Tik kurios baznyciai maziau itiko, tai kazkur "isgrudo", o labiau jiems patikusias paliko ir sventa rasliava paskelbe.
trumpai ir aiskiai
). Anksciau bibilija butent ir buvo tam, kad mokytu zmones kaip gyvent. Bet laikai pasikeite ir loja5 dabar pati supranta, kad tai jau ne pamokymams skirtos istorijos, o tiesiog daugiau laisvalaikio skaitiniai.
). Anksciau bibilija butent ir buvo tam, kad mokytu zmones kaip gyvent. Bet laikai pasikeite ir loja5 dabar pati supranta, kad tai jau ne pamokymams skirtos istorijos, o tiesiog daugiau laisvalaikio skaitiniai.
Skaiciau viena naujoviska -angliska 
Nes tie senoviniai laiskai , susirasinejimai tarp " sventuju" labai jau senoviski 
Jaunimui visai neidomus. Stengiasi iterpti kas labiau tinka dabarciai, tik dabar zmones labiau nebe i religijas orientuojasi , o i naujoves 
Jaunimas ko gero mieliau skaitytu knyga, kur butu narpliojama kas biblijoje -religijose buvo leidziama- draudziama, ir kiek laisves ir naujoviu dabar....Kas pasikeite, kas dar isliko... Laisvalaikio skaitymui biblijos tikrai niekam nesiulyciau , siulyciau kazka linksmesnio Su nuotykiais, o ne pamokslais kaip gyventi
Užkabino temos pavadinimas. Dvasingumas ir materializmas, mano nuomone, yra tiek suderinami, kiek gali būti suderinamos priešingybės. Gyvenime tikriausiai reikėtų vienoje pusėje rašyti "dvasingumą", o kitoje - "materializmą". Tarp jų dėčiau daugtaškį. Tai mes visi, matyt, esame labiau į vieną ar į kitą pusę nutolę,
Esu vidutinio amžiaus, giliai tikinti. Gyvenime buvo daug situacijų, tokių, kad be Dievu tikėjimo atramos, vilties, vargu ar ištverčiau.
Dažnai apsilankau Bažnyčioje, skaitau, gilinuosi į Religinius klausimus. Būtent vienas klausimas iškilo ir neduoda ramybės... esu baisi materialistė. Man labai svarbu finansinė padėtis, vaikų gerovė, nekenčiu nepritekliaus ir visa ko pasekoje, daug ką darau, skatinu vyrą ir pan., kad būtų daugiau pajamų, tikslų, siekių, tame tarpe daiktų... Bet šis faktas niekaip nesisieja su Tikėjimu, Krikščionybe, kuri kaip tik skatina asketizmą, laikųjų/žemiškųjų dalykų atsisakymą ir pan.
Gal kas paaiškintų plačiau. Ar didelė nuodemė ne tai, kad gobšumas, bet siekis gyventi geriau. Juk tai prigimtinis dalykas. Gal verta su juo kovoti. Kartais graužiuos.
Net apčiuopiamas klausimas: ar galima Bažnyčioje statyti žvakelę už sandorį, piniginį pvz. kad atneštų veikla materialinę sėkmę. Arba suformuluosi išvis primityviai: ar Die galima prašyti pinigų, melstis dėl to..
Nežinau ar aiškiai išdėsčiau, tačiau mane šis klausimas neramina.
Ačiū už dėmesį
Nemanau, kad materializmas yra rūpinimasis vaikais ar šeima. Jeigu taip būtų, tai visas fizinis pasaulis būtų ydingas, juk ne vien sielos esame, bet turime ir materialų apvalką. Čia prisiminiau skaitytą straipsnį apie protestantizmą, kur buvo rašoma, kad kuo žmogus yra daugiau pasiekęs ir geriau gyvena, tuo jis yra labiau nusipelnęs prieš Dievą, t.y. Dievo palaimintas. Taip tiki protestantai.
smagiai susiskaitė. Matyt taip save guodžia, o realiai, tai ten gal daugiau velniai pagalboje, o ne dievai stovi 
taigi portestantai nelbai gali taip galvoti, jei jie laiko save kriskcionimis, Biblijoje aiskiai parsyta, lengviau kupranugariui pralysti pro adatos skylute, nei turtingam patekti i roju
zydai galvoja, jei esi biednas reiskia ci aDievo bausme, kazka ne taip padarei gyvenime
O kriksionis mokina atvirksciai, kuo biednesnis tuo arciau Dievo.taigi portestantai nelbai gali taip galvoti, jei jie laiko save kriskcionimis, Biblijoje aiskiai parsyta, lengviau kupranugariui pralysti pro adatos skylute, nei turtingam patekti i roju
Protestantai taip ir vadinami, nes protestavo prieš tam tikras nusistovėjusias katalikų normas. Vertas dėmesio straipsnis:
https://sociologai.l...manizmo-dvasia/
Bei
http://straipsniai.7...kos-ekonomikai/
Visi kieno draugas google arba vaikšto į bibliotekas gali rasti daugiau info.
Įdomi tema Klaipėdos kraštas ir protestantizmas - mūsų, lietuvių, sąlytis su šia konfesija.
