apie nekalbiukus ir speciukus. šiandienos situacija. puskės vyras yra fizikos mokslų daktaras, dėsto baisiai sudėtingus dalykus, tame tarpe ir matematiką, ne tik fiziką, nuo dvidešimties metų, realiai tatai yra genijus. mokykloje jį norėjo išgrūsti į spec. poreikių vaikų mokyklą, nes pvz. susprogdino laboratoriją iš smalsumo... mama atkovojo, neleido to padaryti.
ir t. t. ir pan.
žinau, kad kai yra problemų kažkurioje vietoje, mes galvojame, kartais visą gyvenimą, kartais kažkurį laiką, kad mūsų vaikams tai žiauriai užkirs viską ir sugadins viską ir t. t.
Bet realiai reikia koncentruotis į vaiko stiprybes, ne į silpnybes. Net jei jam kažkas šlubuoja, tai dar nereiškia, kad tai jam jau viskas. Juk ne visi privalo būti prezidentai, mokslininkai ir pan. , ne tik tai neša laimę.
va kitos draugės brolis bandė akademintis, mokslintis, bet ne jam tai buvo, į narkotikus įniko, o paskui šnai viską metė, nebeklausė tėvų, kad reik mokytis ir pan, narkotikus metė irgi, išrūko į ar tai braziliją ar tai kažką tam krašte ir mokina žmones jėgos aitvarais "sportuoti". laimingas kaip slovikas, vaikus augina, pragyvenimui uždirba, švyti...
tai va pasakykit, ar tokiai veiklai reikalinga "teisingai įrašyti e, ė, miškoje ar miške"?Ne gi.
atraskit pas savo vaikus jų stiprybes

aš net kai galvojau kad maniškė visai nebešnekės, tai aišku kažkurį laiką gedėjau, o paskui ėmiau galvot, nu gerai, nešneka visai, na ir kas, o užtat ant kiek sociali, ant kiek sugeba su bet kuo net be kalbos susibendraut; ant kiek optimistė; ant kiek su vaizduote - ir nekalbės, na ir kas - bet tam tikrose srityse ji kietesnė už kalbančiuosius...
tai net nekalbant vaikui galima matyt šviesą tunelio gale. o jei jau kalba, ir tik kažkas kliūva - tai juk jau daug geresnė situacija.
taip, kai pas mus ant kiekvieno kampo vertinimai, lyginimai - sunku aišku. bet reikia. kas, jei ne mes, atrasim stipriąsias savo vaikų puses ir jais tikėsim, tikėsim, kad jie galės būti laimingi, whatever happens?
beje, ką norėjau. mano dukrytės pusbroliukui echolalija, tiesioginė, KLOPEDIJA, nežinot - tatai darbu su logopedais "pataisoma"? šiaip kiek jį taip stebiu, tai kaip ir daugiau tokių akivaizdžių problemų nėra, kontaktus užmezga, draugauja, neturėdamas trejų - pažįsta raides (čia kaip žinau iškart paišomas autizmas, jei tik vaikas šioj srity gabesnis, bet aš tarkim nepripažįstu tokių paišymų), mėgsta žmonių dėmesį, gali ne tik pakartot ten ką, bet ir pats pasako, tik tada jau kitas žmogus privalo pagal jį pakartot jo žodžius...