Sveikutės
Renatelexx, su gimtadieniu!!! Imlių mokslui smegenų, jautrios gėriui širdelės, lengvos darbams rankelės plius fortūnos šypsenėlės.
Šponkiuk, visų nesusineši pas save, darai, ką gali.
Magnunos Grikiaus taliją aš irgi pasiruošiau pastudijuoti, bet... chmmmm gal reik man nuo savęs pradėt, bo po atostogų svarstyklės netikėlės plius 2 kg rodo... Ta proga vakar vakarienei salotų tokį bliūdą prisigaminau, kad prisiminus čia anksčiau minėtą "saujos" dietą, mane suėmė desperatiškas juokas. Na, žodžiu, gigantiško sniego žmogaus- milžino saują salotų sušniojau, tada, kad maža nebūtų, dar anytos šviežiai keptos juodos duonos su džiugo sūriu "dasibaigiau" prieš miegą 23 val.

. Vat tai taip aš bandau svorį atsistatyt.
Erendira, ar smagiai praėjo žygis lydint motociklininkus?

Pavadinti save
Asocialė man nuskambėjo taip neįtikinamai, kad net prunkštelėjau.
Rustės lauksiu pasakojimo apie naują globotinuką. Bet kaip va kartais būna, vieniem žmonėms energijos ir gerumo niekad neišsenka ( čia aš apie Rustės gerus darbus), o vat kitiems kažkaip tik dejuoti ir imti norisi...
Vėtra, aš tiesą sakant suprantu tavo vyrą. Šiaip vyrams emocinis "myliu myliu katinuką mažytį utiu tiu, paimsiu tave namo, pasirūpinsiu" lygmuo
negroja. O loginiame racionaliame lygmenyje jis jau pilnas Stasiuko ir Vosylijaus. Juolab, kad turėjot rūpesčių gydant juos. Normalu, kad kol kas jam viso to gana. Aš dėliočiau prioritetais- svarbiausia judviejų tarpusavio emocinis komfortas. Ir bent kol kas namo katukų neneščiau.
Papildyta:Man šiandien buvo pirma diena po atostoginių 2 savaičių. Truputį neramu buvo, bet visai gerai praėjo. Guodžia, kad dar turime 2 savaites poilsio rugpjūtį- šviesa tunelio gale. Ir taip pat pasigirsiu, kad vaikus poryt mano tėvai 9 dienoms į Turkiją išskraidina. Tai irgi su vyru medų kabinsim, jaunystę prisiminsim.
Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)