A, A+, A++, Pasyvus namas - 34

Turiu tokį klausimą. Darysiu laiptus į palėpę. Mano perdanga (antro aukšto lubos) dėl garso izoliacijos bus apšiltinta 20 cm akmens vata. U vertė bus 0,16. Su kokia U verte imti laiptus į palėpę: 1,1, 0,76 ar 0,51. Štai čia Fakro palėpės laiptų duomenys. Velux lygtai turi palėpės laiptus su U verte 0,49.

Žodžiu, ar verta imti labai šiltus palėpės laiptus (liuką) ar pakanka ir visai neapšiltintų. Mano namo stogas apšiltintas visas, todėl perdangos (lubų) apšiltinimas lyg ir neturi jokios reikšmės. Ar visgi jei dedu tarp stygų 20 cm stiklo vatos, tai liuką reikia paimti labai šiltą? O gal kaip tik gerai, kad į palėpę nutekės dalis šilumos? Kaip geriau? Beje, į palėpę bus ir dvi ventiliacinės angos iš kambario (padavimas) ir WC (ištraukimas). Kaip ir šilumos nutekėjimas į palėpę bus ne tik per liuką, bet ir per dvi ventiliacines angas (kiekvienos diametras po 100 mm).

Tu juk nori kad palėpė vėdintųsi, ten cirkuliuos vidaus temperatūros oras. Apie kokias apšiltintas kopėčias gali būti kalba? Kad sumažinti termo nuostolius iš kolidoriaus su +22C į palėpę su +21C? Nejuokauk.

Vadinasi siūlai imti pačias pigiausias visiškai neapšiltintas? Ar teisingai supratau?
Papildyta:

Sakai, kad galima apšiltinti tiesiog vata. Aš kaip tik galvojau, kuo geriau šiltinti: vata ar NEPS. Man labiau patiktų vata, nes lengviau ir paprasčiau, nors ir NEPS likučių turiu.
Papildyta:

O mano atveju buvo kiek kitaip. Kai į langą pūtė dūmus iš lauko, tai vienas langas leido būtent per rankena: dūmus pūtė iš lauko, matėsi būnant viduje. O kai pripūtė visą namą dūmais, o mes buvome lauke, tai kitas langas leido per vidurį tarp vyrių: priešingoje pusėje nei rankena. Todėl ir pasakiau, kad gali leisti varčia ir rankena. Nors iš esmės nėra jokio skirtumo kaip pavadinsi, bet langai leido įvairiuose vietose: per rankeną, varčioje tarp vyrių, stiklajuosčių kampuose, per drenažines angas.

Galėjo būti ir kitur skylučių, bet panašu, kad languose esantys nesandarumai buvo esminiai. Nebuvau name, neapžiūrinėjau, bet sprendžiant iš paties supratimo apie šiltus namus, iš to, kad visas namas nupurkštas PUR, tai nelabai kitur galėjo būti esminiai. Dar ir testuotojų elgesys - matė situaciją, ir nusprendė, kad dūminti verta tik langus.
Nebent dar kažkiek nesandarumo gali būti likę per grindis, nes pamatas ne plokščias, nežinau ar buvo naudotos kokios nors priemonės grindų perimetrui. Bet pas mane nors namo nėra, bet po namu jau yra 2 neįveikiami sandarumo sluoksniai - betonas ir XPS.

Visiškai atsisakyti varstomų langų ir neplanuoju. Lieka 2 nedideli varstomi, skirtinguose aukštuose, skirtingose sienose, virtuvėje ir drabužinėje. Oro kelias nuo vieno lango iki kito tiesiogiai įtakos apie 70% gyvenamo ploto. Varstomi būtent patys mažiausi, su viena varčia per visą lango plotą. Net ir patys mažiausi langai daugiau nei 1m2 kiekvienas.

Aš taip pat labai noriu tų pūsto polipropileno ortakių išėjimuose į lauką.
Ar jų galima įsigyti d200 diametro? Ortakius galvoju šiltinti "reflekcine" izoliacija iš polietileno burbuliukų ir blizgios folijos. Jie nebijo drėgmės ir bus proga palygi kaip dirba 10cm plėvelių sluoksnis.

