QUOTE(Molė @ 2015 06 19, 08:59)
Apie prakeikusią anytą
, negalėčiau to palinkėti net didžiausiam priešui, bet...bet čia tik draugės situacijos atpasakojimas. Jei išgirstume tos blogosios anytos pasakojimą, gal tada aiškumas atsirastų.Gal ta pati marti jai pati prieš tai kažko palinkėjo. Bet tema juk ir ne apie tą prakeiktąją anytą
Jei mūsų sūnus būtų atvedęs draugę su dviem vaikais, sąžiningai sakau, nebūtume su vyru apsidžiaugę ir tikrai būtume sūnaus paklausę ar tai tikrai rimtas ir labai apgalvotas jo sprendimas. Bet , kad ir kaip nepatiktų, turėtume gerbti jo pasirinkimą. Nepatiktų tikrai ne dėl finansinių kažkokių paskaičiavimų, kad tektų jam auginti svetimus vaikus, bet suvokiant, kokią atsakomybė jam reiktų prisiimti, kiek pastangų reiktų, kad santykiai geri šeimoj būtų(ypač jei jau vaikai kokie paaugliukai)Kai kurios šaukia, kad anytos tai svetimmos bobos, bestijos, su kuriomis neprivaloma bendrauti, sutarti ir pan. Na, sakykit, o jei vyras , pasirinkęs moterį su vaikais, nesistengtų, kad santykiai geri ir draugiški būtų, ar tenkintų jus toks pasirinkimas? Juk jam tai tik svetimi vaikai
Kalbėjome regis ir apie ligonius? Tai vat ligoniai gali iš niekur nieko prakeikti. Bet ar marčios medikės, kad gydytų ligonius? Be to, be ligonio sutikimo ir negydysi juk
Vyras veda moterį su jos vaikais, o juk vyro su jo mama kartu nevedi? Ta prasme esi pasiryžusi padėti jo tėvams, jų neignoruoti, bet pirmiausia jie yra suaugę žmonės ir jei jie (nors ir dvasiniai ligoniai) užpuola tave, keikia, mano, kad tu bloga partija, tqai kaip galima neatsiribot? Pataikaut visą gyvenimą, krepšiais vežt, pult padėt, glostyt?
Žinote, aš per gyvenimą ir tokių atvejų mačiau ir pasakysiu jums - nepadeda. Galiausiai vistiek tokia marti durniaus vietoje lieka ir vistiek blogiausia. O kuri gera, patinka, tai kad ir nepadeda, kad ir tinginė ar dar kokia, ant jos nesako nieko, daugų daugiausia galvą pakraipo, sako ai, jam gerai, mums irgi jinai gera.
Papildyta:
QUOTE(Molė @ 2015 06 19, 09:49)
Santykius kuria du žmonės, dažniausiai vieno kalto nebūna. Nebūna žmonės vien geri ar vien blogi. Kartais matydami ant kito šapelį, savo kupetos nematome
Santykių galima ir nespėti sukurti. Gali sužinoti, kad tarkime: biedna, nebaigusi aukštojo, su dviem vaikais ir glai iš karto užsipulti ir prakeikti.
Jei jūs gyvenime nežinote tokio atvejo, tai nereiškia, kad toks neegzistuoja. Būkite protinga
Papildyta:
QUOTE(Raselėuogelė @ 2015 06 19, 10:02)
tik pridursiu, kad būti abejingu ir atsiribojančiu daug mažiau pastangų reikia nei būti išmintingu ir nekonfliktišku įvairiose situacijose, todėl taip gyventi matyt daug paprasčiau. Verčiau atsisako šeimos nei kažkiek pasistengia dėl gerų santykių. Aš dar įžvelgiu ir kitą dalyką, kuris susijęs su tikėjimu. Kol žmonėm buvo įprasta būti nuolankiu (nes taip moko bažnyčia), tol laikėsi didelės -kaip vadinu išplėstinės šeimos modelis, bet kai žmonės pastatė save aukščiau tikėjimo- nuolankumas tapo bereikšme ir nesuprantama yda o tokie žodžiai kaip tarnystė -apskritai kaip koks žeminantis keiksmažodis. Bet aš neabejoju kad viskas sukasi ratu, ir žmonės perlipę per savo ego vėl grįš prie šeimos kaip pagrindinės vertybės, nes nepakeliama vienatvė, vidinės tuštumos ir vienišumo jausmas yra bausmė už negebėjimą laikytis išvien. Daugelis ims įrodinėti kad jiems tikrai tikrai nereikalingos nei anytos nei blogos mamos ar kiti giminės, kad jais labai lengva atsikratyti ignoruojant ir nebendraujant ir pasėkmės bus tik teigiamos ir t.t., bet visa tai tik dangstymas negebėjimo gyventi santarvėje.
Apie ką jūs čia? Nebūtų tuomet visokių Paskenduolių ar Katrių
Kas nuolankus buvo? Senoliai prieš savo vaikus, žentus, marčias? Nebent prieš labai turtingus
Kur jūs gimėte? Ar tikrai Lietuvoje?
