Pasiemė moterį su dviem vaikais...

Isties idomiai pridiskutavot. Eilini karta patvirtinimas kad zmones skirtingi, kiekvienas ju lik ju isivaizduojamos harmonijos eina savu keliu.

As nemanau kad sugyvenimas tai nuolaidziavimas, itikimas kazkam ir t.t. Kaip visada man artimiau ego suvokimas. Va cia prase pvz. kaip elgtis.

Tarkim, man atitektu tokia anyta/martele kaip Ciccio.
Na kokia prasme su ja listi i polemika, jokios. Tai dazniausiai pasimato per pusmeti bendravimo.

Taigi, martele. Mano pagrindinis tikslas butu isaugoti gerus santikius su sunumi ir vaikaiciais. Siukstu sunui, vaikaiciams ka nors blogo sakyti apie marcia/motina. Tiesiog priimi ja tokia kokia ji yra, ir aplamai bendram laiko praleidimui yra prasmingesniu uzsiemimu. Man svarbu kad vaikaciai zinotu jog jie yra mylimi, laukiami ir t.t. Tas musu pasimatymu danzumas is esmes neturi reiksmes. O jei juos matysiu reciau as jausiu diskomforta, bet man svarbiau mano vaiko santarve seimoje tad jokiu budu neversiu jo, nereikalausiu susitikimu. Tenkinsiuosi tuo ka gali jis padaryti. O jis yra mano sunus, jis gerai zino mane mano poziuri, jausmus. Tad pasistengs surasti auksini viduriuka, kad nekiltu konfliktu seimoje, ir kad mane nudziugintu savo apsilankymu. Mano kaip anytos durys marciai bus visada atviros. Kiekvienais metais as ja sveikinsiu su sventemis ir tai darysiu ne del jos, o del saves, nes as taip noriu, jauciu poreiki, ji yra mano sunaus zmona. As manau, kad saviizoliacija seimoje-gimineje tai vaikiskumo pozymis, nes suages zmogus nevengia akistatos.

Anyta. Na kokia prasme kazka aiskinti, bandyti itakoti Ciccio, jokios. Tad pasirenki sugyvenimo strategija neutralumas. Neziurint i anytos issisokimus, grubuma, palaikyti vyra, buti supratingai, nesmerkti jo motinos, o jis skatinti priimti ja tokia kokia ji yra, is serijos visokiu zmoniu yra visokiu reikia, arba jei ne ji nebutu taves, o tu esi pati didziausia likimo dovana, kuria ji nenorom man padovanojo. Mes esmae seima, tad musu abieju isipareigojimai, musu abieju tevai, vaikai is skirtingu santuoku, jau nekalbu apie savus yra tavo ir mano t.y. abieju reikalas, uz ka abu mes nesame atsakomybe, as padedu tau, o tu man, mes seima.

Todel priklausomai nuo to kaip tavo mama nores su tavimi, musu vaikais bendrauti ateityje, apie save, savo vaikus as nekalbu, mes turime sudaryti tam salygas, kad nors minimalus bendravimas vyktu. Na o jei ji isvis nenores bendrauti, apie save priminsime svenciu proga dovanelemis, bet kokiu atveju mes jai paliksime galimybe, jei atsiras poreikis bendrauti su mumis-tavimi. Musu namu durys jai visada atviros. Nenores bendrauti, vadinasi nenores, mes jos nora nebendrauti su mumis gerbsime.

Ir tai nera joks nuolaidziavimas, aukojimasis ir t.t.

Pritariu viesiems Mole postams.
Na nera santikiuose kalta tik viena puse. Nera. Konfliktui isiplieksti reikia minimum dvieju zmoniu.

Rasiau ne viena karta, pakartosiu, niekas musu negali nei pazeminti, nei izeisti ir t.t. jei mes patys neleisime jiems buti itakojamais, tik mes patys suteikiame jiems galios nuodyti musu gyvenima. Maza to, neretai isijautus i aukos vaidimeni, mes patys savo kancias padvigubinam. Galimai yra masochistai kuriem patinka saveskaudinti, kaupti savyje nuoskaudas ir t.t. Bet tuomet prie ko cia kiti... Tai taikau ir anytom, ir marciom.