Cinkuotas skardinis ortakis prie išmetimo grotelių turėtų labai greitai koroduoti. Prie įsiurbimo gal ne taip greitai, bet vistiek.

Man atrodo, kad tikrai galima.

Pigiausių tikrai nesiūlau, pagal interjero dizainą gali netikti. Kaip tik siūlau pirkti pačius brangiausius, išvaizdžiausius, prabangiausiai atrodančius, kad visi pamatę pavydėtų, bet jokiu būdu nesiorientuoti į jų šiltumą, nes tavo palėpei tai nereikalinga funkcija. Be to šiltumas kenks laiptų grožiui, tad laiptų šiltumas tavo palėpei ne tik, kad ne naudingas, jis net kenksmingas .




Aš specialiai tam turiu demblius nusipirkęs. Jei visi vėdinimo specialistai šiltina vata, kodėl ji gali netikti. Svarbiausia kondensato išvengti. Su NEP`su neįsivaizduoju, kaip apšiltinti apvalius ortakius. Bus daugiau broko nei naudos iš NEP`so.

Cibulis minėjo, kad testuotojai prisipažino, patobulėję nuo testavimo pas mane, vadinasi neviską galėjo ir sužiūrėti. Iš vis pamatę rezultatą gūsčiojo pečiais ar verta ko ieškoti, nes greičiausiai nieko vis tiek neras, tai aš ir pasiūliau bent langus patikrinti.

O nesandarumui vietos yra. Pirmiausiai atkreipčiau dėmesį į mano sandarumo teste užfiksuotas dvi užkimštas skyles. Dėl kanalizacijos užkimštos akle esu garantuotas - sandaru, o vat dėl skylės paliktos komunikacijų pravedimui ant stogo - ne. Ten garantuotai buvo nesandaru nes vienas laidas jau buvo pravestas ant stogo, ir jo gerai užsandarinti nepavyko. Vėliau tą skylę labiau užsandarinau, bet ir dabar nemanau, kad tas užsandarinimas yra patikimas.

Antras dalykas yra grindys. Nors grindų sandarumą užtikrina storas smėlio ir žemių sluoksnis aplink namą, aš tos vietos įpatingai sandaria nelaikau. Gal vis tik vertės išklijavus plyteles kraštais praeiti su silikonu prieš plintusus dedant.

Trečias dalykas, putplastį klijuojant buvo smeigiuojama, ir mano PUR subadytas kaip rėtis. Taigi, pur neužtikrina 100%`tinio sandarumo, dalis sandarumo tenka ir vidiniam tinkui bei kitiems standartiniams sprendimams, kad oras iš patalpų vidaus nepatektų į mūrą, nes mūras pas mane skylėtos plytos, jei pateks, tai ir iš plytų per smeiges turės praėjimą. Tiesa, sandarumą darant, beveik visos smeigės jau buvo susmeigiuotos, bet neatmestina galimybė, kad dalis to 0.086 nesandarumo tenka ir smeigėms.




Sakyčiau mažokas plota, nors tikrai geriau nei nieko, ir labai protingas varstomų langų išdėstymas, kad dviejų langų pagalba užtikrinamas viso namo vėdinimas. Pats taip praktikuoju ir galiu patvirtinti, rezultatas džiuginantis. Dėl pastovaus lauko ir vidaus temperatūrų skirtumo, intensyvus vėdinimas vyksta net dienomis, kai absoliučiai nėra jokio vėjo. Vis tik, drabužinėje varstomo lango nedaryčiau. Vėdinimo atžvilgiu gal ir gerai, bet drabužinėje juk būnama labai trumpą laiką, ten puikiausiai užtenka dirbtinio apšvietimo, tad aš ten iš vis lango nedėčiau, o tą langą perkelčiau į gyvenamas patalpas, parenkant vietą kad ir toliau užtikrintų viso namo vėdinimą.

