QUOTE(Justinalag @ 2015 10 21, 18:41)
Sveikos merginos !
Esu naujokė šioje temoje
Riaumatoidiniu artritu sergu nuo 2011 metų.
vis kartkartėmis pasiskaiydavau Jūsų forumą apie ligą ir tik šiandien išdrįsau prisistatyti.
Man tai superinis variantas! mano aplinkoje nėra nei vieno žmogau kuris turėti bent kokį sąsaja su sąnariukų skausmu, tad niekas nesupranta (nors ir banaliai skamba) bet kartais sunku kai pasakai kad skauda ir kažko negali o jie tik kvailai į tave pasižiūri.
Sveika.

Mano aplinkoje irgi nėra žmonių, kurie sirgtų sąnariais, gal tik visiškai senatvėje. O tai, kad žmonės nesupranta, nenuostabu. Juk neretai pasitaiko, kad ir pačios nenorime parodyti, kad sergame. Juo labiau, kad ir gydytojai šią ligą nelengvai diagnozuoja.
Papasakok kiek, kaip vystėsi tavo liga, kaip nustatė, kaip veikia vaistai, kaip sekasi prisitaikyti.
Aš, pavyzdžiui, šiomis dienomis gatvėje kritau. Koja užlipau ant nelygaus paviršiaus, čiurna nebuvo stipri, tai ir išsitėškiau purvynėje. O kas įdomiausia, negaliu atsistot. Per kelius kojos nekelia, riešai skausmingi. Namie už ko nors užsikabinu. Arba pasislenku pažemiui kiek nors iki baldo, taip ir pasikeliu. O tuščioje vietoje sudėtinga. Norint atsikelt, būčiau turėjusi į tą purvą klauptis ant kelių, kažkaip kelt užpakalį į viršų, gal kaip nors būčiau pakilusi. Bet nenorėjau dar labaiu išsivoliot. Tai paprašiau pagalbos, kad padėtų atsikelti. Šiaip ne taip mane dvi liaunos įsitempusios pakėlė (nors ir pati esu nestora). Nors atrodė kiek graudžiai juokingai. Mane kelia, o kojos mane per kelius nekelia. Rodos, nesu senutė dar, tikrai turėjo atrodyti keista.

Dar ir šiandien jaučiu pasitempusi kelius. Bet apėmė šiek tiek liūdesys, kad negaliu net gatvėj atsikelti. Liūdna, kai esi bejėgis.
Nors kai pakėlė, pasivaliusi striukę, nuėjau normaliu žingsniu. Tikrai žmonėms galėjo atrodyti keistai dėl to mano laikino bejėgiškumo.