Tarkime: aš moteris, turinti sūnų, o jūs moteris su dviem vaikais ir tapote mano sūnaus meilė. Sūnus man apie tai pasako, kad turi tokią moterį Moonte, su dviems vaikais. O aš išpučiu akis va taip ir sakau: tu ką, išprotėjai????? ką asilas kažkoks, greitai mesk ją, kitaip kad mano namuose jos nė kojos nebūtų

Dabar prašau paaiškinti kur jūsų kaip būsimos marčios kaltė?

O nepagalvojate, kad būna vyrų, mylinčių ne tik mylimos moters vaikus, bet ir jos anūkus? Pažįstu dvi gražias šeimas, kur vyrai "pasiėmė moterį su dviem vaikais" ir dar, maža to, tos moterys yra 10-11 metų vyresnės. Vienoje šeimoje bendrų vaikų nėra, bet žmonos dukros buvo užaugintos kaip savos (į tėvų susirinkimus dažnai eidavo "tėtis", o ne mama), viena dukra jau ir savo vakų turi. Seneliai dažnai juos savaitgaliui pasiima, ir vyras kitaip, nei "tėčiu" ir "seneliu", nėra vadinamas. Kitoje šeimoje ir bendras (jau užaugęs) vaikas yra, ir žmonos vaikai "padovanojo" septynis anūkus - tad savaitgaliais ar, ypač, per šventes gaunasi gerokas taboras. Ir niekad net mažiausios užuominos nepastebėjau, kad būtų koks nors skirstymas į "tavo" ir "mūsų" vaikus, ir "senelis" visai šauniai su visa "anūkų" govėda susitvarko.

Ir negali sakyti, kad abiejų gyvenimo tikslas būtų "šokinėti apie savo ir ne savo vaikus", tiesa, pirmasis gal labiau namisėda, bet antrasis ir gerą karjerą yra padaręs, ir hobių visokių turi.

Visiškai sutinku. Pati pažįstu turbūt 2-3 tokius vyrus, o gal ir daugiau, ant greitųjų nepamenu.
Tačiau tik norėjau parodyti, kad yra dvi pusės. Vyras gali ir mylėti, bet giminė gali nekęsti, nepalaikyti. O gali vėliau ir vyras pats pasigailėti tokiu savo sprendimo.
Juk tema nėra vienpusė, įvairias situacijas čia sprendžiame

Mano kalte butu jei as jai atsakyciau kazka panasaus t.y. leisciausi ivyliojama i konflikta.
Man atsakomybe tenktu jei as leisciau tai moteriai jos kalbomis itakoti mano jausenas, gyvenima... Nes as tai galiu leisti, galiu ir neleisti, viskas mano rankose.

Jei man tektu tokia situacija, as mintyse pagaileciau vyro ir jo motinos. Isties sunku stebeti kai motina viesai zemina savo sunu. Mandagiai atsisveikinciau, palikciau juos spresti sia situacija patiems. Kai sekanti syki susitiksiu su vyru, as paklausiu ko jis istiesu nori, savaime suprantama paminesiu kaip vertinu susiklosciusia situacija, tikrai neketinu konkuruoti su jo mama. Jei tas vyras man isties brangus, as del saves, savo vaiku pasistengsiu, priesingu atveju nepajudinsiu pirsto. Vyro motinos norai, issisokimas man nera svarbu., svarbu mano poreikiai ir vyro norai, verciau ar jie sutampa su mano.

as sutinku, kad cia jau nuo zmogaus priklauso, ar jis puls isterikuoti isgirdes tokia replika, ar apsisukes ant kulno iseis. Bet, kad jau visai zmogaus nepaliestu panasus zodziai - jis turetu buti robotas.