Su karšta viela naudojantis šablonu išpjauti pusapskritimį iš NEPS ir dviem tokiom detalėm apgaubti vamzdį. Jei vamzdžiai būtų metaliniai, vamzdžio atraiža galėtų būti panaudota kaip šablonas. Plastikiniams vamzdžiams šabloną reiktų iš skardos išsikirpti.

Vadinasi ir mano mintys jų atžvilgiu teisingos .



Dėl to ir nervina tai, kad mano išmetimo grotelės buvo pagamintos brokuotai, (jas meistrai gamino rankomis individualiai pagal užsakymą), tad teko karpyti, taip pažeidžiant skardos apsauginį sluoksnį. Nors ir užsilikoninau visus tuos pažeidimus, bet vis tiek nesijaučiu ramiai šio mazgo atžvilgiu.

Kadangi jau kalba užėjo apie mano ortakius, noriu pasakyti, kad visas mano ortakių montavimo sandarumo garantas yra tiktai balionėlinės putos. Nors jokio kito papildomo sluoksnio nedėjau, aš jomis pasitikiu, nors papildomo sandarumo testo vien tik šio mazgo patikrinimui nedarysiu. Nors galima su rekuperatoriaus ir dūmų pagalba tokį pasitikrinimą atlikti ir pigiau.

Beje, kai tik paleidau vėdinimą ir mano patalpose buvo didelis drėgmės kiekis, iš išmetimo grotelių net apledėję vandens nubėgimai matėsi. Taip kad drėgmės atžvilgiu, tai tikrai stipriai apkrautas mazgas. Nors iš kitos pusės, po to, kai mano namo viduje susinormalizavo drėgmės lygis, tokių rimtų drėgmės pėdsakų ant grotelių jau nesimatė. Manau, kad tam įtakos turi ir tai, kad rekuperatorius rotorinis, mažinantis išmetamos drėgmės kiekį.

Papildyta:


Pirmiausiai, tai net tiesioms atkarpoms gausis didelis detalių kiekis, kurias reikės sujunginėti, o sujungimo vietos ne bus pakankamai sandarios, kad daugiau drėgmės turintis patalpų oras nepasiektų šaltų (net ir putplastinių) ortakių. Tai vienas niuansas.

Antras niuansas, kaip išpjausi su vielomis idealiai ortakius atkartojančius kampinius sujungimus?

Mūrijant keramines plytas jos pilnai perteptos skiediniu? Jei taip tai tarkim per smeigės skylutę kažkas prasiskverbia į plytos skylutę? Kur toliau?

Langas drabužinėje, o ne kur kitur, pagrinde ne dėl šviesos, pritekėjimų ar pačios drabužinės vėdinimo, o tam kad per jį būtų galima išlipti ant garažo stogo. O nuo garažo stogo - ant namo. Drabužinė bus su 30m2 balkonu Ir būtent langas, o ne durys, nes garažas ~4m aukščio, dėl to garažo stogas sulig 2a langų apatine linija, ~90cm aukščiau 2a grindų aukščio. Nors dar gal reiktų pagalvoti kas geriau - 4m aukščio garažas ir nenormalus balkonas, ar 3m garažas ir balkonas normaliame aukštyje... Drabužinę galima sukeisti su miegamuoju vietomis. Tuomet miegamasis būtų su normaliame aukštyje esančiu balkonu.
Prie tos sienos dar yra vonios kambarys. Drabužinė su balkonu - neįprastas sprendimas, bet bet vonia su balkonu būtų dar keičiau.
Didžiausias klausimas - ką veikti balkone nuosavame name, kai apačioje yra kiemas... O 4m garažo aukštis yra gerai. Dalyje ploto galima antresoles įsirengti, dalį palikti per visus 4m. Dabar turiu 3m aukščio garažą. Gerai, bet kartais kliūnu.



Papildyta:
Neidealiai išpjovus, klausimas tik putų kiekyje...

Kas kad pertepta, idealiai vis tiek nepertepsi, o "oras neturi kaulų" .