Mano Baltukas vakar man streso ivare, ryte iseidama idejau agurko, griztu, agurkas net neparagauta, sieno tiek pat, maistelis ir neliestas. Atidariau narveli-jokiu emociju, tupis susiguzes ir tiek. Idejau morkyte-net nepriejo pauostyt. Nulekiau i lauka, atnesiau zoles, gal pora lapeliu suede ir viskas. Grizo vakare vyras, sakau jau turbut nebeteksim Baltuko kazkas negerai. Ikelem ji pas merginas-ziurim atsigavo, eina ratu burzgia, na sakau, ot vyras, visa diena needes, bet mergos neatsisakytu. O siandien jis vel kaip visada, atidarius narveli islenda apsaidairyti, viska valgo kaip niekur nieko, taip ir nesupratau kas ten jam buvo.