Pradedančios vairuotojos

Sveiki jungiuosi prie pradedančiųjų klevo lapelių. Taigi, išlaikiau ir aš teises, ir kol laukiu VP, vis svarstau apie tai, su kokia mašina išriedėti į gatves turiu galimybę vairuoti BMW, bet bijau galinga, galu varoma, benzinas. Kitas variantas yra pirkti paprastesnę pradžiai (norėčiau Hondos), bet, kita vertus, kam pirkti, kai viena mašina jau yra... Ką patarsite? Gal be reikalo bijau?

Man atrodo kaip tik geriau galinga mašina pradedančiajam vairuotojui. Su galinga lengviau pajudėti iš vietos įkalnėje. Dažniausiai tas praverčia, kai šviesoforas yra įkalnėje, tau raudona ir tu prie jos sustoji. O už tavęs sustoja kitas mašiniukas.
Taip pat papildomi arkliai labai praverčia žiemą, kai reikia įvažiuoti į apledėjusį kalniuka.

O dėl benzino, sunkiau valdosi benzininio automobilio sankaba. Jai reikia daugiau miklumo, negu dyzelininio automobilio sankabai, bet šito greitai išmokstama. O geroji pusė, kad benziniai varikliai rečiau genda, o ir sugedus jų taisymas pigesnis. Ir dar per didelius žiemos šalčius dyzeliniai varikliai mėgsta neužsikurti.

Dėl varomo galo, nežinau koks pradedančiajam skirtumas.

Sveiki, esu pradedančioji vairuotoja, sunkiai kapsčiausi, nesisekė man ir toje nelemtoje Regitroje, ilgai mokiausi, bet dabar važinėju po Vilnių be jokių baimių ir visur, kur reikia, jaučiuosi gana gerai.
Bet vat iškyla vienas kitas kleviškas klausimėlis. Trūksta ir patirties...

Užpypino čia mane prieš kelias dienas. Na, situacija tokia, man reikia sukti prie šviesoforo į kairę, tai leistina daryti tik iš vienos juostos, važiuojamoji dalis, įkurią suku, turi dvi juostas, manau, kad tokiu atveju galiu sukti į tą juostą, į kurią man reikia, taigi aš suku į pirmąją, o man iš paskos deda kitas automobilis pro mane ir lenda į tą pačią pirmąją bei dar pypina. Jaučiuosi teisi, bet stengiuosi kuo daugiau domėtis, tobulėti, gal patarsite, kiek KET skaitau, tai būtina juostos laikytis tik, kai leidžiama sukti daugiau nei iš vienos juostos.

Denaxa, jei skaitinėjate, tai ačiū už instruktoriaus rekomendaciją, kad ir vingiuotas buvo kelelis link pažymėjimo, bet malonu pagaliau drąsiai ir užtikrintai jaustis kelyje, nes matau tiek nabagų pasimetusių ir vos bepasivelkančių klevų

???

Šitie klaustukai reiškia, kad niekuomet neturėjote problemos įvažiuojant į apledėjusį ar šeip slidų kalną? Man šita problema kartas nuo karto iškyla, kuomet žiemą reikia išvažiuoti iš kiemo.



Jūs ir esate teisi.
Kaip suprantu tas pypintojas prieš tai visą laiką važiavo už jūsų ir suko į kairę iš karto po jūsų.
Galbūt jis pypino dėl kitų priežasčių, nesusijusių su KET taisyklių laikymusi.

Valkata čia teisus. Papildomi arkliai žiemą šiaip tik trukdo, ant slidaus kelio nereikia galingos mašinos. Va geresnės padangos- taip, labai reikalingas dalykas
Papildyta:


Faina, tikrai džiaugiuosi, kad išėjo pagelbėti, sėkmės kelyje Aš ne LT dabar dirbu, tai užsuku tikrai retokai čia, visai atsitiktinai užmačiau

Įdomu, ar Denaxa tą pat rekomendavo, kur man. Na, galop, kaip kažkada rašiau, vairuoti aš pradėjau po tų savo avarijų. Bet, tiesą sakant, dėl to rekomenduoto instruktoriaus... nors vairavimui ir pagelbėjo (tikriausiai), bet su tuo instruktorium iki dabar, praėjus daugiau nei metams, sapnuoju košmarus su tom pamokom. Ir šiaip kartais prisimenu kaip košmarą. Nelinkėčiau priešui. Tikrai geriau nevairuočiau, nei tokia patirtis. Nepakartočiau.
Nors suprantu, kad čia individualu. Ir, ačiūdie, vis tik pasilengvinau gyvenimą su važinėjimu.
P.s. Denaxa, jei ką, čia negalvok, kad priekaištas. Juk norėjai padėt. Ir padėjai. Tiesiog gal ir negali visiems tikti. Gali būt specas geras, bet kas su psichologija susiję, visai ne kažką. O kai kuriems mokinukams tai atsiliepia ilgam (duokdie, jei ne visam).

