QUOTE(Bestygė @ 2015 09 08, 20:47)
O tu pas psichologą vaikštai? Tas tavo nuolat pateikiamas žmogaus vertės siejimas su darbu, noras bet kokia kaina būti pripažintai, netgi jaučiant darbe didelį diskomfortą, turi šaknis. Gal pokalbiai tau padėtų didinti savivertę, pasijausti gerai pačiai su savimi, nebijant ieškoti savęs, būti savim, nes tas buvimas normaliu yra sąlyginis.Geriau norėti būti savimi, surasti savo vietą, sau patinkantį darbą. O santykiuose normaliai jautiesi su kitais žmonėmis, išskyrus draugą?
Nevaikštau, esu vaikščiojus kurį laiką anksčiau, prisikapstėm iki mano tėvo, kaip aš turiu jam atleisti ir nesugebėjau, nes visgi manau, kad jis mane suluošino, nors ir nenoriu to pripažinti ir noriu tikėti, kad aš pati atsakinga už savo elgesį ir reakcijas. Santykiuose dažniausiai jaučiuosi gerai. Bet labai jautriai reaguoju, jei kas susidaro blogą nuomonę apie mane. O taip kažkodėl kartais nutinka. Nes aš išties esu bjauraus charakterio, tik dažniausiai jo neparodau. O tada analizuoju, graužiuos, noriu ištaisyti padėtį, išaiškinti, kažką įrodyti. Baisiai nepasitikiu savim, tik dažnai stengiuos pademonstruoti tą pasitikėjimą.