Dėl režimo labai suprantu dvynukų/trynukų mamas. Tikrai įvedinėčiau griežtai. Ir gal atskirai migdyčiau, jei būtų galimybė. Taip, gal iš vakarų šita tendencija, nes ten mamos neturi dviejų metų galimybės likti su vaiku, tad tenka mažuosius greitai įstatyti į rėmus. Ir nieko čia blogo. Niekas nesiūlo rikdyti iki isterijos. Aš leisdavau minutėlę paverkt ir dažnai užmigdavo vėl. Na, bet čia buvo gerasis pirmasis pusmetis. Dabar rėkti pradeda iš karto garsiai, tai bėgu nuramint kuo greičiau, nes vėliau jau būna labai sunku. O ir verkia dažniausiai dėl to, kad pilvą skauda, tai tenka glausti, supti ir t.t.
Grįžo didelis brolis po kelių mėnesių, tai labai džiaugiasi mažoji, vis rankom ploja, rodo į jį: "Boo Booo".
Tokia kitokia nei vyresnėlė... Ta tik bėgdavo nuo manęs ir ieškodavo kur kokią zbitką iškrėsti. O šioji viską mėgdžioja, kartoja. Vaikšto su skudurėliu, blizgina tai grindis, tai baldus. Vakar prilašinau vandens vonioj, tai žiūriu, pasiėmė tam skirtą skuduriuką ir nušluostė
Pampus savo nuneša išmest į šiukšlių dėžę. Skalbinius išima ir man paduoda. "Šluoja" grindis su šluotele ir semtuvėliu. Verda valgyt Lialei, maitina. O šiandien taip gražiai jai rankytes bučiavo, nu grynai kaip aš jos bučiuoju. Daugkartines bando lėlei uždėti. Reikės lovytę su pataliukais suorganizuoti tai Lialei. Kažkokia fantastika... Laukiu nesulaukiu kai prasidės spalvinimas, lipdymas, karpymas 
