QUOTE(Ciccio @ 2015 06 15, 17:53)
dar viena atradusi aiškiaregystės dovaną

ta bobutė tik džiaugiasi, kad ant galvos jai benkarčiukų nekrauna.
ne, bobulė jau susivokė, deja per vėlai. net ir pačiai bukiausiai anytai/uošvei anksčiau ar vėliau ateina suvokimas. ji ilgai tikėjo, kad sūnui bus pati brangiausia. taip ar panašiai būtų ir buvę, būtume pasidalinusios juo abi. dabar jau šaukštai po pietų. dabar tik giminės paskambina ir pasakoja kaip rauda, kad sūnus nebendrauja, anūkų nepažįsta. bet dabar jau priešingai - ne jai benkartukų nereikia, o mums tos bukos bobos nereikia, nereikia mano vaikams, nes nieko gero nei pamokytų, nei pasakytų (mano nuomone). galima teigti taip, kad atsisakė ji tikrai ne tik benkarčiukų, ji tiesiog neturi meilės ir savo vaikams, nu tokia bejausmė būtybė, galvojanti, kad gyvena pagal taisykles, pagal kaimynų nuomonę. bet kažin ar iš jos nesijuokia kaimynai, kai pati viena šienauja, aria laukus ar samdo kažką už butelį tai daryt, kad buvo sūnus - nėra sūnaus. pabėgo. vėliau sužinojau, kad jos dukra ištekėjo už vyro su vaiku

jaučiu ir paskutinė dukra jai tą patį padarys, čia gi kaip sakant ko labiausiai krataisi, tą ir gauni

žodžiu, keistos man tos moteriškės, kažin kas tokioms senatvėje vandens paduos ar pampersą pakeis, kai nesugeba mylėti ne tik svetimo, bet ir savo
Kai nuvažiuoja stogas, atsiveria dangus...