
Man tai tik mama vis dar bando ikisti savo mintis, kad juk nenumirsiu nuo grudo miltu.Cia kai per pobuvius atsisakau torto, jai tai nesuprantama, kaip galima atsisakyti malonumo suesti skaniojo torto gabala. Sakau, tai mama, jei po to grudo vel kelis menesius draskysiu galva ir kankinsiuos, ar verta ji detis I burna del keliu minuciu malonumo? Nejau tu nesupranti, kad alergiska as miltams, tai jau patikrinta ir ne karta. Bet uztat jau apsiramino su savo nuolatiniais pasakojimais apie sanariu skausmus, refliukso kancias ir kitus skausmus, nes as labai greitai primenu, kad mestu cukru ir grudus, jei nori, kad pasibaigtu kancios. Tai jau ji taip nenori girdeti siu mano zodziu, kad net prikanda liezuvi su savo bedavojimais. Ji, panasu, kad tiki manimi, bet neturi valios grieztai tai nutraukti,o ir atkerta, kad ka tada valgyti, jei ir koses ismesti is raciono. Ai... jau ir nelendu as prie jos, nrs gaila, kad kankinasi su sanariais ir refliuksu, kuriuos galima sutvarkyti labai paprastai, be vaistu. Mama dar niekaip nepripranta, kad atvaziuojant pas mane pasisveciuoti, reikia atsivezti savo vaistu, nes vaistineleje jau seniai nebeturiu nei mezym forte, nei raniberlu, nei kitu panasiu vaistu.