QUOTE(bamba @ 2015 11 07, 21:58)
[...]
aš ir dabar kai atvažiavau asvejoj 56km bėgt, kažkaip nejaukiai jaučiaus, tipo čia rimti sportininkai, o aš prie ko??? tai dariau vaizdą, kad pro šalį einu, iki paskutinės minutės kažkur pakampėse prieš startą tryniaus
dėl smagumo sutinku. Aš nesportininkė, bėgu, nes tada geriau jaučiuos ir
galiu daug nesamonių valgyt
Papildyta:
aj prisiminiau dar dėl to 'užsikabinimo' bėgimu. Vienu metu buvau ant aerobikos pasinešus, kai pradėjau studijuot lankiau stepą ir pan užsiemimus, bėgiojau mažai ir labai retai. Tada įstojau magistrantūrą užsienyje, ten nebuvo nei pinigų nei galimybių į sporto klubą eit, o to aerobinio krūvio, prakaitavimo, padūsimo trūko kaip narkotiko. Tai vat ir pradėjau reguliariai bėgt.
Mokykloje menu ir aš bėgau, bet sporbai prasti buvo [tada tik tie sunkūs su guminiu padu, turbūt 1 kg svorio

] - tai ėmė kaulą maust blauzdos, mečiau kažkaip

Paskui tik Univere buvo sporto "juodoji skylė"
O dėl tų nesąmonių tai - aha - kaip ir motyvuoja. Tai vakar šokoladinį pyragą kepiau. Bet po pietų buvo, tai laukiau šiandienos, kad kuo labiau iš ryto / pietus jį valgyt [nu, ne ant vakaro]

kentėjau, žodžiu.
Su Asveja jo

. Jau kaip suprantu - apskritai tokių situacijų, ne vien bėgime. Toks kai nieko nepažįsti, tai vaikštai ale " "busy", toks

Ir būna smagu su kuo rast bendrą kalbą, bent jau man
O tavo atveju, tai 10 metų - jau nemažai [švelniai tariant]. Tai tu čia esi labai jau "rimta sportininkė" [56 km vien ką sako !]
Gerai tas krūvis, sportinis.
- Smagu čia pas jus temoj