QUOTE(veiducka @ 2015 09 03, 11:53)
o maniskis taaaip lauke

, pirma ryta kelesi su asarom, bet diena prabego puikiai. vakar visas euforijoj buvo, kad vaikai su juo nori draugauti

net mokytoja su tokiu upu ir dziaugsmu pasakojo
smagu girdet, kad radot savo vieta

O ta mokytoja jus mokys iki galo ar 5 klaseje keisis?
Papildyta:
QUOTE(upsideize @ 2015 09 04, 14:19)
Sveiki visi
Aš kartais pasvajoju, kad laiminga būčiau su savo sūnum negyvenamoje saloje

. Man tikrai nėra baisu auginti tokį vaiką. Jis kitoks ir aš aš nesitikiu, kad į jį žiūrės taip, kaip į visus, bet tikiuosi, kad toks "kitoks" jis bus priimtas su šypsena geranoriškai. Mes norime būti visur ir turime tokią teisę, tačiau dažnai žmonės pažiūri į mus taip, tarsi mum čia ne vietą

. Vat tada ir pasidaro baisu, kai jautiesi nelaukiamas.
Kartais pagalvoju: "gal aš kraustausi iš proto ir matau savo vaiką "pro rožinius akinius", gal aš nesuprantu, kad mums nedera eiti ten kur galime sutrukdyti sveikiesiems???" Aš tikrai bandau įtikinti save, kad aš fantazuoju, kad žmonės mus priima, arba kartais bandau pažiūrėti į saviškį kaip į svetimą ir paklausti savęs ar man jis trukdytų... Bandau visaip pažvelgti ir vistieks nieko aš blogo nematau ir nesuprantu kur kiti mato tą baisią tragediją, problemą ir t.t. Vat tada ir pamanau, kad aš kraustausi iš proto.
Gal kas padiagnozuokit, kas man yra?
o gal tie zmones paziuri ne todel, kad jums cia ne vieta ar jus jiems trukdot, o tiesiog atkreipiat ju demesi, jiems idomu kas vyksta... (va tu uzuojautos zvilgsniu pakest negaliu...) O jus neziuretumet? isgirdus kazka keisto - nusisuktumet?

Galiu paguosti (gal maisau, bet jusu vaikas maziukas man atrodo dar) - jam ant kaktos neparasytas sutrikimas ir kai jis elgiasi kitaip - kiti nezino kodel, tad jie mano, jog jis neauklejamas, siuolaikiniu tevu, kur nera ribu... Kai vaikas paaugs - jau visi supras, kad kazkas ne taip - ir nebebus tokie "pikti"
Papildyta:
QUOTE(katika @ 2015 09 04, 20:21)
Man atvirksciai visi aplnkiniai bando itikinti kad nieko jam nera ir as issigalvoju del to dziauguosi nes ji priima darziukyje kaip ir visus kitus jiems autizmas yra tas baisusis o aspergerio jie nesuvokia. Kita situacija raidos centre ten vistik Vilniu mums numato.
mums irgi taip buvo... Ir tai ko gero yra sunkiau... nes kaskart viesiems turi IRODINET, kad tavo vaikas "nesveikas" - man tai buvo nepakeliama

Žiūriu į save veidrodyje ir galvoju - " ir kam atiteko tokia laimė..." , užlipu ant svarstyklių - "...ir dar tiek jos daug..."