų siūlyti uždarų porų putomis užpurkšti medines konstrukcijas, kad ir kokios jos sausos nebūtų. Ir ne dėl puvimo galimybės, nors ir galimybė medžiui supūti pakankamai nemaža, o dėl to, kad uždarų porų putos kietos, trapios, o medinės konstrukcijos juda. Sutrūkinėtų uždarų porų putos užpurkštos ant medinio karkaso.

Medžiui skirtos tiktai atvirų porų putos, kurios pakankamai elastingos, o su jomis reikėtų elgtis kaip su vatomis, tai yra siūlyčiau saugoti iš vidaus nuo garų, tik nuo vėjo iš išorės nereikia saugoti, bet ir tiesioginio vandens papuolimo ant šių putų neturėtų būti, tad kokią difuzinę plėvelę po stogu gerai būtų patiesti, jokiu būdu ne ruberoidą, kuris nepraleidžia garų. Ruberoidas kaip tik, tarp gipso ir putų būtų idealus sprendimas.
Atsakyti
#453
QUOTE(BangaS @ 2014 07 04, 13:07)
Atvirų porų putos (tankis mažesnis nei 20 kg/m3) nėra skirtos hidroizoliacijai jokiu būdu. Jos kaip tik prigers kažkiek vandens kaip kempinė per ilgesnį laiką stovint vandeniui.
Reikia apskardinti kaminą. Stogo ir kamino sujungimas dar papildomai gali būti apsaugotas nuo kritulių su difuzinės plėvelės juosta.

Minimalus purškiamas storis yra 3-4 cm. Reikia žiūrėti kompleksiškai ir stogą šiltinti +20% daugiau nei sienas.  Šiaip sakyčiau 20cm, bet kainuos 80Lt/m2... Čia jau jums spręsti.
Jeigu norite 3cm putų + 25cm vatos, tada jau reiks iš vidaus montuoti OSB plokštes ir klijuoti visus sujungimus butilo juosta su aliuminio folija ar kažkokia panašia, turinčia nemažai lipnios medžiagos. Jokių plyšių negali likti. OSB būtų garo barjeras ir užtikrintų sandarumą, o putos būtų priešvėjinė apsauga, kad vejelis šilumos neišpūstų. Tokiu atveju tiktų tik atvirų porų putos.  Šiek tiek pigiau nei putos būtų priešvėjinės plokštės naudojimas vatos išorėje, bet ten daug darbo.


Buvo visokių minčių kaip stogą šiltinti ir vienas iš variantų buvo tarp gegnių dėti difuzinę plėvelę, (tvirtinant ją prie tų pačių gegnių, nes šiltinsim iš apačios) ir tada dėti vatą. Bet išgirdau nuomonių, kad taip sudrėks vata ir gegnės. Ir jei, kaip teigiate, putos neapsaugo nuo drėgmės patekimo, tai man tada visai nebeaišku, kaip apsaugoti gegnes neardant stogo g.gif
O gal šiltinti ekovata, nes kiek skaičiau, teigiama, kad ji nepraranda savo savybių sudrėkusi? blink.gif
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2014 07 04, 13:44)
Vis tik nemanau, kad galima būtų siūlyti uždarų porų putomis užpurkšti medines konstrukcijas, kad ir kokios jos sausos nebūtų. Ir ne dėl puvimo galimybės, nors ir galimybė medžiui supūti pakankamai nemaža, o dėl to, kad uždarų porų putos kietos, trapios, o medinės konstrukcijos juda. Sutrūkinėtų uždarų porų putos užpurkštos ant medinio karkaso.

Medžiui skirtos tiktai atvirų porų putos, kurios pakankamai elastingos, o su jomis reikėtų elgtis kaip su vatomis, tai yra siūlyčiau saugoti iš vidaus nuo garų, tik nuo vėjo iš išorės nereikia saugoti, bet ir tiesioginio vandens papuolimo ant šių putų neturėtų būti, tad kokią difuzinę plėvelę po stogu gerai būtų patiesti, jokiu būdu ne ruberoidą, kuris nepraleidžia garų. Ruberoidas kaip tik, tarp gipso ir putų būtų idealus sprendimas.


Bet ruberoidas jau yra ir man dabar reikia rasti išeitį, kaip apšiltinti stogą jam esant biggrin.gif
Manot, tarp gegnių pritvirtinus difuzinę plėvelę, ji apsaugotų putas arba vatą nuo drėmės? Ar visgi, difuzinė plėvelė pritvirtinta tarp gegnių, bet nepatiesta virš jų (dabar ten patiestas ruberoidas) nieko negelbėja ir yra naudinga tiek pat, kiek numirėliui vaistinėlė, kaip išsireiškė vienas žmogus unsure.gif
Atsakyti
#454
QUOTE(mintas @ 2014 07 04, 12:44)
Vis tik nemanau, kad galima būtų siūlyti uždarų porų putomis užpurkšti medines konstrukcijas, kad ir kokios jos sausos nebūtų. Ir ne dėl puvimo galimybės, nors ir galimybė medžiui supūti pakankamai nemaža, o dėl to, kad uždarų porų putos kietos, trapios, o medinės konstrukcijos juda. Sutrūkinėtų uždarų porų putos užpurkštos ant medinio karkaso.