Na ir? Būtumėte juodai įsimylėjusį tą vyrą ir jums atrodytų, kad ir jis jus. Toliau susitikinėtumėte ir tuoktumėtės. kaip asuprantu, nesimatytumėte su anyta, nes ji neapsigalvotų ir jūsų nepageidautų. Ar lystumėte į akis, siųstumėte atviruką gimtadieniui dar iki vestuvių?
O per vestuves ką? Nekviestumėte jos, protestuomėte ar kviestumėt, nes vyrui tai svarbu? O ji imtų ir per vestuves jums ką nors baisaus drėbteltų, kad jūs kkk ir nenori jūsų ir jūsų benkartų matyti.

kaip elgtumėtės toliau, kaip gyventumėte? Siųstumėt atvirukus? Ir vis dar randate čia abiejų pusių kaltės ar sutinkate jau, kad gali ir viena pusė būti kalta? Kita pusė kalta tik tuo, kad yra išsiskyrusi arba našlė. Ar nesutinkate?

Visu pirma, juk hipotetiskai as esu motina turinti du vaikus, o ne mergaite. Tad atsakomybe uz vaikus, bent jau man, yra pirmoje eileje, nei mano libido. Antra, as jau ne karta rasiau pirmenybe teikiu protui, ne aistrai. Aistrai patenkinti kurti seimos nereikia

Na cia itariu jus interpretuojate mano elgesio intencijas, is esmes kokia prasme jums kartoti ta pati per tapati jei jus tik tiek matote. Jei manote jog kulturingas elgesys yra lindimas i akis, puiku. Si moteris man yra svarbi tik tiek, kaip vyro motina, duotybe kurios as pakeisti negaliu.

Nesutinku, ir kartoti ta pati per tapati, sorry, neidomu.

Antra, zmogui galima pareiksti demesi nebutinai siuntinejant atvirkus. Ir nebutinai savo vardu, pakaks kaip zmonai nupirkti dovana, priminti vyrui kad reikia pasveikinti ir palaiminus jis issiusti pas anyta. Lai moteriske dziaugiasi jog isauklejo gera sunu
Papildyta:


Nieko bendro su robotu tai neturi. Tiesiog cia itakoja saves ir tave supancios aplinkos suvokimas. Vien tai kad motris zemina savo sunu viesai, cia jos atestacija, na r gali tokio zmogaus kalbos zeisti, nezinau, as nemanau. Toks chamiskas elgesys gali sukelti tik savos rusies lengva soka, kaip bet kuri agresija.

Visada galime stengtis malšinti konfliktą, nemesti dar žagarų į ungį ir neprovokuoti. Nors iš kai kurių piktdžiugiškų pasisakymų, tai atrodo, kad pačios marčios jaučia didelį pasitenkinimą, dalyvaudamos tuose barniuose, tiesiog joms malonu aukoti savo energiją ir užsiimti tuo pačiu srutų pylimu, šmeižimu ir pan. Jei pykstasi protingas ir kvailas, rėkdami vienas per kitą, tai iš šono nesuprasi, kuris yra kuris.

Aš irgi nesu anyta kol kas Mes tik modeliavome situaciją ir būtent dėl jūsų pačios, nes jūs labai kategoriškai teigėte vienokius ar kitokius dalykus, pvz. kad konfliktas ar užsipuolimas negali būti vienpusis. Aš jums įrodžiau, kad gali. Ir šiaip priėjome etapą, kai taip karštai nebeginate savo pirmiau išsakytų pozicijų.
Tai ir buvo mano siekis

Isties matote ka norite. Bet ar tai mano problemos, kodel as tai tureciau negti, kas ir taip akivaizdu... Jus taip vertinat VALIO
Va taip ir su anytom ir marciom, juk beprasmika ka nors aiskinti jei zmogus mato tik tai ka nori izvelgti, tarkim sioje diskusijoje perskaito ne tai kas parasyta

Nei vienas mano parasytas postas nepriestarauja mano pirminei issakytai pozicijai.