taip džiaugiamės, kad Upė (namie River, jei kas pažįstan gyvai
) užaugo protingas šuo, išauklėta tokia, dresūroj šilkinė. paskutiniu metu vyras vėl ėmė lankytis dresūroj, prisimint, pramokt ko nors naujo. Viskas puikiai einasi.pastaraisiais metais auginu vištas viščiukus ir ji kasdien su jom laksto kieme, mes ją pasitelkiam ir kai reik suvyti, parginti iš laukų.
Taigi taigi. šįryt upė ėmė vemt kambaryje, todėl skubiai išleidau į kiemą, kur lauke laksto mano dedeklės, žąsys, antys. Aš rami - gi Upė tik lapes išvaiko. Ir daro tai kasdien
Dabar išeinu į kiemą ir negaliu patikėt savo akimis - ji pasipjovus mano vištelę ir ėda lyg niekur nieko.
blyn, aš nepažįstu savo šuns. rimtai. negaliu patikėt. man toks šokas. nekilo ranka nė bart. pati kalta, kad įsivaizdavau, jog viskas gerai.
aišku, dar seniai seniai Živilė sakė, kad jeigu grobio instinktas yra, šuo vištas pjaus. Aš nuoširdžiai maniau, kad nėra, nes ligi šiol tik žaisdavo. Pasivaiko ir tiek.
Gaila vištos