Bilduke, kažkodėl jaučiu, kad pypino tiesiog iš įžūlumo. Maždaug, duok man, ponui, kelią. Gal atseit, labai skubėjo. Pasitaiko tokių.
Nlb tikiu, kad ką negero padarei.

O su savo mažute karieta, būna, į kokį statesnį kalnelį, dar kai nėr kur įsibėgėt (pvz., išvažiuot reikia iš žiedo, arba į pagr. kelią, jame praleidžiant važiuojančius), vos "užlipu". Būna, spaudžiu iki dugno, o važiuoju 40, gale kažkas dar ir apipypina 🤐
Žiemą kartą irgi neužvažiavau ant kalvos. Buvo slidu, matyt, ir taip nedideliu greičiu važiavau. Suprantu, kad reik įsibėgėt. O gale prisišliejęs kt. auto ir pypina, nors įsijungiau avarinį (nes o kaip parodyt, kad nepavažiuoju? Aš jau ten ne savo noru sustojau, o tiesiog neužlipau). Aišku, papypsėjęs anas atsitraukė ir nurūko savo keliais, o aš turėjau uodegą pabrukus mint atgal ir gerai įsibėgėt.
Bet čia menkos bėdelės. Tik tuo metu nemalonu, kad kažkas pyksta.

Pagaliau kažkas pritaria mano nuomonei, kad naujam vairuotojui yra geriau galingesnė mašina, o ne 1,6 litro kumeliukas.
Vairuojant mašiną su silpnu varikliu reikia daugiau įgūdžių ir situacijos numatymo į priekį.
O kol šito dar neturi, iš nepatogios situacijos situacijos tave ištraukia brutuali jėga. Bent jau kartais. Kalbu apie užgesimus sankryžoje, įvažiavimą į kalniuką, išvažiavimą iš pūsnies ir panašiai.

He he. Mano skarda 1.4L. Man kažkaip tie "neužlipimai" mažiausia bėda, jei išvis galima vadint bėda. Galop, čia retos situacijos.
Kas liečia auto pasirinkmą, 1 geriausias dalykas manosios yra mažas dydis. Nors šiaip negraži ji man ir nejauna, ir markė "ne kažką". Bet aš į ją žiūru, kaip į transporto priemonę, ir tiek. Čia aš turiu būt graži, ne mašina.

Jei kalba eina apie tą patį asmenį, įdomu, kas konkrečiai Jums instruktoriaus elgesyje sukėlė nemalonių jausmų...
Skaičiau Jūsų istoriją, atrodo, kad vairavimo sritis apskritai yra gana komplikuota...
Bet šiaip tai normalu, kad žmonių lūkesčiai, situacijos vertinimas, santykis vienas su kitu išsiskiria. Ir neneigsiu, kad tikėjausi, perėjus pas šį mokytoją, greitesnio progreso, bet aš tikriausiai iš tų, kuriems įgūdžiai formuojasi lėčiau. Iš kitos pusės, kuo daugiau važinėji iki teisių įgijimo, tuo po to viskas sklandžiau einasi.
Ankstesnėje mokykloje stebėjosi, kad mašiną ne aš valdau, o ji mane (gyvenime sėdus prie vairo kokį ketvirtą kartą !), kad aš iš tų negabiųjų ir t.t. O šis instruktorius absoliučiai normaliai vertina, kad mūsų imlumas skiriasi, su tuo susiję įvairūs faktoriai. Nenurašo, o padrąsina, skatina nepasiduoti.
Na, ir regitroje nesisekė, trukdė psichologiniai aspektai... Tiesą sakant, kartais stebiuosi, kad ėjau iki galo...
Skeptikų būčiau nurašyta kaip pavojinga, nes gi svarbiau, iš kurio karto išlaikei, o ne kaip važiuoji...

Bet tas ir yra, kad gavus pažymėjimą važinėju be didelių problemų, jaučiu neblogai paruošta, vyras net pagyrė, sako, nesitikėjo, kad toks lygis pasiektas.

