QUOTE(looo @ 2015 09 10, 16:08)
Svetima patirtis - irgi patirtis. DuokDie, kad žmogus ja dalinasi. Kai kuriems tokios istorijos padeda apsispręsti. Mažiau pulkit, daugiau klausykitės. Nė vienas negimė mokėdamas, bet iš svetimų klaidų mokytis mažiau skauda.
Pas mane pačią gyvena mišrūnas. Ir dėl to puikiai suprantu, ką žmogus nori pasakyti. Gaila visai ne dėl to, kad šuo yra. Šuo suteikia tiek laimės, kad nesvarbu, veislinis jis ar elementarus dvornius mišrūnas, kuriam net panašios veislės priklijuot negali, nes tokia tiesiog neegzistuoja

Pats gailėjimasis yra dėl to, kad dauguma priėmė skubotus sprendimus, rinkdamiesi neatsakingai, neturėdami pakankamai informacijos, nežinodami, ko konkrečiai nori. Ir pamačius tas žibančias akytes tiesiog neatsilaikė. O kai paskui realiai pamatai, kad į tą ištuštėjusią vietą stoja dar du tokie patys šuniukai, kad jų mamelė kas rują kergiama ir vos gaivaliojasi po n-tojo gimdymo... Na, gal tada ir atsiranda tas gailėjimasis. Ne šuniui. O tam neatsakingam sprendimui.