Kietos, bet elastingesnės nei medis. Purkšti nerekomenduoja tik dėl drėgmės.
Neįsivaizduoju kaip turėtų suvaikščioti medinė konstrukcija, kad plyštų putų sluoksnis. Čia juk ne apie rąstinius namus eina kalba, kur 2-5 cm judėjimas yra norma.
Aš irgi manau, kad jos labiau tiktų pažangių karkasinių namų šiltinimui, kur naudojama sausa mediena ir vandens patekimo rizika minimali.
Senuose namuose geriau nerizikuoti, ką ir siūlau.

QUOTE(Amanika @ 2014 07 04, 13:05)
Buvo visokių minčių kaip stogą šiltinti ir vienas iš variantų buvo tarp gegnių dėti difuzinę plėvelę, (tvirtinant ją prie tų pačių gegnių, nes šiltinsim iš apačios) ir tada dėti vatą. Bet išgirdau nuomonių, kad taip sudrėks vata ir gegnės. Ir jei, kaip teigiate, putos neapsaugo nuo drėgmės patekimo, tai man tada visai nebeaišku, kaip apsaugoti gegnes neardant stogo  g.gif
O gal šiltinti ekovata, nes kiek skaičiau, teigiama, kad ji nepraranda savo savybių sudrėkusi? blink.gif
Papildyta:
Bet ruberoidas jau yra ir man dabar reikia rasti išeitį, kaip apšiltinti stogą jam esant  biggrin.gif
Manot, tarp gegnių pritvirtinus difuzinę plėvelę, ji apsaugotų putas arba vatą nuo drėmės? Ar visgi, difuzinė plėvelė pritvirtinta tarp gegnių, bet nepatiesta virš jų (dabar ten patiestas ruberoidas) nieko negelbėja ir yra naudinga tiek pat, kiek numirėliui vaistinėlė, kaip išsireiškė vienas žmogus  unsure.gif



Prikabinsite difuzinę plevelę ir ant ko tada putos laikysis? Sutinku, kad ventiliacija po ruberoidu reikalinga. Putos neužpildytų visų oro tarpų tarp grebėstų (skersinių lentų) ir liktų šiokie tokie kanalai, bet jų gali neužtekti.
Paprasčiausia būtų užkalti visokių medienos lentų atraižų išilgai gegnių arba dar geriau kokią Hunton ar kitą priešvėjinę plokštę (9-15Lt/m2), už kurios liktų oro ertmių ventiliacijai ir ant jos pūsti putas.


Ekovata (malti laikraščiai) bijo drėgmės kaip ir kitos vatos. Vos kelių procentų drėgnumas šiluminę varžą sumažina dvigubai. Jeigu storas sluoksnis tai drėgmė pakankamai sunkiai pasišalina.




Atsakyti
#455
QUOTE(BangaS @ 2014 07 04, 15:44)
Purkšti nerekomenduoja tik dėl drėgmės.


Klysti, bendravau su daugeliu purškėjų. Dabar neįvardinsiu, bet būtent vieni iš jų man akcentavo, kad uždarų porų netinka dėl mažesnio elastingumo, ir nei vieni dėl drėgmės.

Kietas putas išvis rekomendavo purkšti ne į medinį karkasą, o naudoti tvirtų betoninių plokščių stogų apipurškimui, ar betoninių, mūrinių fasadų apšiltinimui, o medinėms konstrukcijoms - minkštas, elastingas atvirų porų putas.

QUOTE
Čia juk ne apie rąstinius namus eina kalba, kur 2-5 cm judėjimas yra norma.


Nesu nei konstruktorius, nei inžinierius, tad kiek medinės konstrukcijos vaikšto negaliu pasakyti, atkartoju putų purškėjų žodžius, o jie spėju turėtų tokius dalykus žinoti.
Atsakyti
#456
QUOTE(BangaS @ 2014 07 04, 15:44)
Kietos, bet elastingesnės nei medis.  Purkšti nerekomenduoja tik dėl drėgmės.
Neįsivaizduoju kaip turėtų suvaikščioti medinė konstrukcija, kad plyštų putų sluoksnis. Čia juk ne apie rąstinius namus eina kalba, kur 2-5 cm judėjimas yra norma.
Aš irgi manau, kad jos labiau tiktų pažangių karkasinių namų šiltinimui, kur naudojama sausa mediena ir vandens patekimo rizika minimali.
Senuose namuose geriau nerizikuoti, ką ir siūlau.

Prikabinsite difuzinę plevelę ir ant ko tada putos laikysis? Sutinku, kad ventiliacija po ruberoidu reikalinga. Putos neužpildytų visų oro tarpų tarp grebėstų (skersinių lentų) ir liktų šiokie tokie kanalai, bet jų gali neužtekti.
Paprasčiausia būtų užkalti visokių medienos lentų atraižų išilgai gegnių arba dar geriau kokią Hunton ar kitą priešvėjinę plokštę (9-15Lt/m2), už kurios liktų oro ertmių ventiliacijai ir ant jos pūsti putas.
Ekovata (malti laikraščiai) bijo drėgmės kaip ir kitos vatos. Vos kelių procentų drėgnumas šiluminę varžą sumažina dvigubai. Jeigu storas sluoksnis tai drėgmė pakankamai sunkiai pasišalina.


O jeigu uzpurksti putas ant seno putu polistirolo, kuris vis dar neisimtas? Jo ten yra 5 cm sluoksnis.
Ekovatos pardavejai deklaruoja, kad ekovatai nereikia jokiu pleveliu ir kad ji nebijo nei dregmes, nei vejo ir nesuseda. Tai jie cia stipriai perdeda? g.gif
Ir beje, ar putos per laika nesuduleja?
Atsakyti