Bet, manau, bus kaput su mechanine, nes namuose automatas, o tai yra gėėėris... Nebenoriu maigyti pavarų


Dėl pypsintojų, daug jų dar nepasitaikė, bet dažnai akivaizdus neigiamas požiūris į pradžiamokslius, negi važiuosi pirma juosta ant 50 paskui klevą, kai galima varyt 70 antrąja, bet čia jau ne mano bėdos. Arba šiaip deda priešais... Didelių kliurkų nedarau.
Bet buvo čia atvejis, kai šiek tiek susimoviau Laisvės pr., prie Norfos, kur kelio remontas, nesilaikiau geltonų linijų, ok pripažįstu, negerai (nors kelio ženklai nebuvo uždengti, reikėtų vadovautis jais, ne horizontaliuoju žymėjimu), bet buvo pustuštis kelias, atlėkė erelis, apipypino, gestus rodė ir stipriai viršydamas greitį nulekė savais kelias :/

Čia nesusimovimas, o gryna smulkmena.Čia to aro problema, juk mato,kad lapukas kabo, mato ,kad žmogus dar mokosi.
Kaip sako mano vienas artimas draugas, į šoną negavai, š--ną pati netrenkei, padarai išvadas iš klaidos, ir važiuoji pirmyn, nebesinervuoji.Tobulų vairuotojų tiesiog nėra.

Mano istorija ne tas žodis kad komplikuota. Net nžn. kaip pavadint. Atrodo, laiko praėjo, dabar viskas gerai, bet purto prisimint. Iš kitos pusės pagalvojus, ačiū Dievui, kitų žmonių neužmušiau ir nesužeidžiau, o tai ir yra svarbiausia. Pati užsimušti nebijau, o tai nesąmoningai gal ir nelabai realu, bet paniškai bijodavau dėl kitų eismo dalyvių. Ir ne veltui. Palyginus, tai kas tie incidentai su tom skardom. Negerai, bet su žmonių saugumu palyginus, čia smulkmė.
Bet gerai man sakė - vairavimas yra daugiausia įgūdis. Dabar kartais atrodo, ko ten buvo galima nemokėt...
Nors parkuotis ir dabar parkuojuosi ne visais būdais. Suprantu, kad tegu ne iš pirmo karto, bet prisiparkuočiau pasitaisydama, bet, dažnai, truputį gėdijuos, tad stengiuos parkuotis ir kad kitiems netrukdyčiau, ir kad pačiai būtų paprasčiau. Esu ir pagalbos prašius neseniai, kad išvažiuotų nepažįstamas vyriškis, kur pati bijojau nubraukt kitą auto. Žinau, kad ir tai laikina. Ir šiaip, juk dar nebuvo, kad neprisiparkuočiau, turėčiau važiuot savais keliais. Kai pasižiūriu, tai aš bent mandagi kitų atžvilgiu. Juk būna ir puikiai vairuojantys pasistato per 2 vietas. Nesiruošiu taip daryt, jau nebent kokį artimą žmogų vežčiau sergantį ir būtų gyvybės ar mirties klausimas ir nepavyktų tvarkingai iškart...
Dėl instruktoriaus kartą išsireiškiau šitoj temoj, kad rėkė. Po to sulaukiau klausimo ir supratau, kad mano išsireiškimas klaidingas. Ir dabar nežinau kaip teisingai paaiškint. Iš pradžių labai jutau tokį spaudimą - grubumą. Taip pat, nors tas instruktorius puikiai kalba lietuviškai, jo kai kurie išsireiškimai labai netaisyklingi. Pvz., ne `stabdyk`, o `stok`. Praėjo laiko, kol pripratau ir supratau, kad `stok` nereiškia, kad nori, kad sustočiau vidury gatvės. O kurį laiką mane tai išmušdavo iš vėžių, nesuprasdavau kodėl stoti. Dabar nepamenu, bet buvo keletas tokių laužytos kalbos išsireiškimų. T.y., suprantu, kad gerai vairuojančiam žmogui jie gal savaime suprantami, bet man taip nebuvo...
Žodžiu, pagr. bėda buvo grubumas ir gebėjimas mane visiškai išmušt iš vėžių. Kiek aš verkiau... Ir per pamokas ir po. Tai įsivaizduojat, koks ten mokymasis, kai sukelia šitokį stresą... Žodžiu, mano klaida buvo, kad po pirmos pamokos nebandžiau keisti instruktoriaus. Nors po to jo bendravimas su manim pasikeitė, bet už tai moralinės pasekmės kokios liko.
Pasikartosiu, kad jokiu būdu tas instruktorius nėra kažkoks blogas. Jis, tikriausiai, puikus. Kiek skaičiau, nemažai pasiekęs ir užsitarnavęs vardą toj srity.