Sūnų vakar išrašė iš ligoninės. Parvežiau namo ir pati darban išlėkiau. Vakare radau liūdną, stipriai skauda, sako. Pasirodo, namie vaikinas paleido vadžias ir pasiblaškė iš vieno aukšto į kitą laiptais, vaikštinėjo namuose ratais kvadratais, na ir šiaip neapskaičiavo savo jėgų, tai matyt organizmas nusprendė skausmu įspėti vaikį. Gydytojas kol kas leidžia tik iki wc nueit, dar siūlai neišimti. Tai bariau, sakiau, kad ryte išeidama darban prie lovos parišiu, jei elgsis kvailai. Šiandien jau ramiau, guli lovoje kaip koldūnas ir skauda lyg mažiau. Dabar laukia kas antra dena perrišimai santaruose, kitą savaitę išims siūlus. Iš praeitos temutės-
Kivis didelės raiškos
Diinka anksčiau mes turėjom subaru foresterį, vaje kokia man faina mašina jinai buvo. Paprasta, stipri, nuspėjama, be jokių nereikalingų pričindalų, na labai aš ją mylėjau.
Grįžtant prie mašinų
, šiandien buvau pas Erendirą darbe- pabandžiau Renault Captur (kaži kaip tas Captur tariasi? 
Ar kaip angliškas žodis "capture"- keptče, ar kaip prancūziškas "bonjour" 
). Nagi smagi ji man- važiuoja labai maloniai, limpa. Dabar mano šeimoje įnešta intriga- vienas sūnus griežtai prieš Renault, kitas- už, vyras dar renka info. 
Nikuna, o kada planuotumei pas Diinką palėkt? Aš kitą savaitę atostogauju, bet kadangi lieku slaugymo darbams namie su Ignu ir Ainu, o vyrą su jaunėliu iškomandiruoju į Latvijos pajūrį su Čija ir draugais, tai gal netgi galėčiau prisijungti ir atlėkti iki Diinkos, jeigu jinai sutiktų priimti.
Busy Tutė plėšrūnė nuostabi, tiesiog be žodžių
Kiara nusisportavusi Grikis su Kruopce saldieji mano meiliūzai
Šponkiuko naujas žaliojo kilimo gyventojas tuoj ras naujus namus, labai išraiškingas
Nikita ant padėkliuko ir pusryčiams į lovą patiekta- mano svajonių pusryčiai
