QUOTE(mintas @ 2014 07 04, 23:08)
Klysti, bendravau su daugeliu purškėjų. Dabar neįvardinsiu, bet būtent vieni iš jų man akcentavo, kad uždarų porų netinka dėl mažesnio elastingumo, ir nei vieni dėl drėgmės.
Kietas putas išvis rekomendavo purkšti ne į medinį karkasą, o naudoti tvirtų betoninių plokščių stogų apipurškimui, ar betoninių, mūrinių fasadų apšiltinimui, o medinėms konstrukcijoms - minkštas, elastingas atvirų porų putas.
Nesu nei konstruktorius, nei inžinierius, tad kiek medinės konstrukcijos vaikšto negaliu pasakyti, atkartoju putų purškėjų žodžius, o jie spėju turėtų tokius dalykus žinoti.
Pas jus purškė labai rimta įmonė, bet kaip suprantu pas juos visa patirtis yra su metalu ir betonu, bet ne su mediena.
Man atrodo, kad didelio tankio putos nerekomenduojamos karkasinėms konstrukcijoms nes dažniausiai kalba eina apie stogus ir pučiamas plonas putų sluoknis ant grebėstų iš apačios papildomai šiltinant vata, nes 150-200Lt/m2 už 20-25cm putas nieks nenori mokėti. Tokiu atveju yra garantuojama problema su kondensatu, o prie gegnių sudėti vatą ir tik po to iš vidaus pūsti putas nieks nenori, nes daug darbo.
Dėl to ir siūlo purkšti difuziškai atviras, pigesnes putas, kurias būtų galima neproblematiškai papildyti vata ar dar EPS iš vidaus.
Aš pasiliksiu prie savo nuomonės, kad didelio tankio putos puikiai dera su medinėmis konstrukcijomis žinant kaip ir kur jas panaudoti bei įvertinant jų plėtimosi jėgą. PVZ sausas medinis karkasas sutvirtintas OSB plokšte yra tinkama konstrukcija šiltimui didelio tankio putomis kai iš vidaus neįrenginėjamas papildomas apšiltinimo sluoksnis iš kitokios šiltinimo medžiaga ir konstrukcija yra pilnai apsaugota nuo lietaus.
QUOTE(Amanika @ 2014 07 05, 19:12)
O jeigu uzpurksti putas ant seno putu polistirolo, kuris vis dar neisimtas? Jo ten yra 5 cm sluoksnis.
Tai gal verta pasistengti ir sudėti papildomą sluoksnį putplasčio, užkalti sandarų OSB sluoknį ir turėti labai neblogą ir ilgaamžiškiausią stogo "sumuštinį". Tada nekiltų jokių klausimų dėl drėgmės ar kondensato.
Putplastį užpurkšti mažo tankio putomis ar apšiltiniti vata iš vidaus yra rizikinga. Jeigu bus daroma standartiškai tai netgi labai rizikinga.
QUOTE(Amanika @ 2014 07 05, 19:12)
Ekovatos pardavejai deklaruoja, kad ekovatai nereikia jokiu pleveliu ir kad ji nebijo nei dregmes, nei vejo ir nesuseda. Tai jie cia stipriai perdeda?
Čia tas pats kaip teigti, kad labai gera sriukė nebijo drėgmės ir lietaus, ir turint šią sriukę skėtis bei užuovėja nereikalinga.
Man atrodo, kad pardavėjai šiek tiek atsilieka ir savo teiginius taiko ploniems 10-15cm vatos sluoksniams, kuriuose drėgmė neužsilaiko, o šiltumas lyginamas su "kiaurais" neapšiltintų plytų namais su oro tarpu sienose tarp plytų.
Ar žinote namų kur žiemą labai sustiprėjus vėjui nereikėtų sudeginti dvigubai malkų? Jeigu jus tai tenkina, tai jums priešvėjiniai sluokniai nereikalingi.
Visus šituos papildomus nuostolius lemia pačio namo nesandarumas ir pačios šiltinimo medžiagos sluoksnio nesandarumas, kuriame juda oras ir išsineša šilumą, net kai pats namas yra sandarus. Visos vatos yra nesanadarios, tai matyti jų techninėse specifikacijose. Jeigu medžiaga nesandari (prapučiama oro) tai jai priešvėjinis sluoksnis yra reikalingas. Tai turėtų būti suprantama. Celiuliozinė vata yra kažkiek sandaresnė už akmens vatą, bet tai mažai paguodžia.
QUOTE(Amanika @ 2014 07 05, 19:12)
Ir beje, ar putos per laika nesuduleja?
Neskaitant vatos sukritimo žemo tankio putas laikyčiau greičiauiai degraduojančia šiltinimo medžiaga lyginant sausai eksplotuojamas vatas, < 20kg/m3 putas ir negaunantį +60...+70C karščio putplastį, kai kalbama apie 30-50 metų laiko periodus.
