Aciu uz sveikinimus
Mano gimdymo istorija prasidejo praeita ketvirtadieni. Jauciausi puikiai, kaip niekada, suplanavau po pietu nuvaziuoti dar iki IKEA, keliu daiktaliu nusipirkti. Sedom su vyru pietauti, bevalgant dar nuejau i virtuve kazko pasiimti, o griztant prie stalo, nepamaciau, kad plyteles slapios, slydau ir teskiausi visu svoriu ant uzpakalio, viena koja tiesi, kita sulenkta

gerai, kas MB buvo, nebuciau pati atsikelusi, nes pajutau dideli saaugos skausma (simfizio). Jis mane pakele, o as paeiti negaliu, skausmas baisus. Paskambinu gydytojai, ji liepe su visais daiktais vaziuoti pas ja. Mazytei, aciu Dievui buvo viskas gerai, toniukai geri, placenta neatsokus, bet stebejimui mane pagulde. Priemime gydytoja dar kakleli patikrimo, tai po to ir kamstis pradejo eiti, vakarop ir skausmus lengvus pajutau. Ryte atejusi mano gydytoja (kadangi su ja tariausi, kad pas ja gimdysiu), su skyriaus vedeja nusprende, kad reikia daryti cp, nes naturaliai nepagimdysiu del skausmo, o ir siaip pavojinga, kad neprasiskirtu savarza. Patikrino dar kakleli, buvo atsidares 1 cm. Pasake ruoztis ir po 1,5 val. susitiksim operacineje. Sesutes mane suruose ir 10:45 buvau ant operacinio stalo ruosiama epidurinei nejautrai. Labai bijojau, kad neskaudetu, kad nejausciau kai pjaus pilva (nes viena is sm balandinukiu, Vokietijoje per cp, jaute beproto didelius skausmus), taciau nieko nejauciau, bendravau su gydytojom ir 11:06 gime musu mazute, ilgais juodais plaukuciais

nuostabus jausmas apeme kai ja pamaciau ir kai ja pagulde ant krutines
O dabar jau isivaziuojam i vezes, pienelio jau atsirado, mazyte valgo ir miega. Antra para buvo sunkiausia, kai dar tik priespienis buvo, tai ir papukus nugriauze, ir nerami alkana buvo
Rytoj istrauks siulus ir vaziuosim namuciu