QUOTE(Arneza @ 2015 08 16, 10:59)
Laba diena,
Ką rodo taro kortos dėl mano situacijos, o ji tokia:
Prieš daugiau nei 10 metų mirė tėtis. Mes su seserimi gyvenam mieste, už 100 km.nuo namų, kuriuose liko gyventi mama. Sesuo išsiskyrusi, turi 2 dukras. Dabar joms netoli 30. Po tėčio mirties reikėjo daug padėti mamai, nes gyvena ūkiškai, turi nuosavą namą. Sesuo nepadėjo, motyvuodama, kad neturi vyro ir nėra turtinga. Aš su vyru iš paskutiniųjų padėjom mamai, tvarkėm namus, rūpinomės kapais, kambariais, įdėjom l.daug triūso. Gyvenam irgi nuo algos iki algos. Jeigu mama gaudavo kažkokių pajamų, kaip kad indėlio atsiėmimas, daikto pardavimas, viską dalindavo po lygiai sau, man ir sesei. Mama jau sena, reikia ja pasirūpinti, vežioti pas gydytus, rūpintis namais, jų tvarka, man jau per sunku vienai viską vežti, nes turiu šeimą ir rūpesčių savų. Jaučiu didelę nuoskaudą seseriai, kad nepadeda, nesirūpina mama. Mama visą nekilnojamąjį turtą padalinusi į 2 lygias dalis-man ir sesei. Manau neteisinga, kad viską turi vežti viena, aš to jau nepakeliu. Mama l.daug padėjusi sesei finansiškai, kai jai tos pagalbos reikėjo, padėjusi auginti jos vaikus. Kai pabndžiau su seserimi kalbėtis, ji atrėžė, kad net nesiruošia rūpintis namais, nes į juos retai grįžta. Ir apskritai, kad neturi kaip padėti dėl kitų rūpesčių, kad nori gyventi tik savo gyvenimą. Kaip išsispręs ir ar išsispręs ši problema. Ačiū.
Sveiki, situacija sudėtinga, užjaučiu jus. Šiaip bent Lietuvoje buvo labai gaji tradicija, kad namai 100% atitenka tiems, kas karšina tėvus ir padeda jiems ūkyje. Jeigu jūsų mama vyresnio amžiaus, tai turėtų šitai puikiai žinoti. Mano tėvo sesuo rūpinosi tėvais ir būtent jai sodyba ir atiteko.
Galvojau, kaip jums suformuluoti klausimus, nes padėtis tikrai kebloka, ne visai taro kortoms skirta, bet, kadangi parašėte - bandau žvilgtelėti.
Ką išlošite, jeigu pastatysite mamai sąlygas visą turtą perrašyti jums? Didelės naudos iš tokio ultimatumo nematau. Pirma, tai būtų konfliktas, mama įsižeistų, jus įžeistų kažką netaktiškai pasakydama ir abi liktumėte nusivylusios. Kas truputį gelbėtų, tai jūsų vyras. Tarsi jo žodis čia kažkiek svaresnis būtų, bet ir to neatrodo, kad pakaktų, jog pasiektumėte savo. Tikėtina, kad pasakytų, jog "reikia džiaugtis tiek, kiek turi" ar kažką pan. Dar vienas aspektas, kad galimai būtų pamanipuliuotų kažkokiu vaikus ar vaikais. Manau, sesers. Gal jos skurdžiau gyvena ir neva joms reikia "pagalbos"? Nesupratingumo viršūnė kitaip tariant.
Ką išlošiate, jeigu seseriai tvirtai išdėstote, tai ką išdėstėte mums ir apeliuodama jai sąžinę, prašote atsisakyti savo dalies: sesuo jums irgi turėtų pažerti n+k argumentų, kovingai už save atstovėtų, pas ją gošbumo lygis tikrai pagerintas, labai savanaudiškas žmogus atrodo. Na žodžiu užvirtų toks apsižodžiavimas, tačiau visgi sakyčiau, kad vilties palenkti ją į savo pusę - tikrai yra. Širdies kertelėje jai suvirpėtų, kad išties ji yra neteisi, tačiau, jei norite pasiekti savo reikia labai stipraus apeliavimo į sąžinę. Yra nuoroda, kad reikia, kuo daugiau kalbėti apie praeitį t.y. kaip jūs stengėtės, kaip dirbot, kaip aukojotės, kaip mama jos vaikui prižiūrėjo, kiek jūs širdies įdėjote ir t.t. Tai, žinoma, ne vieno pokalbio reikalas, gal ilgokai dar tektų pavargti ir vis priminti ir priminti, bet kažkada ji turėtų atsileisti ir neiškentus jums perrašytų savo dalį. Dar kaip sakau jūsų vyro vaidmuo čia tarsi svarbesnis, galbūt jis moka gerai įtikinti arba tiesiog turėtų prisidėti ir kartu bandyti spręsti šią problemą.
Kiek laiko užtruktų tokios derybos su seserimi - atsakyti negaliu, manau šiek tiek užtruktų, bet tikimybė, kad teisybė triumfuotų ir gautumėte abi jums moraliai priklausančias dalis - tikrai tikrai yra. Tik kaip sakiau turite už tai kovoti per seserį, jokiu būdu ne per mamą. Linkiu sėkmės
